Priimtas naujas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas

2017 m. birželio 29 d. buvo priimtas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriuo numatomi reikšmingi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reglamentavimo pakeitimai.

 

Įstatymas buvo priimtas siekiant įgyvendinti 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – 4-oji PP/TF Direktyva).

 

4-ąja PP/TF Direktyva siekiama užtikrinti Europos Sąjungoje taikomų reikalavimų atitiktį tarptautiniams reikalavimams, nustatytiems Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (toliau – FATF) priimtose tarptautinėse rekomendacijose. FATF yra Didžiojo septyneto sprendimu sudaryta organizacija, globali pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos standartų formuotoja pasaulyje.

 

Vadovaujantis 4-ąją PP/TF Direktyva, ji turėjo būti įgyvendinta iki šių metų birželio 26 d.

 

Toliau pateikiame trumpą pagrindinių Įstatyme numatytų naujovių  apžvalgą.

 

Išplėstas rizika pagrįsto požiūrio taikymas. Įstatymas numato, kad taikomos prevencijos priemonės priklauso nuo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizikos laipsnio. Didesnė rizika gali pateisinti griežtesnes priemones, o mažesnė rizika gali pateisinti ne tokią griežtą kontrolę.

 

Nustatant vidines prevencijos taikymo priemones, susijusias su rizikos vertinimu ir valdymu, reikės atsižvelgti ir į Europos Sąjungos, ir į nacionaliniu mastu atliktų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimų rezultatus.

 

Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas. Įstatymu patikslinami reikalavimai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui,  įtvirtinama atskira tvarka, kaip kliento tapatybė nustatoma jam fiziškai nedalyvaujant. Įstatymu taip pat tikslinamas sustiprinto ir supaprastinto kliento tapatybės nustatymo reglamentavimas.

 

Tapatybės nustatymas mažą riziką keliančių elektroninių pinigų produktų atveju. Nustačius mažą riziką, gali būti taikomos tik dalykinių santykių stebėsenos ir nuolatinio informacijos atnaujinimo pareigos. Tokie elektroninių pinigų produktai turi atitikti šias sąlygas: i) elektroninių pinigų mokėjimo priemonę galima naudoti tik Lietuvos Respublikoje; ii) elektroninių pinigų mokėjimo priemonės negalima papildyti arba, jei papildyti galima, jai taikoma maksimali 150 eurų dydžio mokėjimo sandorių mėnesinė riba; iii) didžiausia elektroninių pinigų mokėjimo priemonėje saugoma suma neviršija 150 eurų; iv) elektroninių pinigų mokėjimo priemonė yra naudojama tik prekėms ar paslaugoms pirkti; v) mokėjimo priemonėje saugomi elektroniniai pinigai negali būti finansuojami anoniminiais elektroniniais pinigais; vi) mokėjimo priemonėje saugomi elektroniniai pinigai negali būti išperkami grynaisiais pinigais.

 

Atidėtas tapatybės nustatymas sąskaitų atidarymų atveju. Nustačius mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką, finansų įstaigos, atidarydamos sąskaitą, gali pradėti dalykinius santykius su klientu nepatikrinusios jo tapatybės, jeigu yra gavusios pradinius duomenis apie klientą ir naudos gavėją ir jei užtikrina, kad tokioje sąskaitoje piniginės operacijos nebus vykdomos iki kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo proceso pabaigos ir kad kliento ir naudos gavėjo tapatybė galutinai bus nustatyta ne vėliau kaip per vieną mėnesį po sąskaitos atidarymo.

 

Išplėsta naudos gavėjo sąvoka. Naudos gavėju laikomas vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, jei nenustatytas fizinis asmuo, kuris turi arba kontroliuoja juridinį asmenį, arba jei kyla abejonių, kad nustatytas asmuo yra tikrasis savininkas.

 

Taip pat Įstatymu numatoma, kad patikos struktūroje (angl. trust) naudos gavėju laikomas patikėtojas, patikėtinis ir saugotojas (jeigu yra), fizinis asmuo, gaunantis naudą patikos struktūros arba, jei šis asmuo dar nežinomas, asmenų, kurių interesams atstovauti atitinkamas subjektas yra sukurtas arba kurių interesams atstovaujama, grupė, taip pat kitas fizinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis patikos struktūrą, turima tiesiogine arba netiesiogine nuosavybe arba kitomis priemonėmis.

 

Informacijos apie naudos gavėjus patikrinimas. Nustatant naudos gavėjo tapatybę bus galima naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema (JADIS) ir kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius.

 

Įstatymu nustatoma pareiga iki 2019 m. liepos 1 d. JADIS pateikti informaciją apie juridinių asmenų naudos gavėjus.

 

Plečiama politikoje dalyvaujančių asmenų apimtis. Svarbiomis viešosiomis pareigomis bus laikomos savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus pareigos.

 

Taip pat tokias pareigas einančiais bus pripažįstami savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, valdymo ar priežiūros organo nariai.

 

Tokias pareigas einantys asmenys bus laikomi politikoje dalyvaujančiais asmenimis.

 

Numatomi reikalavimai už prevencijos priemonių įgyvendinimą atsakingam asmeniui. Įstatymu įtvirtinama vyresniojo vadovo, kuris yra pareigūnas arba darbuotojas, turintis pakankamai žinių apie įstaigai kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir einantis pakankamai aukštas pareigas, kad priimtų sprendimus, galinčius paveikti kylančią riziką, sąvoka.

 

Atsakomybė. Įstatymu numatytos poveikio priemonės, kurios gali būti taikomos už Įstatymo pažeidimą: i) įspėjimas; ii) bauda (tiek rinkos dalyviui, tiek jo akcininkams ar valdymo organų nariams); iii) sisteminių ar pakartotinių pažeidimų atveju – laikinas vadovų nušalinimas nuo pareigų arba laikinas vadovų nušalinimas su reikalavimu nutraukti su jais sutartį arba panaikinti jų įgaliojimus; iv) sisteminių, pakartotinių arba šiurkščių pažeidimų atveju – veiklos uždraudimas (apribojimas); v) laikinas teisės disponuoti lėšomis, esančiomis kredito įstaigų sąskaitose, ir (ar) kitu turtu apribojimas; vi) sisteminių, pakartotinių arba šiurkščių pažeidimų atveju – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ar laikinas jų galiojimo sustabdymas tol, kol tęsiamas Įstatymo pažeidimas; vii) laikinas draudimas finansų įstaigai teikti vieną ar kelias finansines paslaugas.

 

Baudos finansų rinkos dalyviui gali siekti iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Baudos finansų rinkos dalyvio akcininkams ar valdymo organų nariams gali siekti iki 5 100 000 eurų.

 

Be to, Įstatymu numatyta, kad apie priimtą sprendimą taikyti poveikio priemonę turi būti skelbiama viešai, nebent tai turėtų neigiamos įtakos finansų rinkų stabilumui arba poveikio priemonė buvo taikyta už mažareikšmį pažeidimą.

 

****

 

Atkreipiame dėmesį, kad tai yra tik bendro pobūdžio naujo Įstatymo reikalavimų apibūdinimas. Įstatyme yra ir daug kitų pakeitimų, kurie į šią apžvalgą nėra įtraukti. 

 

Jums patars partnerė Ieva Dosinaitė

+370 52194641