Kai sustoja „Outlook“, sustoja ir verslas. Kas atsakingas?

Penktadienį, lapkričio 13 d., sutrikus „Microsoft Outlook“ paslaugos veikimui, daugybė biuro darbuotojų susidūrė su nekasdiene situacija – negalėjo nei išsiųsti, nei gauti elektroninių laiškų. Kai kam tai suteikė trumpą atokvėpį tarp darbų, kai kam nepatogumų, o kai kam – ir rimtus padarinius dėl sutrikusių verslo procesų ar praleistų svarbių terminų.

Šis incidentas kartu yra priminimas, kad nors įmonės vis daugiau investuoja į skaitmenizaciją, jų galimybės kontroliuoti naudojamas IT sistemas mažėja.

Programinė įranga, kurios nekontroliuojame

Anksčiau įmonės dažniau įsigydavo programinę įrangą, įdiegdavo ją savo kompiuteriuose ar serveriuose ir pačios rūpindavosi jos veikimu. Šiandien vis labiau įsitvirtina SaaS (angl. Software as a Service) modelis – programinė įranga teikiama kaip internetu pasiekiama paslauga. Tokiu principu veikia daugybė kasdien naudojamų verslo įrankių.

Šis modelis turi akivaizdžių privalumų: nereikia investuoti į nuosavus serverius, rūpintis programinės įrangos atnaujinimais ar jos priežiūra. Tereikia susikurti paskyrą ir susimokėti už paslaugą. Patogu ir efektyvu, tačiau kartu atsiranda priklausomybė nuo paslaugos teikėjo. Jeigu jo sistemos neveiks, klientui daugeliu tokių atvejų beliks tik laukti, kol problema bus išspręsta.

Mokama paslauga – ne garantija, kad bus atlyginti nuostoliai

Verslo klientams, naudojantiems, pavyzdžiui, mokamą „Microsoft 365“ su „Exchange Online“, paprastai taikomas paslaugų prieinamumo susitarimas, vadinamasis SLA (angl. Service Level Agreement). Jame numatomi gana aukšti – 99,9 proc. ar panašūs – programinės įrangos prieinamumo įsipareigojimai. Jeigu šis rodiklis neužtikrinamas, klientas gali imtis teisinių priemonių. Žinoma, paslaugos teikėjo įsipareigojimai gali būti skirtingi, todėl verslui reikėtų peržiūrėti savo sudarytą sutartį.

Įprasta tiekėjų praktika – už patirtus nepatogumus suteikti klientui tam tikrą paslaugų kreditą, kurio dydis priklauso nuo sutrikimo masto. Tačiau toks kreditas nėra tas pats, kas realių verslo nuostolių atlyginimas. Jeigu dėl neveikiančio el. pašto įmonė prarado svarbų klientą ar negalėjo laiku pateikti milijono eurų vertės pasiūlymo, kelių eurų nuolaida kitai mėnesio sąskaitai – jokia paguoda.

Tačiau realios galimybės įmonei siekti kompensacijos dėl negautų pajamų, prarastų verslo galimybių ar kitų netiesiogiai patirtų nuostolių, susijusių su paslaugos teikimo sutrikimu, gali būti labai ribotos. Įprastai standartinėse komercinėse IT paslaugų sutartyse tiekėjo atsakomybė tokiais atvejais yra labai ribota ar net visiškai eliminuota.

Jei paslauga nemokama

Situacija dar kitokia naudojantis nemokamomis paslaugomis, pavyzdžiui, asmenine „Outlook.com“ elektroninio pašto paskyra. Nors kiekvienu atveju būtina skaityti su tiekėju sudarytą sutartį, tokiems naudotojams paprastai netaikomos verslo klientams skirtos paslaugų prieinamumo garantijos.

„Microsoft“ vartotojų paslaugų sutartyje numatyta, kad naudojantis nemokamomis paslaugomis bendrovės atsakomybė už sukeltus tiesioginius nuostolius apsiriboja viso labo 10 JAV dolerių suma. Tuo metu netiesiogiai patirti nuostoliai apskritai nėra atlyginami.

Veiklos tęstinumu reikia rūpintis pačiam verslui

Tokie incidentai primena, kad IT paslaugų pasirinkimas nėra vien technologinis ar finansinis sprendimas. Tai – ir teisinės rizikos valdymo klausimas.

Įmonėms verta iš anksto įvertinti, kokie procesai priklauso nuo konkretaus tiekėjo, kokias garantijas numato sutartis ir ar egzistuoja realus atsarginis veiklos planas. Debesijos paslaugos leidžia verslui perduoti IT infrastruktūros priežiūrą kitam, tačiau atsakomybė pasirūpinti savo veiklos tęstinumu niekur nedingsta.

Komentaro autorius: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis teisininkas, advokatas Vilius Norvaišas

Ekspertai

Person Item Background
Vilius Norvaišas
Asocijuotasis teisininkas / Lietuva