Nuo š. m. birželio 26 d. pradedamas taikyti naujos redakcijos Reglamentas dėl nemokumo bylų
Nuo 2017-06-26 pradedamas taikyti naujos redakcijos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (Reglamentas ir (arba) Naujasis reglamentas), pakeisiantis šiuo metu galiojantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1346/200 dėl bankroto bylų (Senasis reglamentas). Tiek Senuoju, tiek Naujuoju reglamentais nustatomos ES lygiu (išskyrus Daniją) bendros tarptautinės jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo taisyklės, nesiekiant suderinti nacionalinių bankroto procedūrų.
Naujasis Reglamentas
Pirma, išplečiama Reglamento taikymo sritis, įtraukiant ir tas bylas, kuriomis skatinama sanuoti ekonomiškai perspektyvias, bet sunkumų patiriančias įmones, ir kuriomis verslininkams suteikiama dar viena galimybė.
Komentaras: Senasis reglamentas taikytinas kolektyvinio bankroto byloms, susijusioms su skolininko daliniu arba visišku teisės į turtą netekimu ir likvidatoriaus paskyrimu. Naujasis Reglamentas taikomas ir (i) mišrioms (hybrid) procedūroms, kai skolininkas ir toliau visiškai arba iš dalies kontroliuoja savo turtą ir reikalus; ir (ii) ikibankrotinėms (prie-insolvency) procedūroms, kuriomis numatoma restruktūrizuoti skolininką tuo etapu, kai nemokumas yra tik tikėtinas.
Visos bylos, patenkančios į Reglamento taikymo sritį, išsamiau aprašytos Reglamento A priede. Kalbant apie Lietuvą, A priedas nesikeičia – Reglamentas ir toliau bus taikomas: (i) įmonės restruktūrizavimo byloms, (ii) įmonės bankroto byloms, (iii) įmonės bankroto procesams ne teismo tvarka ir (iv) fizinio asmens bankroto procesams.
Antra, išsamiai paaiškinama skolininko „pagrindinių interesų vietos“ (PIV) sąvoka, siekiant užtikrinti didesnį teisinį tikrumą ir kovoti su forum shopping (skolininko piktnaudžiavimu renkantis palankiausią nacionalinį bankroto rėžimą).
Komentaras: pagal PIV nustatoma, kurios valstybės narės teismai turi jurisdikciją iškelti nemokumo bylą. Reglamente PIV apibrėžiama kaip vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kurią gali nustatyti trečiosios šalys, ir įtvirtinamos (paneigiamos) prezumpcijos, kad: (i) juridinio asmens PIV yra jo registruotosios buveinės vieta; (ii) fizinio asmens, vykdančio savarankišką ūkinę komercinę ar profesinę veiklą, PIV yra jo pagrindinė verslo vieta; (iii) bet kurio kito fizinio asmens PIV yra jo įprasta gyvenamoji vieta. Šios prezumpcijos netaikomos, jeigu PIV buvo perkelta į kitą valstybę narę per 3 arba 6 mėn. iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos. Teismas, kuriam pateiktas pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo, savo iniciatyva turi patikrinti, ar jis turi jurisdikciją.
Trečia, iš dalies keičiamas šalutinių nemokumo bylų reglamentavimas, (i) tikslinant jų iškėlimo kriterijaus – skolininko įsisteigimo vietos (establishment) – sąvoką, (ii) išplečiant šalutinių procedūrų ratą ir (iii) sukuriant „tariamų šalutinių bylų“ (synthetic) institutą.
Komentaras: kitos nei PIV valstybės narės teismai skolininkui iškelti nemokumo bylą gali tik tada, jeigu tos kitos valstybės narės teritorijoje yra skolininko įsisteigimo vieta (establishment). Tokia procedūra vadinama šalutine (secondary)[1] ir apima tik tą skolininko turtą, kuris yra pastarosios valstybės narės teritorijoje. Reglamente (i) įsisteigimo vieta apibrėžiama kaip bet kuri veiklos vieta, kurioje skolininkas vykdo arba 3 mėn. iki pareiškimo dėl pagrindinės nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos vykdė ne laikiną ekonominę veiklą naudodamas žmogiškuosius išteklius ir turtą; (ii) panaikinamas reikalavimas, kad šalutinė byla būtų likvidavimo byla, įtraukiant aukščiau minėtas mišrias ir ikibankrotines procedūras; (iii) siekiant išvengti šalutinės bylos, nemokumo specialistui pagrindinėje byloje suteikiama galimybė įsipareigoti vietos kreditoriams, kad pagrindinėje byloje jie dalyvaus tokiomis pačiomis teisėmis, tarsi būtų pradėta šalutinė byla, ir kad vertinant jų reikalavimus ir nustatant jų vietą kreditorių reikalavimų eilėje bus atsižvelgta į teises, kurias jie tokiu atveju būtų turėję.
Ketvirta, nemokumo registrų sukūrimas ir susiejimas su ES duomenų baze, siekiant pagerinti susijusios informacijos teikimą kreditoriams ir teismams ir užkirsti kelią lygiagrečių nemokumo bylų iškėlimui.
Komentaras: ES šalys turi skelbti informaciją apie tarpvalstybines nemokumo bylas viešai prieinamame internetiniame registre. Šie registrai bus tarpusavyje sujungti per Europos e. teisingumo portalą. Nacionaliniai nemokumo registrai turi būti sukurti iki 2018-06-26, o sujungti – iki 2019-06-26.
Penkta, naujos procedūrinės nuostatos dėl įmonių grupės narių nemokumo bylų, siekiant užtikrinti veiksmingą nemokumo bylų, susijusių su įmonių grupę sudarančiomis įmonėmis, administravimą.
Komentaras: išsaugant principą „viena įmonė – viena nemokumo procedūra“, Reglamentu (i) įpareigojami specialistai ir susiję teismai bendradarbiauti ir palaikyti ryšius; (ii) nemokumo specialistams suteikiamos ribotos teisės dalyvauti bylose, susijusiose su kitu tos pačios grupės nariu; (iii) sukuriama speciali bylų, susijusių su tų pačių įmonių grupe, koordinavimo sistema (grupės koordinavimo procesas), paskiriant koordinatorių.
Pirmiau aptartos naujovės (kaip ir pats Reglamentas) bus pradėtos taikyti jau po 2017-06-26 iškeltoms nemokumo byloms.
