Rusijos verslas eliminuojamas iš viešųjų pirkimų
Balandžio 9 d. įsigaliojo penktasis Europos Sąjungos (toliau – ES) sankcijų paketas, kuris riboja Rusijos verslo prieigą prie ES viešųjų finansų. Šiuo atveju kalbama apie prieigą prie ES paramos bei Rusijos verslui nustatomą draudimą dalyvauti ES valstybių narių viešuosiuose pirkimuose. Kitaip tariant, su Rusija susiję verslai nebegalės gauti prieigos prie ES viešųjų lėšų nei subsidijų, nei mokėjimų už parduotas prekes ar paslaugas forma.
Lietuva neturi priimti jokių papildomų teisės aktų, kuriais būtų aktyvuojamas sankcijų veikimas Lietuvoje. Sankcijos jau taikomos pilna apimtimi. Lietuvai paliekamas tik poreikis nuspręsti, kurios valstybės institucijos atsakingos dėl atskirų išimčių taikymo.
Kam taikomas draudimas?
Sankcijos numato bendrą draudimą Rusijoje įsteigtiems juridiniams ir fiziniams asmenims dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar vykdyti jau sudarytas sutartis. Draudimas apima ir tas situacijas, kai su Rusija siejamas verslas veikia kaip subtiekėjas, atsakingas bent už 10 proc. viešojo pirkimo sutarties vykdymo skaičiuojant pagal vertę.
Siekiant užkirsti kelią sankcijų apėjimui, sankcijų taikymo tikslais Rusijos įmonės yra suvokiamos plačiai. Žinoma, pirmiausiai mes kalbame apie Rusijoje registruotus verslus. Tačiau draudimas taikomas ir toms įmonėms, kurių daugiau kaip 50% kapitalo valdo ar sprendimų priėmimą kontroliuoja Rusijos įmonės ir/ar Rusijos piliečiai.
Čia svarbu pastebėti, kad sankcijų taikymo tikslais Rusijos piliečiai nėra skirstomi į gyvenančius Rusijoje ar ne, palaikančius Rusijos rėžimą ar ne. Prieiga prie viešųjų finansų yra siejama išimtinai su pilietybės turėjimu ir šis draudimas yra absoliutus.
Kalbant apie jau sudarytų sutarčių galiojimą, svarbu atkreipti dėmesį, kad sutartys, kurios buvo sudarytos iki sankcijų įsigaliojimo galės būti vykdomos iki 2022 m. spalio 10 d. Taip perkančiosioms organizacijoms siekiama sudaryti galimybę pakeisti savo tiekimo šaltinius ir įgyvendinti tam reikiamas viešųjų pirkimų procedūras. Tam tikra prasme, toks atidėjimo terminas sumažina sankcijų efektyvumą. Tačiau kitokio sprendimo tikriausiai nebuvo galima priimti įvertinant nutraukiamų sutarčių mastą visoje Europos Sąjungoje bei poreikį išvengti chaoso keičiant tiekimo šaltinius. Bet kokiu atveju reikia prisiminti, kad naujos sutartys su Rusijos verslais jau dabar negali būti sudarytos, net jeigu atitinkamame pirkime tokios įmonės buvo paskelbtos pirkimų laimėtojomis.
Draudimas numato ganėtinai siauras išimtis
Kaip ir kiekviena taisyklė, sankcijų nustatomas draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose nėra absoliutus. Atskiriems pirkimams valstybės institucijos gali suteikti išimtį, tačiau tokios išimtys gali būti teikiamos tik sankcijų reglamente nurodytais atvejais.
Viena iš pagrindinių išimčių, – situacijos, kuomet tam tikras prekes ar paslaugas gali parduoti ar suteikti tik Rusijos įmonės ar verslininkai. Toks objektyvus poreikis pirkti prekes ar paslaugas iš Rusijos subjektų apima ir atvejus, kada Rusijos tiekėjai yra vieninteliai galintys pateikti reikiamą kiekį prekių. Sprendimą dėl tokios situacijos susidarymo kiekvienu konkrečiu atveju spręs valstybės įgaliota institucija. Labiausiai tikėtina, – Viešųjų pirkimų tarnyba. Čia svarbus aspektas, kad nepatogumas įsigyjant prekes iš kitų tiekėjų, didesnė tiekimo kaina ar prastesnės tiekimo sąlygos nesudaro prielaidų pateisinti prekių ar paslaugų įsigijimo iš verslų siejamų su Rusija.
Kita svarbi išimtis siejama su iškastinio kuro bei jo produktų įsigijimu. Valstybės narės gali netaikyti sankcijomis nustatomo draudimo iškastinio kuro ar jo produktų įsigijimui. Čia pirmiausiai kalbame apie anglį, gamtines dujas, naftą bei naftos produktus. Tačiau sprendimą, ar taikyti tokią išimtį, turi priimti atskiros valstybės narės, įvertindamos savo rinkos specifiką. Vertinant bendrą Lietuvos poziciją energetinės nepriklausomybės klausimu, tikėtis šiuo pagrindu suteikiamų išimčių tikriausiai nereikėtų.
ES sankcijos papildo nacionalines sankcijas, kurias jau nustato Viešųjų pirkimų įstatymas
Kaip minėta, penktasis ES sankcijų paketas jau pradėjo veikti balandžio 9 d., todėl jokių papildomų viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų nereikia. Kita vertus, norint suvokti bendrą sankcijų poveikį viešųjų pirkimų organizavimui, svarbu pažymėti, kad balandžio 1 d. Lietuvoje jau pradėjo veikti viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kurios perkančiosioms organizacijoms suteikia teisę riboti Rusijos ir Baltarusijos verslo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, įskaitant ir galimybę nutraukti jau sudarytas sutartis.
ES penktasis sankcijų paketas yra griežtesnis ta prasme, kad Rusijos verslui yra nustatomas bendras draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar viešųjų pirkimo sutarčių vykdyme. Išimtis gali suteikti tik valstybės institucijos ir tik sankcijų reglamente numatytais atvejais. Perkančiosios organizacijos šiuo klausimu nebeturi jokios sprendimo laisvės.
Kartu reikia pripažinti, kad Lietuvoje nustatytas reguliavimas yra kiek platesnis. Ryškiausiai matomas skirtumas tas, kad Lietuvoje galiojantis draudimas taikomas ne tik su Rusija, bet ir Baltarusija siejamiems verslams. Tačiau poveikio prasme didžiausias skirtumas tas, kad Lietuvoje galiojantis draudimas taikomas ne tik verslams, bet prekėms ar paslaugoms, kurių kilmės šalis yra Baltarusija, Rusija ar jos neteisėtai kontroliuojamos teritorijos.
Taigi, viena vertus, ES sankcijos yra imperatyvios ir nepaliekančios pasirinkimo teisės perkančiosioms organizacijoms dėl jų taikymo. Kita vertus, ES sankcijos yra gerokai siauresnės apimties nei ribojimai, įtvirtinti viešųjų pirkimų įstatyme. Todėl nacionalinis reguliavimas reikšmingai ir efektyviai papildo perkančiųjų organizacijų turimų įrankių ir priemonių arsenalą, nepaliekant galimybių išvengti ribojimų.
