Pakartotinis sveikatos duomenų naudojimas: ar tai didins BVP ir gyvybės mokslų šuolį?

By: Giedrė Tubelytė

Liepos 1 d. įsigalioja praėjusių metų pabaigoje priimtas Lietuvos Respublikos pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymas. Įgyvendinus šį įstatymą, Lietuvoje bus sudarytos sąlygos panaudoti informacinėse sistemose kaupiamus sveikatos duomenis mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, inovacijų, švietimo, žinių vadybos sveikatos srityse ir kitais tikslais.

Tokių duomenų apimtis vis auga – pavyzdžiui, 2016 m. buvo sukaupiama tik apie 116 tūkst. elektroninių klinikinių dokumentų per mėnesį, 2018 m. – apie 2,3 mln., 2019 m. – 3,0 mln., o 2020 m. rugsėjo mėnesio duomenimis – jau daugiau nei 5,0 mln. dokumentų. Per metus Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos sukaupia maždaug 55 mln. vienetų elektroninių klinikinių dokumentų, kurie nėra panaudojami, kadangi dauguma sveikatos priežiūros įstaigų neturi pakankamai išteklių paruošti šių duomenų pakartotiniam naudojimui.

Įstatymas priimtas, tačiau svarbu, kad šis žingsnis neliktų gražus tik „popieriuje“ – būtinas tinkamas ir efektyvus pakartotinio sveikatos duomenų panaudojimo mechanizmo įgyvendinimas praktikoje. Deja, artėjant šio visų taip laukiamo įstatymo įsigaliojimo dienai kol kas nėra sukurta mechanizmo funkcionavimo infrastruktūra, neaišku, ar Lietuva šiuo metu turi techninių ir profesinių kompetencijų šį projektą tinkamai išvystyti. Nėra aišku ir tai, kiek sveikatos duomenų valdytojų bus pasiruošę pateikti jų informacinėse sistemose sukauptus sveikatos duomenis ir kiek šių duomenų apskritai yra tinkami naudoti ir (ar) perduoti į bendrą platformą. Galiausiai, ar gydytojams, kuriuos pagal įstatymą turi pasiekti jų pacientų sveikatai svarbi informacija apie grėsmę gyvybei ar neįgalumo riziką, bus užtikrintos galimybės tas grėsmes ir rizikas suvaldyti?

Kaip pakartotinis sveikatos duomenų naudojimo reglamentavimas gali pasitarnauti Lietuvos ekonomikai ir įvairioms asmenų grupėms: verslui, sveikatos sektoriui, mokslo, valstybės institucijoms ir patiems duomenų subjektams (gyventojams)?

Pirmiausia, patys gyventojai galės būti ramūs, jog jų jautrūs asmens duomenys prieš pakartotinį panaudojimą bus tvarkomi, nuasmeninami, pseudonimizuojami saugioje aplinkoje, o jais paremtų rezultatų skelbimas – prižiūrimas kompetentingos institucijos (t.y., Statistikos departamento). Tolesnėje perspektyvoje galima kalbėti ir apie greitesnį ligų diagnozavimą, individualizuotą gydymą naudojant sveikatos duomenimis paremtus sprendimus arba dirbtinio intelekto pagrindu veikiančius diagnozavimo, gydymo asistentus.

Pacientui taip pat gali būti gyvybiškai naudingas įstatyme įtvirtintas reikalavimas, kad jo sveikatai svarbi informacija apie riziką susirgti liga ar atsirasti sveikatos sutrikimui, dėl kurių kiltų grėsmė gyvybei ar neįgalumo rizika (pavyzdžiui, vėžio tikimybė), jeigu tokia paaiškėtų pakartotinai naudojant duomenis, privalo būti pateikta paciento gydytojui. Tokią informaciją perduoti Statistikos departamentui privalės asmenys, gaunantys leidimus pakartotinai naudoti duomenis. Ši informacija prieš pateikiant gydytojui turės būti patikrinta eksperto, parinkto iš sveikatos apsaugos ministro patvirtinto ekspertų sąrašo. Informacija asmeniui nebus teikiama, jeigu jis pareikš savo nesutikimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Mokslo ir verslo atstovams šis įstatymas užtikrins duomenų prieinamumą, techninių problemų sprendimą, saugią darbo su sveikatos duomenimis aplinką, vienodos sąlygas ir naudotojų prieigos kontrolę, pasitarnaujančius inovacijų kūrimui, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.

Kitiems sveikatos sistemos dalyviams  – gydytojams, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms atsivers naujos galimybės mažinti žmogiškųjų klaidų skaičių diagnozuojant,  gerinti gydytojų darbo kokybę ir efektyvumą (pavyzdžiui, pritaikius dirbtinio intelekto sprendimus), taikyti naujas paslaugas ir produktus (pavyzdžiui, pažangius telemedicinos sprendimus), gerinti žinių vadybą, be to, bus išspręstos sveikatos duomenų teikimo pakartotiniam naudojimui teisinės, organizacinės, kaštų padengimo problemos.

