Nepaprastoji padėtis pratęsta. Kokie ribojimai galioja?

Vasario 24 d. Lietuvoje Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Balandžio 20 d. LR Seimo nutarimu ji buvo pratęsta iki birželio 29 d. (imtinai), su galimybe ją dar pratęsti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nepaprastoji padėtis yra paskelbta maždaug šešių savaičių laikotarpiui (maksimali nepaprastosios padėties trukmė yra 6 mėn.), tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo (toliau – NPĮ) 5 str. 2 d., nepaprastoji padėtis gali būti įvesta neribotą skaičių kartų, tačiau kiekvienu atveju jos trukmė neturi viršyti maksimalios nepaprastosios padėties trukmės.

Be kita ko, nepaprastosios padėties metu yra nustatomi toliau nurodomi konstitucinių teisių ir laisvių apribojimai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje:

1. draudžiamas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų retransliavimas ir (ar) platinimas internete Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus tam tikras išimtis;
2. ribojamas dezinformacijos ir karo propagandos skleidimas, karo, neapykantos ir diskriminacijos kurstymas, raginimas prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą;
3. draudžiami bet kokie susirinkimai, kurių tikslas – bet kokia forma ar apimtimi palaikyti Rusijos Federaciją ir (ar) Baltarusijos Respublikos veiksmus.

Remiantis NPĮ 7 str. 1 d., įvedant nepaprastąją padėtį privalo būti nustatomos konkrečios nepaprastosios priemonės (NPĮ 28 str.), kurias taikant gali būti apribotos tiek fizinių, tiek juridinių asmenų konstitucines teisės ir laisvės. Nutarimu buvo nustatytos 6 nepaprastosios priemonės:

1. valstybės rezervo naudojimas;
2. nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto sustiprinta apsauga;
3. valstybės sienos apsaugos sustiprinimas;
4. užsieniečių, vykstančių pagal specialiąją tranzito schemą, tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją vykdomas pagal specialias, suderintas sąlygas;
5. užsieniečių vizų režimo sugriežtinimas;
6. viešosios tvarkos ir visuomenės rimties užtikrinimas pasienio ruože.

Atsižvelgiant į įvestas nepaprastąsias priemones, manytina, kad reikšmingas poveikis komercinės veiklos vykdymui nebus padarytas, tačiau tam tikro neigiamo poveikio tikimybė logistikos sektoriui egzistuoja dėl viešosios tvarkos ir visuomenės užtikrinimo pasienio ruože.

Visų pirma, pasienio ruožo ribos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl pasienio ruožo ribų ir valstybės sienos apsaugos zonos ribų bei Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Pasienio ruožas). Pasienio ruože gali būti atliekamos transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant surasti ir paimt neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas ir priemones, taip pat nustatyti bei sulaikytų įstatymų pažeidėjus, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.

Jeigu vykdoma komercine veikla patenka į Pasienio ruožą ar per ją praeina logistiniai keliai, rekomenduojame įspėti darbuotojus, kad šiose teritorijose gali būti sustabdyti patikrinimui. Neatmetama galimybė, kad Pasienio ruože esančiose parduotuvėse, sandėliuose ir kituose infrastruktūros objektuose (jeigu tokių objektų Pasienio ruože yra) gali būti atliekami patikrinimai, todėl rekomenduojame šiuose objektuose turėti darbuotojus galinčius tinkamai reaguoti, komunikuoti ir veikti nenumatytų situacijų metu.

Antra, Nutarimu numatyta nepaprastosios padėties metu pasitelkti Lietuvos kariuomenę, kuri, įgyvendindama nepaprastąsias priemones Pasienio ruože, turi Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto 13 str. 2 d. nustatytas teises, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, (i) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, (ii) patekti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ir ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, objektus ir juos apžiūrėti, (iii) laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto eismą, (iv) tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus, (v) atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą, (vi) sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą, ir kt.

Atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenei suteiktas teises, rekomenduojame Pasienio ruože dirbančius asmenis įspėti apie galimus Lietuvos kariuomenės veiksmus ir apskritai jos buvimą pasienio ruože, nurodyti nuolatos turėti su savimi asmens tapatybės dokumentą bei neišsigąsti galimos patikros, laikino draudimo patekti į tam tikrą teritoriją ar darbų joje sustabdymą.

Galiausiai, nors Nutarimu nustatomos priemonės reikšmingo poveikio kasdienei veiklai padaryti neturėtų, tačiau išlieka tikimybė, kad, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją regione, pratęsus nepaprastąją padėtį gali būti įvestos kitos nepaprastosios priemonės, kurios galėtų reikšmingai paveikti kasdienę komercinę veiklą, tokios kaip:

1. ypatingas maisto produktų bei kitų būtiniausių prekių paskirstymas (tiekimas) nepaprastosios padėties teritorijoje esantiems arba evakuotiems gyventojams;
2. esant būtinumui, laikinas įmonių, kitų juridinių asmenų darbo rėžimo pakeitimas, jų ūkinės veiklos pertvarkymas gelbėjimo ir atstatymo darbams atlikti (už šiuos darbus gali būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka).

Be paminėtų priemonių, taip pat išlieka tikimybė, kad ekstremalios situacijos metu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 str. 2 d., ūkio subjektų ir kitų įstaigų gali būti pareikalauta kaupti apsaugos priemonių atsargas. Kaupti atsargos priemones privalančius asmenis, apsaugos priemonių sąrašus, kiekį ir laikotarpį, kuriam turi būti sukauptos šių apsaugos priemonių atsargos, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pagrindiniai teisės aktai reglamentuojantys nepaprastąją padėtį ir kiti reikšmingi teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija (https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm);
2. Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.169562/asr);
3. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/b621a760a04111ec9e62f960e3ee1cb6?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=c9bd8085-d265-47be-bed5-29225fdc4daa);
4. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.69957/asr);
5. Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.108263/asr);
6. Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto patvirtinimo įstatymas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.99655/asr);
7. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.065AB8483E1E/asr);
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl pasienio ruožo ribų ir valstybės sienos apsaugos zonos ribų bei Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašo patvirtinimo“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.299364/asr);
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Viešosios tvarkos apsaugos komendantūros nuostatų ir Specialaus leidimo, suteikiančio teisę būti teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.211948/asr).