Nuo liepos 1 d. įsigaliojo naujas Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas
Š. m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas. Jame apibrėžiamos bankų ir būstui besiskolinančių klientų santykių naujovės. Aktualiausi įstatymo pakeitimai:
- kredito davėjai / tarpininkai privalės vartotojams pateikti standartinę informaciją apie kreditą ir privalomas kredito sutarčių sąlygas. Įtvirtinamas privalomų kredito sutarčių sąlygų sąrašas (kredito palūkanų dydžio ir (ar) rūšies keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.);
- numatytas kredito davėjui privalomas 30 d. laikotarpis iki sutarties pasirašymo, per kurį kredito gavėjas galėtų atidžiai palyginti, apsvarstyti ir įvertinti kredito pasiūlymus bei savo galimybes. Kredito gavėjas gali sudaryti kredito sutartį ir per trumpesnį nei kredito davėjo suteiktą apsvarstymo laikotarpį. Be to, per 14 dienų nuo sutarties sudarymo kredito gavėjas galės atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties;
- įtvirtinta, kad fiksuotomis kredito palūkanomis būtų laikomos tik tos, kurios nebus keičiamos visą kredito sutarties laikotarpį;
- griežtesnės nei iki šiol nuostatos bus taikomos ne tik gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms kredito sutartims, sudaromoms su būsto kreditų ėmėjais, bet ir kitoms vartotojų sudaromoms kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties. Nauji reikalavimai nebus taikomi pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą sudaromoms kredito sutartims;
- kredito davėjai ar tarpininkai negalės reikalauti, kad vartotojas, sudarydamas būsto kredito sutartį, kartu įsipareigotų naudotis kitais finansiniais produktais ar paslaugomis. Išimtys: įkeisto turto draudimas ir reikalavimas turėti riboto naudojimo mokėjimo sąskaitą;
- įstatyme įtvirtinta kredito gavėjo teisė grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau laiko, taip atitinkama dalimi sumažinant savo įsipareigojimus. Numatoma, kad tokiais atvejais kredito davėjas gali prašyti kompensacijos, kuri negalės viršyti 3 proc. anksčiau nustatyto termino grąžinamos kredito sumos;
- kredito davėjas gali vartotojui nustatyti ir taikyti netesybas už įsipareigojimų nevykdymą, tačiau jų dydis negalės viršyti 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokių kitų netesybų ar mokėjimų už sutarties nevykdymą kredito davėjas negalės taikyti;
- numatyta „kredito atostogų“ galimybė, t. y. išimtinėmis aplinkybėmis (kredito gavėjui nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu ir dėl to sumažėjus jo pajamoms, kai dėl to kredito gavėjas nebetenkina priežiūros institucijos nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų) atidėti įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą ne ilgesniam negu 3 mėn. laikotarpiui. Kredito davėjai taip pat skatinami bendradarbiauti su finansinių sunkumų turinčiais kredito gavėjais ir ieškoti bendrų abiem pusėms priimtinų sprendimų;
- įstatymu taip pat bus reguliuojami ir tarpusavio skolinimo platformos reguliatorių, išduodančių nekilnojamuoju turtu ar su nekilnojamuoju turtu susijusia teise užtikrintą kreditą vartotojams, veikla. Iki šiol tarpusavio skolinimo platformos reguliatoriai neišduodavo turtu užtikrintų vartojimo kreditų ir veikdavo pagal Vartojimo kredito įstatymą.
Šaltinis: Finansų ministerija
Reikia eksperto patarimo?
Jums patars partnerė Ieva Dosinaitė
+370 52194641
