(Ne)apribota tiekėjų iš trečiųjų šalių galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose
Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta svarstymų, ar valstybės biudžetas per viešųjų pirkimų procedūras gali būti leidžiamas perkant iš tiekėjų, registruotų trečiosiose šalyse (ne Europos Sąjungoje) arba tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedančių prie Lietuvai nedraugiškų projektų įgyvendinimo. Taigi, ar aplinkybė, kad tiekėjas registruotas trečiojoje šalyje arba tiekia prekes, pagamintas trečiojoje šalyje, gali būti pagrindas pašalinti tokį tiekėją iš viešųjų pirkimų procedūrų?
Europos Sąjungos bendrasis kursas
Europos Sąjunga (ES) turi išimtinę kompetenciją bendros prekybos politikoje. Vidaus rinkos kontrolė ir jos apsauga iš esmės yra ne valstybių narių, o ES rankose. Europos Komisija yra paskelbusi Konkurso dalyvių iš trečiųjų šalių dalyvavimo ES viešųjų pirkimų rinkoje gaires, kuriose nurodyta, kad tiek ES bendrovėms, tiek ne ES bendrovėms, turėtų būti taikomos tos pačios ES viešųjų pirkimų taisyklės. Vis dėlto, teisė patekti į ES viešųjų pirkimų rinką bendru atveju užtikrinama tik tų trečiųjų šalių bendrovėms, su kuriomis ES yra sudariusi privalomus tarptautinius arba dvišalius laisvosios prekybos susitarimus, taikomus viešiesiems pirkimams.
Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad Pasaulio prekybos organizacijos narėmis yra daugiau nei 160 pasaulio valstybių, o dar 23 valstybės yra pradėjusios stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją procesą. Lietuvos Respublika ir ES yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, daugiašalės sutarties pagrindu su Pasaulio prekybos organizacijos narėmis sudariusios sutartį dėl tarpusavio prekybos.
ES su 20 valstybių taip pat yra pasirašiusi Sutartį dėl viešųjų pirkimų. Pirmiau nurodytos sutarties šalimis yra: Armėnija, Australija, Kanada, Kinijos Taipėjus, Honkongas (Kinija), Islandija, Izraelis, Japonija, Lichtenšteinas, Juodkalnija, Moldova, Norvegija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja, Singapūras, Šveicarija, Ukraina, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Nyderlandai (Arubos vardu).
Taigi, Pasaulio prekybos organizacijos narėje ar kitoje valstybėje, su kuria ES ar Lietuva yra sudariusi tarptautinį susitarimą dėl tarpusavio prekybos registruotam tiekėjui, bendru atveju negali būti kliūčių dalyvauti Lietuvos perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.
Kaip saugomi nacionalinio saugumo interesai?
Vis dėlto, egzistuoja išimtis, kuomet net ir Pasaulio prekybos organizacijos narėje ar kitoje valstybėje, su kuria ES ar Lietuva yra sudariusi tarptautinį susitarimą trečiojoje šalyje registruotam tiekėjui, gali būti draudžiama sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
Perkantysis subjektas, veikiantis nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose srityse, ar valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, prieš sudarydamas viešojo pirkimo sutartį privalo gauti patvirtinimą, jog sudaroma viešojo pirkimo sutartis nekels grėsmės nacionaliniam saugumui.
Tiekėjui gali būti užkertamas kelias sudaryti viešojo pirkimo sutartį tuo atveju, jeigu viešojo pirkimo sutarties su tokiu tiekėju sudarymas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Apibendrinant, galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose tiekėjams iš trečiųjų šalių bendru atveju negali būti ribojama. Išimtys taikomos tik tuo atveju, jeigu: (i) trečioji šalis nėra Pasaulio prekybos organizacijos narė ar su trečiąja šalimi ES ar Lietuva nėra sudariusi tarptautinio susitarimo; arba (ii) perkantysis subjektas veikia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose srityse ar valdo ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, o su juo planuojama sudaryti viešojo pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.
Draudimas tretiesiems asmenims dalyvauti Lietuvos perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų organizuojamose viešuosiuose pirkimuose nesant pirmiau nurodytų aplinkybių, galėtų būti laikomas tiekėjų diskriminacija, pažeidžiant sudarytus tarptautinius susitarimus ir nacionalinius teisės aktus.
