Pirmieji nepriklausomos Lietuvos verslo žingsniai: vietinis verslas nuo nulio ir laisvosios ekonomikos iššūkiai

Nepriklausomos Lietuvos verslo istorijos puslapiai jau fiksuoja 25 metus. Per šį laiką Lietuvos verslas išgyveno svarbius raidos etapus, ekonomika prisitaikė prie laisvosios rinkos sąlygų, išryškėjo verslo lyderiai ir užaugo organizacijos. Kaip viskas vyko 1992-aisiais? Kodėl vieniems pavyko išlikti Lietuvos verslo žemėlapyje, o kiti iš jo dingo?

 

 

1992-ieji – galimybių metas visiems ambicingiems, apsukriems ir drąsiems. Po Nepriklausomybės paskelbimo Lietuva tampa įdomi užsienio investuotojams, o vietiniai verslininkai ima naudotis laisvės sąlygomis ir kurti nuo nulio. Daugeliui, prisiminus anuos laikus, išsprūsta žodžiai: „laukinis kapitalizmas“.

Kalbinti verslininkai ir ekspertai pripažįsta, kad prieš 25 metus Lietuvos verslininkams filmai apie amerikietiškąją svajonę darė kur kas stipresnį įspūdį negu pasaulinių korporacijų istorijos, todėl ilgalaikės vizijos buvo retenybė – žmonės siekė išgyventi, troško praturtėti čia ir dabar.

„Privatus verslas pirmiausia pasinėrė į greitos grąžos verslus, kurie klestėjo pirmojoje 9-ojo dešimtmečio pusėje. Visų pirma tai kainų arbitražo  operacijos, pigiai perkant žaliavas Rusijoje bei kitose NVS valstybėse ir brangiai perparduodant Vakarų rinkoje“, – teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasak Alvydo Žabolio, privataus kapitalo ir investicinės bankininkystės grupės „Žabolis ir partneriai” vadovaujančiojo partnerio, tuo metu retas nutuokė, kaip veikia kapitalizmas ir laisvoji rinka – informacijos šaltiniai buvo riboti, literatūra – pasenusi ir iškraipyta politekonomijos mokslo šablonų. Visgi tai netrukdė atsirasti verslo idėjoms ir vizijoms.

„Ir šiandien dirbu su žmonėmis, kurie 1986-1988 metais ėmė kurti vizijas ir ilgalaikius planus. Šiems verslininkams teko atlaikyti aplinkinių skepsį ne vienerius metus, o ištisą dešimtmetį. Lietuviško verslo kūrėjai įveikė daugybę išbandymų ir suvaldė rizikas, kad pasiektų savo užsibrėžtų tikslų – sukurtų tarptautinio lygio įmones bei tvarų verslą“, – pažymi p. Žabolis, kurio verslas prasidėjo su pirmąja privačia Lietuvos lazerių bendrove „Eksma“. Šiandien „Eksma“ – ištisa įmonių, veikiančių aukštųjų technologijų srityse, grupė.

 

 

 

Pirmieji nepriklausomos valstybės politikai ir verslininkai stengėsi vadovautis užsienio šalių patirtimi ir konsultantų patarimais. „Užsienio ekspertų vaidmuo buvo milžiniškas ir kritiškai svarbus, kadangi išmanančių rinkos ekonomikos veikimo principus žmonių Lietuvoje buvo vienetai. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie teisės, užsienio prekybos klausimų specialistus. Šiuo požiūriu pravertė kitų valstybių patirtis, ypač po Antrojo pasaulinio karo atlikusių kardinalias rinkos reformas“, – teigia p. Nausėda.

Advokatas Rolandas Valiūnas, prieš 25 metus atsisakęs garantuotos darbo vietos vienoje iš trijų tuo metu Vilniuje dešimtmečius veikusių advokatų kontorų ir su partneriais įkūręs vieną pirmųjų modernių advokatų kontorų Lietuvoje, puikiai prisimena pirmuosius verslo klientus ir iš pradžių jiems suteiktas elementarias teisines paslaugas.

„Pirmaisiais kontoros veiklos metais užsieniečiai sudarė didžiąją dalį mūsų klientų portfelio. Tačiau pradžioje užsienio kompanijos dažnai atvykdavo su savo teisininkais, nes suprato, kad mūsų šalies teisinių paslaugų lygis neatitinka jų lūkesčių. Klientų atsivežti tarpininkai-teisininkai kartais būdavo arogantiški, kartais – malonūs ir geranoriški, bet kiekvienas iš jų buvo mūsų mokytojas“, – prisimena p. Valiūnas.

Pasak jo, tapo aišku, kad norėdami sparčiau tobulėti, Lietuvos ekspertai turėjo pasisemti žinių užsienyje. „1993 metais išvykau susipažinti su Danijos advokatų kontorų darbu. Ten pamačiau visai kitą pasaulį. Ten kilo ir ambicinga mintis: jeigu Danijoje yra 3 kontoros, turinčių virš 100 teisininkų, kodėl Lietuvoje per 20 metų negalėtų susiformuoti bent viena stipri kontora su 100 teisininkų. Iš dabarties perspektyvos, tuometė vizija atrodo naivi – juk Lietuvos ekonomikos lygis nei 2013, nei šiandien nėra pavijęs 1993-ųjų Danijos ūkio rodiklių – tačiau „Ellex Valiunas“ šiandien savo kompetencijomis ir paslaugų kokybe niekuo nenusileidžia kolegoms iš Skandinavijos“, – pasakoja p. Valiūnas.

