Persipynusių ginčų gausa bankrotų bylose – rimtas teisinis iššūkis

Stambių įmonių ir ypatingai bankų bankroto bylos yra lydimos įvairių susijusių ginčų. Viena dalis ginčų kyla tose pačiose bankroto bylose ir sprendžiami to paties teismo, kuris nagrinėja bankroto bylą. Tokiose bylose nemoki įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, veikia kaip ieškovas ar atsakovas. Kita dalis ginčų vyksta „greta“ bankroto bylos, kur pavieniai ar kartu veikiantys kreditoriai inicijuoja atskiras bylas ir veikia savo vardu, t.y. neatstovaujami bankroto administratoriaus. Tokių persipynusių ginčų gausa yra rimtas teisinis iššūkis.

 

Rimta problema yra tai, kad bankroto bylose tam tikrą laiką egzistuoja neaiškumas – ar bus ir jei bus, tai kokia apimtimi bus patenkinti konkrečios kreditorių eilės reikalavimai. Administratorius gali atgauti tam tikras išvaistytas sumas, nuginčyti įmonei nepalankius sandorius, pelningai parduoti esamą turtą ar pan. Tokie veiksmai leidžia patenkinti bent dalį bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų ir kartu tiesiogiai lemti kreditorių patirtos žalos dėl įmonės bankroto dydį. Gali susiklostyti net ir tokia situacija, kuomet kreditoriaus reikalavimas yra pilna apimtimi padengiamas bankroto byloje ir jo reikalavimo tiesiog nebelieka. Todėl klausimas – kurios su įmonės bankroto byla susijusios bylos turi tęstis, o kurios turėtų būti stabdomos – labai svarbus.

 

Visai nauja Lietuvos teismų praktika jau pasisakė šiuo sudėtingu klausimu.

 

2016 m. lapkritį Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas įtvirtino svarbų precedentą, išaiškindamas, jog bylos, kuriose dar iki bankroto bylos pabaigos atskiri kreditoriai yra pareiškę reikalavimus dėl žalos atlyginimo prieš trečiuosius asmenis, kurių veiksmai ar neveikimas pagal sutartį su bankrutuojančia įmone, tariamai sukėlė jiems nuostolius, negali būti nagrinėjamos iš esmės iki kol nėra baigta bankrutuojančios įmonės (nagrinėjamoje byloje – banko) bankroto byla, kadangi iki bankroto bylos pabaigos nėra įmanoma objektyviai nustatyti tariamos žalos fakto ir jos dydžio.

 

Pripažinta, kad tokioje byloje teismas, nusprendęs, jog banko turto nebepakaks patenkinti pareiškėjo reikalavimų bankroto byloje iki jos pabaigos, nepagrįstai peržengtų teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, kompetenciją.

 

Toks Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo sprendimas atitinka ankstesnę Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ir aiškiai įtvirtina taisyklę, jog, siekiant nustatyti tariamos žalos padarymo faktą ir jos dydį, bylos dėl žalos atlyginimo, inicijuotos atskirų banko kreditorių, turi būti stabdomos iki pasibaigs banko bankroto byla.

 

 

Reikia eksperto patarimo?

 

Jums patars partnerė Vilija Vaitkutė Pavan

+37052681813

 

Jums patars teisininkė Rūta Jasilionė

+37052194630