Pozityvūs pokyčiai nedidelių skolų išieškojime: verslininkai nuo šiol pinigus atgaus efektyviau
Praktikoje dažnai pasitaiko, kad kilus vienos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ribas peržengiančiam ginčui dėl sąlyginai nedidelės sumos, šis ginčas nepasiekia teismo. Sprendimą „nekovoti iki galo” nulemia įvairūs veiksniai, pradedant informacijos apie garantuojamas teises trūkumu, baigiant gąsdinančia bylinėjimosi užsienio šalyje perspektyva bei, su ginčo suma lyginant, gresiančiomis didesnėmis bylinėjimosi išlaidomis.
Kovojant su šia problema, ES lygiu dar 2007 m. buvo sukurta supaprastinta Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, skirta pirmiausiai vartotojų ir nedidelių bei vidutinių įmonių interesų gynybai.
Ši procedūra yra standartizuota ir galioja visoje ES (išskyrus Daniją). Todėl asmuo gali pasirinkti: savo pažeistas teises ginti pagal nacionalines ES valstybių narių procedūras arba pagal vieningą Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūrą. Pasirinkus pastarąjį variantą, asmeniui tereikia užpildyti tam skirtą specialią formą ir ją išsiųsti jurisdikciją turinčiam teismui. Standartinės formos yra prieinamos Europos e. teisingumo portale, kuriame taip pat galima pasitikrinti, kuris valstybės narės teismas turės jurisdikciją nagrinėti asmens ieškinį dėl nedidelės sumos. Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą, teismo sprendimas be jokių papildomų formalumų yra vykdytinas visose kitose ES valstybėse narėse.
Siekdama dar labiau suefektyvinti bylinėjimąsi dėl nedidelių sumų, ES ėmėsi šios procedūros reformos. Reformos rezultatas – šį mėnesį įsigaliojęs ES Reglamentas, kuriame įtvirtintos naujovės yra nukreiptos į Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūros tolimesnį optimizavimą.
Kovojant su šia problema, ES lygiu dar 2007 m. buvo sukurta supaprastinta Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, skirta pirmiausiai vartotojų ir nedidelių bei vidutinių įmonių interesų gynybai.
Ši procedūra yra standartizuota ir galioja visoje ES (išskyrus Daniją). Todėl asmuo gali pasirinkti: savo pažeistas teises ginti pagal nacionalines ES valstybių narių procedūras arba pagal vieningą Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūrą. Pasirinkus pastarąjį variantą, asmeniui tereikia užpildyti tam skirtą specialią formą ir ją išsiųsti jurisdikciją turinčiam teismui. Standartinės formos yra prieinamos Europos e. teisingumo portale, kuriame taip pat galima pasitikrinti, kuris valstybės narės teismas turės jurisdikciją nagrinėti asmens ieškinį dėl nedidelės sumos. Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą, teismo sprendimas be jokių papildomų formalumų yra vykdytinas visose kitose ES valstybėse narėse.
Siekdama dar labiau suefektyvinti bylinėjimąsi dėl nedidelių sumų, ES ėmėsi šios procedūros reformos. Reformos rezultatas – šį mėnesį įsigaliojęs ES Reglamentas, kuriame įtvirtintos naujovės yra nukreiptos į Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūros tolimesnį optimizavimą.
Pirma, daugiau nei du kartus padidinta iki šiol „nedidele suma“ laikyti 2000 EUR. Nuo šiol ieškinius pagal šią supaprastintą europinę procedūrą galės reikšti asmenys, kurių reikalavimo suma nebus didesnė nei 5000 EUR.
Antra, Reglamentu skatinamas elektroninių priemonių naudojimas, skirtas įveikti geografinius atstumus tarp bylą nagrinėjančio teismo ir šalių bei sumažinti dėl jų kylančias dideles išlaidas ir ilgą proceso trukmę. Todėl elektroninis dokumentų įteikimas Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros šalims prilygintas įteikimui paštu. Ieškovui suteikiama teisė inicijuoti procesą naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Vykstant tolesniam šalių ir teismo susirašinėjimui, pirmenybė taip pat taikoma naudojimuisi elektroninėms ryšio priemonėms. Be to, prireikus surengti žodinį teismo posėdį, yra skatinamas naudojimasis nuotolinio ryšio technologijomis, pavyzdžiui, vaizdo konferencijos arba telekonferencijos organizavimas.
Trečia, Reglamentu siekiama sumažinti žyminius mokesčius už pareiškimo pateikimą. Europos ieškiniui dėl nedidelės sumos taikytiną žyminį mokestį numato nacionaliniai teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis yra 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų.
Reglamentu pripažįstama, kad tikėtinos bylinėjimosi išlaidos gali paveikti ieškovo sprendimą, ar kreiptis į teismą. Todėl pažymima, kad žyminis mokestis už Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą neturėtų būti neproporcingas ieškiniui ir neturėtų būti didesnis už teismo mokesčius, kurie toje valstybėje narėje imami už nacionalines supaprastintas teismo procedūras. Šiuo metu už supaprastintas nacionalines procedūras taikytinas žyminis mokestis yra ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį (bet ne mažiau kaip dešimt eurų) arba pusė sumos, mokėtinos už ieškinį (bet ne mažiau kaip dešimt eurų), priklausomai nuo konkrečios supaprastintos procedūros. Taigi, už Europinio ieškinio dėl nedidelių sumų pareiškimą Lietuvoje taikomas žyminis mokestis vis dar yra didesnis už nacionalinėms supaprastintos procedūroms taikomą žyminį mokestį.
Papildomai Reglamentas pažymi, kad dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovas neturėtų būti priverstas keliauti į valstybę narę, kurioje kreipiamasi į teismą, ar tuo tikslu samdyti advokatą. Siekiant užtikrinti, kad galimybės veiksmingai dalyvauti procese būtų suteiktos ir ieškovams, esantiems kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra teismas, į kurį kreiptasi, valstybės narėms numatyta pareiga pasiūlyti mažų mažiausiai vieną nuotolinio mokėjimo priemonę, kuri leistų asmenims žyminį mokestį susimokėti banko pavedimu, kredito ar debeto kortele arba tiesioginiu debetu iš banko sąskaitos.
Aptartų Reglamentu įtvirtintų naujovių dėka Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra galės pasinaudoti žymiai didesnis asmenų ir įmonių ratas. Pasirinkę reikšti Europinį ieškinį, ieškovai galės būti garantuoti, kad supaprastinto proceso tvarka nagrinėjami pagrįsti reikalavimai bus tenkinami nepatiriant bereikalingų laiko ir piniginių kaštų.