 

 

 

Anuomet veiklius žmones savaime motyvavo laisvės sąlygos ir galimybė patiems išsikelti tikslus, pasirinkti norimą kelią ir verslo lauką.  „Per 25 metus savo verslus sukūrę ir užauginę žmonės neretai pripažįsta, kad privataus verslo keliu pasuko todėl, kad buvo pavargę nuo kolektyvinių idėjų ir lozungų. Individualaus pasirinkimo idėja buvo stipri varomoji jėga“, – sako p. Žabolis.

p. Valiūno teigimu, per privatizacijos periodą Lietuvoje išryškėjo trys verslo subjektų tipai: į grupes susitelkę ambicingi jaunuoliai, buvusias tarybines įmones valdę asmenys ir užsienio investuotojai.

„Pirmuosius, matyt, įkvėpė amerikietiški filmai ir gyvenimo užsienyje patirtis. Jie tikėjo, kad gali greitai pasiekti svajonę, nes išmušė jų valanda. Dažna jų verslo pradžia buvo gana primityvi, pavyzdžiui, prekyba metalais“,  – teigia p. Valiūnas.

Antrajai grupei pašnekovas priskiria žmones, kurie per transformaciją išliko stambių gamyklų vadovų komandose. Šie asmenys gerai suprato gamyklų veiklos principus, turėjo daug įtakingų ryšių ir pažinčių, todėl aktyviai įsitraukė į privatizaciją ir perėmė į savo rankas ne vieną gamyklą. „Vieni savininkais tapę vadovai sėkmingai judėjo į priekį, kiti įmones prarado, nes nesugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Jų verslo valdymo metodai paseno, tapo nebeefektyvūs – po 2000-ųjų nebeveikė tai, kas davė rezultatų pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį“, – pastebi p. Valiūnas.

Apie pirmuosius investuotojus p. Valiūnas yra sukaupęs šimtus istorijų – ir apie tokius, kurie Lietuvoje planavo auginti ponius, ir apie tokius, kuriuos domino energetikos sektorius. „Užsienio verslininkai ieškojo galimybių plėsti savo verslą naujoje erdvėje, todėl buvome jiems įdomūs. Pavyzdžiui, Islandija buvo pirmoji, oficialiai pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę, ir būtent Islandijos verslininkai skaičiumi dominavo tarp užsienio investuotojų 1992-1993 metais“, – prisimena „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris.

Vėliau į Lietuvą žengė ir dideli pasauliniai prekės ženklai, kuriems buvo svarbu tapti matomiems net ir mažose rinkose, o tai, pasak pašnekovų, suteikė Lietuvos gyventojams tikėjimą, kad einame teisingu keliu, Vakarų link.

 

 

Ekonomistas p. Nausėda prisimena, kad po Nepriklausomybės paskelbimo valstybė gana greitai susidūrė su nemenkais iššūkiais. „Per labai trumpą laiką milijonieriais tapę verslininkai demonstravo nihilizmą valstybės ir mokesčių mokėjimo atžvilgiu. Susikūrė „Kapitalistų klubas“ ir kitos panašios organizacijos, kurios propagavo libertarizmo ir net anarchijos idėjas. Tuo metu valstybė neturėjo nei tinkamo administracinio aparato, nei patirties efektyviai rinkti mokesčius bei kovoti su atskirų verslininkų savivale. Tai labai neigiamai atsiliepė valstybinio sektoriaus finansams ir viešųjų paslaugų kokybei“, – dėsto p. Nausėda.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas pastebi, kad per 25 metus lietuviškas verslas transformavosi ir toliau progresuoja, tačiau augimas galėjo būti ir spartesnis.

„Nuo lietuviško verslo sprendimų, partnerysčių su užsieniu ir gebėjimo bendradarbiauti su investuotojais priklauso, kokia bus ateities Lietuva. Gaila, kad politikai menkai įsitraukia į verslo aplinkos gerinimo procesus ir, priešingai, savo sprendimais verslui dažniau kuria kliūtis, o ne galimybes. Per pastarąjį dešimtmetį verslui liko vien atsakomybės, ir jokių teisių. Verslą, kuriantį produktus ir įdarbinantį tūkstančius žmonių, kritikuoja politikai, kurie gyvenime nieko nepagamino ir nieko nesukūrė“, – sako LLRI prezidentas. Vis tik, pasak p. Šilėno, per 25 metus kai kurios Lietuvos įmonės prisivijo ar net pralenkė konkurentus Vakaruose, turėjusius nepalyginamai geresnes starto sąlygas. O tai tik įrodo, kad sukuriamos ekonominės vertės požiūriu verslas ir jame veikiantys žmonės yra visos valstybės pažangos ir gerovės šaltinis.