Šią vasarą Europos Sąjunga (ES) pasirašė dar vieną sutartį dėl skaidrumo ir automatinio keitimosi informacija. Nauja sutartis, pasirašyta su Monako Kunigaikštyste, papildė ES su trečiosiomis šalimis (Šveicarija, Lichtenšteinu, San Marinu ir Andora) jau sudarytų analogiškų sutarčių sąrašą. Taigi tarp ES valstybių nuo šių metų įsigaliojusi automatinio keitimosi bankų informacija tvarka galios ir minėtoms ne ES valstybėms.
Šią vasarą ES pasirašė dar vieną sutartį dėl skaidrumo ir automatinio keitimosi informacija. Nauja sutartis, pasirašyta su Monako Kunigaikštyste, papildė ES su trečiosiomis šalimis (Šveicarija, Lichtenšteinu, San Marinu ir Andora) jau sudarytų analogiškų sutarčių sąrašą. Taigi tarp ES valstybių nuo šių metų įsigaliojusi automatinio keitimosi bankų informacija tvarka galios ir minėtoms ne ES valstybėms.
Remiantis sutarties su ES nuostatomis, nuo 2018 metų ES ir Monakas automatiškai keisis informacija apie rezidento vardą, pavardę, adresą, mokesčių mokėtojo numerį, gimimo datą, turimos sąskaitos numerį ir kitą finansinę bei sąskaitos balanso informaciją.
ES šalys, išskyrus Austriją, informacija apie sąskaitas šalyje turinčius kitų ES valstybių mokesčių mokėtojus pirmą kartą turėtų apsikeisti iki 2017 metų rugsėjo. Bus siunčiami duomenys už 2016 metus.
O sutartyse su trečiosiomis šalimis (minėtu Monaku ir kt.) numatyta, kad pirmas apsikeitimas informacija apims laikotarpį nuo 2017 metų sausio 1 dienos, o informacija mokesčių administratorius pasieks iki 2018 metų rugsėjo. Nuo 2017 metų sausio 1 dienos informaciją pradės siųsti ir Austrija.
Laukia dar viena informacijos apsikeitimo banga
Šalia kyla ir dar viena apsikeitimo informacija banga. Šalys informacija apie bankų sąskaitas keisis ir pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) standartą.
Nuo 2017 metų įsigalios automatinis keitimasis duomenimis Bermudų salose, Kaimanų Salose ar Didžiosios Britanijos Mergelių Salose (iš viso – 55 pasaulio šalyse). Nuo 2018 metų šie standartai įsigalios Šveicarijoje, Belize, Honkonge, Bahamose ir dar 43 šalyse. 2017 metais bus teikiama informacija apie finansinių sąskaitų būklę 2016 metais, o 2018 metais – atitinkamai už 2017-uosius. Panama, Vanuatu ir Bahreino Karalystė prisijungė prie 2018 metų sąrašo. EBPO ir ES iniciatyvos labai artimos, tačiau jų mastas šiek tiek skiriasi.
Prie EBPO standarto prisijungusios šalys nebūtinai keisis duomenimis su visomis šalimis, o tik su tomis, kurios vienos iš kitų pageidauja gauti informacijos. Pavyzdžiui, Kaimanų Salos tarp jos teikiamos bankų informacijos gavėjų Lietuvos gali ir nepasirinkti. Informacija, kurios šalys kurias pasirinko, kol kas nėra vieša.
Patariame pasitikrinti disponuojama informacija apie save
Patariame pasitikrinti, ar bankų ir kitų finansų įstaigų turima informacija vis dar yra aktuali, ar užsienyje turimos sąskaitos yra tinkamai deklaruotos mokesčių administratoriams.
Nepasirūpinus laiku, kyla rizika sulaukti sankcijų, taip pat didėja tikimybė, kad gali tekti aiškintis mokesčių administratoriui net ir tuo atveju, kai nieko nebandoma nuslėpti.
Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad, jei Lietuvos tikslinių teritorijų (lengvatinių mokesčių teritorijų) sąraše nurodytose valstybėse nuolatinis Lietuvos gyventojas turi registruotą įmonę, jis jau nuo 2002 metų privalėjo deklaruoti vadinamąsias pozityviąsias pajamas (kitaip tariant, visas tokių įmonių pajamas).
Pozityviosios pajamos priskiriamos atitinkamos užsienio bendrovės akcininkui, nesvarbu, ar tokios pajamos buvo išmokėtos. Jeigu jos akcininkė yra įmonė – jos priskiriamos tai įmonei ir apmokestinamos pelno mokesčiu kartu su kitu įmonės pelnu.
Jeigu akcininkas (kontroliuojantysis asmuo) yra fizinis asmuo, jos priskiriamos jam ir apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu kartu su kitomis jo pajamomis. Jeigu dalį akcijų kontroliuoja įmonė, o dalį ‒ fizinis asmuo, pozityviosios pajamos tarp jų atitinkamai padalijamos.
Taikant pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisykles tokios įmonės pajamos ir sąnaudos priskiriamos tiesiogiai jos akcininkams. Pozityviųjų pajamų suma apskaičiuojama iš tokios bendrovės pajamų atimant sąnaudas, kurias turėjo užsienio bendrovė, tačiau būtina turėti atitinkamus dokumentus.
Galimos ir išimtys
Tarptautinis keitimosi informacija standartas numato išimtį aktyvią veiklą vykdančioms įmonėms. Ji taikoma įmonėms, kurių mažiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pasyviosios pajamos (dividendai, palūkanos, licenciniai mokesčiai ir pan.) ir mažiau kaip 50 proc. turto yra tokias pajamas generuojantys aktyvai (akcijos, prekių ženklai, reikalavimo teisės), taip pat biržinėms įmonėms, kontroliuojančiosioms įmonėms, kurios kontroliuoja aktyviąsias įmones, valstybinėms įmonėms, tam tikroms labdaros organizacijoms ir pan.
Jeigu kontroliuojančiosios įmonės pagrindinė aktyvų dalis yra aktyvių prekybos ar paslaugų įmonių akcijos, ji dalyvauja valdant savo antrines įmones, informacija apie jos sąskaitas nepasieks mokesčių administratoriaus. Vis dėlto pasyviųjų ir aktyviųjų pajamų, aktyvų skirstymo kriterijai nėra labai konkretūs, todėl vertinimas labai priklausys nuo pačių bankų ir juos prižiūrinčių mokesčių administratorių požiūrio.