Įstatymo nauda valstybei taip pat akivaizdi. Kaip teigia Sveikatos apsaugos ministerija, yra paskaičiuota, kad antrinis nuasmenintų duomenų panaudojimas leidžia sutaupyti 139 mln. eurų per metus, teikiant pacientams geresnes sveikatos priežiūros pasaugas, sprendimus ir taip gelbstint gyvybes. 2030 m. sveikatos duomenų atvėrimas gali paskatinti 5 proc. BVP augimą, o gyvybės mokslų srityje galėtume turėti 250 startuolių.

Kaip praktiškai veiks pakartotinio sveikatos duomenų panaudojimo mechanizmas?

Išanalizavus užsienio šalių patirtį, Lietuvoje pakartotinio sveikatos duomenų panaudojimo sistemai įgyvendinti buvo pasirinktas “vieno langelio” principas. Tai reiškia, kad norint gauti leidimą tokiam panaudojimui, nebereikės kreiptis į atskirus sveikatos duomenų valdytojus (pavyzdžiui, ligonines, poliklinikas), kadangi sveikatos duomenys pakartotinai galės būti panaudoti tik turint Statistikos departamento išduotą leidimą (išskyrus kai kuriuos įstatyme nurodytus atvejus).

Statistikos departamentas, kaip Vyriausybės paskirta įgaliotoji institucija,  bus laikomas surinktų sveikatos duomenų, patalpintų į Valstybės sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo platformą, valdytoju. Beje, šiuo metu rengiama didelė valstybės duomenų valdymo reforma, kuri suteiks galimybę įveiklinti fragmentuotus valstybės institucijų kaupiamus duomenų klodus, o Statistikos departamentas, tapęs Valstybės duomenų agentūra, imsis valstybės duomenų „ūkvedžio“ vaidmens.

Svarbu, kad sveikatos duomenys pakartotinai galės būti naudojami tik toliau nurodytose srityse ir tik tuomet, jei pareiškėjo veikla bus susijusi su šiomis sritimis:

1) moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra;

2) inovacijomis;

3) švietimu;

4) žinių vadyba sveikatos srityje;

5) sveikatos politikos formavimu, sveikatos priežiūros planavimu, organizavimu ir valdymu;

6) statistikos tvarkymu.

Pagal pareiškėjų prašymus Statistikos departamentas sveikatos duomenis surinks iš atitinkamų sveikatos duomenų valdytojų ir galės pateikti pareiškėjams trejopa forma: nuasmenintus, nenuasmenintus, ir pseudonimintus. Nuasmeninti duomenys bus teikiami prašant pareiškėjams. Nenuasmeninti gali būti tik reti sveikatos duomenys, o departamentas kiekvienu tokiu atveju įvertins, ar duomenų negalima teikti nuasmenintų arba pseudonimintų. Visais kitais atvejais bus teikiami pseudoniminti duomenys, t. y. pakeisti taip, kad iš jų nustatyti duomenų subjekto tapatybę galima tik pasinaudojus papildoma informacija, kuri saugoma atskirai nuo sveikatos duomenų ir naudojant atitinkamas technines ir organizacines apsaugos priemones.

Daugeliui kyla klausimas – o ar galėsiu nesutikti su mano asmens duomenų pakartotiniu naudojimu? Taip, tačiau tik gana retais atvejais, kurie iš esmės apsiriboja biomedicininiais tyrimais. O įprastai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas surinkti sveikatos duomenys pakartotinai galės būti panaudoti ir be duomenų subjekto sutikimo. Reti sveikatos duomenys taip pat galės būti naudojami nenuasmeninti ir neturint duomenų subjekto sutikimo, jeigu jų pakartotinio naudojimo sritis yra moksliniai tyrimai arba švietimas.

O kaip Lietuva atrodo Europos kontekste? Neseniai nutekintame Europos sveikatos duomenų erdvės reglamento projekte nustatomas panašus pakartotinio sveikatos duomenų panaudojimo mechanizmas, įtraukiantis kompetentingas valstybių narių institucijas, kurios pagal pateiktas paraiškas suteiktų pareiškėjams centralizuotą prieigą prie sveikatos duomenų. Projektas įgyvendina sveikatos sektoriaus “duomenų altruizmo” koncepciją, pirmą kartą panaudotą ES Duomenų valdymo akte.

Nors 2021 m. Atvirųjų duomenų instituto (ODI) ataskaitoje apie pakartotinį sveikatos duomenų panaudojimą Europoje Lietuva nebuvo priskirta prie šalių lyderių, tačiau akivaizdu, kad stengiamės neatsilikti nuo kitų senojo žemyno valstybių, žengdami svarbius žingsnius plečiant sveikatos duomenų naudojimą visuomenės pažangos labui.

Belieka tikėtis, kad blogasis scenarijus – kai  gražūs norai lieka tiks norais – neišsipildys.

 

Ekspertai

Person Item Background
Giedre Tubelyte
Giedrė Tubelytė
Asocijuotoji partnerė / Lietuva