Opcionų reguliavimas įgauna daugiau aiškumo

Opcionai – šią sąvoką girdime jau kuris laikas, tačiau su tuo susijusio reguliavimo, ypatingai kiek tai susiję su akcininkų santykiais, vis dar labai mažai. Atrodo, Lietuvos Aukščiausias Teismas šią situaciją taiso. Kaip pažymėjo pats teismas, iki šiol nacionalinėje teismų praktikoje nėra suformuluotų kokių nors universalių teisės aiškinimo taisyklių dėl opciono sutarčių teisinio kvalifikavimo.

Savo naujausioje praktikoje (plačiau skaitykite čia) teismas atsako į daugelį teisininkus kamavusių klausimų, ypatingai atskiriant opciono sutarčių bruožus nuo preliminarių sutarčių. Svarbiausi aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Nors opciono sutarties Civiliniame kodekse neapibrėžia kaip atskiros sutarties rūšies, Civilinio kodekso normose nedraudžiama sutarties šalims sudaryti opciono sutarčių (susitarimų dėl opciono) ar į jas panašių sutarčių. Ilgą laiką sudarant opciono sutartis teisininkams kildavo klausimai, kokiai sandorių rūšiai būtų priskiriamos opciono sutartys, ypatingai gąsdindavo tai, kad iš dalies opcionai yra panašūs į preliminarias sutartis ir teismų galėtų būti priskiriamos būtent šiai rūšiai.
• Teismas pripažino, jog preliminarios ir opciono sutartys turi tam tikrų panašumų, tačiau opciono sutartis nėra ir negali būti prilyginta preliminariajai sutarčiai. Opciono sutarties pagrindu sukuriami santykiai negali būti priskirti prie ikisutartinių teisinių santykių. Toks teismo išaiškinimas praktikoje turi ypatingą reikšmę. Tai reiškia, kad jeigu opciono turėtojas pasinaudoja sutartyje įtvirtinta teise įsigyti opciono akcijas, pardavėjas privalo parduoti tokias akcijas. Jeigu pardavėjas atsisako opciono sutartyje nustatytomis sąlygomis parduoti opciono akcijas, tai jis laikomas pažeidusiu opciono sutartį, o šios sutarties pažeidimas leidžia opciono turėtojui pasinaudoti visais CK bendrosiose sutarčių teisės nuostatose įtvirtintais teisių gynybos būdais. Taigi, opciono pirkėjas, priešingai negu preliminariosios sutarties atveju, turi teisę reikalauti įvykdyti opciono sutartį natūra. Preliminariosios sutarties atveju, pasibaigus nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, iš įsipareigojimo neįvykdžiusios šalies gali būti pareikalauta nuostolių atlyginimo;
• Opciono sutartis gali būti sudaroma paprastos rašytinės formos ir notarinės formos reikalavimai, taikomi akcijų pirkimo – pardavimo sutartims, nėra taikomi. Tokią poziciją teismas argumentavo tuo, jog įstatymuose notarinė sandorio forma yra taikoma sudarant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Opciono sutarties sudarymo metu nėra aišku, ar opciono turėtojas apskritai pasinaudos savo teise ateityje įgyti sutartyje nurodytą turtą. Tačiau vėlesnis opciono susitarimą įgyvendinantis sandoris turi būti sudaromas laikantis Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Taigi praktikoje opciono sutartis galėtų būti sudaryta paprastos rašytinės formos,  o opciono turėtojui nusprendus įgyvendinti opcioną, opcioną įgyvendinanti akcijų pirkimo – pardavimo sutartis turėtų būti sudaroma notarinės formos arba kitu Civilinio Kodekso 1.74 str. numatytu būdu.