Rolandas Valiūnas: didžiausia klaida yra manyti, kad jau viską pasiekei

Advokatų kontora „Ellex Valiunas“ gimė, augo ir vystėsi kartu su jauna nepriklausomos Lietuvos valstybe. Per ketvirtį amžiaus – kontora daug prisidėjo prie pažangios ir socialiai atsakingos verslo bei teisinės aplinkos kūrimo, išugdė ne vieną iškilią asmenybę ir užaugo iki daugiausia teisininkų vienijančios advokatų kontorų grupės Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
 
Trijų jaunų advokatų, prieš 25 metus išdrįsusių nerti į nuosavo verslo vandenis, įsteigta kontora jau seniai vadinama rinkos lydere: autoritetingų tarptautinių teisės žinynų „Chambers Europe“ ir „The Legal 500“ kasmet sudaromuose Lietuvos advokatų kontorų reitinguose ji – jau dvi dešimtis laikosi pirmoje vietoje, nuolat didindama atotrūkį nuo artimiausių konkurentų. „Ellex Valiunas“ – didžiausia Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikianti advokatų kontora, vienijanti per 180 teisininkų. „Vis dėlto lyderystę šiandien nulemia ne žmonių skaičius, o sugebėjimas keistis kintant aplinkai ir klientų poreikiams, mokėjimas atsižvelgti į nūdienos aktualijas ir efektyviai spręsti kylančius teisinius iššūkius, – įsitikinęs Rolandas Valiūnas, kontoros steigėjas ir vadovaujantysis partneris. – Lyderio vardą mums pelnė įmonės viduje puoselėjama nuolatinė keitimosi kultūra ir siekis kurti pridėtinę vertę klientui.“ 
 
Papasakokite nuo ko prasidėjo kontoros istorija?
Oficiali kontoros įkūrimo data – 1992 m. rugsėjo 15 d. Iš tiesų viskas prasidėjo dar vasarą, kai sėdėjau šiame pastate, kuriame su partneriais ką tik buvome išsinuomoję keturis nedidelius kabinetus, žvelgiau pro langą į Smetonos gatvę ir laukiau pirmojo kliento skambučio. Buvome jauni advokatai, neseniai užvėrę senųjų tradicijų advokatų kontoros duris, tikėdamiesi, kad sava į verslo poreikius orientuota advokatų kontora atvers daugiau ateities perspektyvų. Baimės akys buvo didelės: kontoros steigimas pareikalavo nemažai investicijų, o grįžti atgal į buvusią Vilniaus juridinę kontorą „Foresta“ sykį su ja atsisveikinus galimybių nebuvo. Mes mokėjome anglų kalbą, o 1992 m. tai buvo išties, kaip bebūtų naivu atsiminti,  išskirtinė savybė. Jau buvome ragavę darbo su verslu vaisių: Lietuvoje pradėjo megztis verslo kontaktai ir atvykusiems užsieniečiams reikėjo vietinių teisininkų pagalbos. Sykį su kolega savaitę dirbome su verslininku austru – už kiekvieną darbo dieną jis mums sumokėjo po 100 JAV dolerių, kai vidutinis atlyginimas tuomet buvo maždaug 30 dolerių per mėnesį. Tai mus galutinai paskatino pasukti į verslo teisę, taigi ėmėmės kontoros steigimo darbų.
 
Ar jau tuomet turėjote viziją, kaip turi atrodyti ir kokia bus nuosava advokatų kontora?
Tuo metu turėjau dvi svajones: kad koks nors klientas nupirktų man mobilųjį telefoną (buvo pati mobiliosios eros pradžia), kad galėčiau lengvai susisiekti su juo, ir kad kas nors mane pakviestų vykti kartu į užsienio kelionę, kurios metu patarinėčiau teisės klausimais. Netrukus išvykau pasisemti patirties į Danijos advokatų kontoras. Tuomet sau tyliai skaičiavau, kad jeigu Danijoje yra trys didelės šimtą teisininkų turinčios kontoros, tai po dvidešimties metų Lietuvoje galėtų būti bent viena tokia. Tiesa, vadinčiau tai labiau ne vizija, o svajone, nes 1993 m. lygintis su geriausiais Skandinavijos teisininkais atrodė mažų mažiausiai per drąsu. Vis dėlto svajonė greitai tapo vizija, o ši – realybe: šiandien esame lyderiai, savo kompetencija niekuo nenusileidžiantys skandinavų kontoroms. O aš mėgstu pajuokauti, kad vis dar tebeturiu dvi svajones: kad niekas man neskambintų ir nereikėtų vykti į komandiruotes užsienin. 
 
Kokie buvo įsimintiniausi projektai, su kuriais dirbo kontora per 25 metus?
Jų buvo išties daug, didesnių ir mažesnių sandorių, arbitražo bylų, privatizavimo atvejų. Nuo pat pradžių dirbome su didžiausiais investuotojais, prisidėjome prie daugelio Lietuvos užsienio investicijų.  Pradėčiau nuo vieno pirmųjų klientų, su kuriuo dirbame iki šiol – Skandinavijos avialinijų SAS. Po to sekė  McDonald‘s, United Collors of Benetton, Kauno laisva ekonominė zona, Klasco privatizavimas, Danisco Sugar investicijos.   Atmintyje iškyla kompanijos „Williams“ investicijų į „Mažeikių naftą“ atvejis – tai buvo milžiniškas projektas, vykęs itin įkaitusioje politinėje atmosferoje, kurioje mums teko ne tik konsultuoti teisės klausimais, bet ir patarti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Dar vienas labai didelės apimties (visomis prasmėmis) sandoris – koncerno „Kesko“ investicijos į „Senukus“. „Bosca“, „Gazprom“ arbitražinės bylos, pagalba Tevai įsigyjant Sicor Biotech, Fermento akcininkų konsultavimas parduodant įmonę Thermo Fisher, „Telia“ ir „Omnitel“ susijungimas, „Rimi“ IKI įsigijimas, tik keli iš dabar į galvą ateinančių milžiniškų ir labai įdomių sandorių, kurių ėmėmės.. Patarinėjome ir „Coca Cola“, statančiai Lietuvoje savo fabriką – tais laikais tai buvo neeilinis įvykis. Žinoma, veiklos pradžioje netrūko kuriozų – pamenu, kaip šios kompanijos atstovai, atvykę į susitikimą, pareiškė kalbėsiantys tik su vyresniuoju partneriu. Mano 27-erių partneris pakvietė mane, nes buvau metais už jį vyresnis. Ateinu į susitikimą, pasilabinu, o „Coca Cola“ atstovai toliau žvelgia pro duris – laukia, kada pasirodys tikrasis vyresnysis partneris.
 
Visgi teisinių paslaugų rinka turbūt ženkliai keitėsi bėgant laikui? Kokių paslaugų reikia verslui šiandien?
Keitėsi rinka, aplinkybės, klientų poreikiai, o kartu su jais nuolat keitėmės ir mes patys. Šiandien klientas tikisi, kad advokatas bus ne įstatymų žinynas, perteikiantis teisės aktų nurodymus, bet partneris, sugebantis patarti, kaip pasiekti norimą verslo rezultatą, suprantantis kliento industrijos specifiką. Svarbia savybe tampa ne teisinis išprusimas – šis jau yra nediskutuotinas – o emocinis intelektas. Turi jausti, kiek pagalbos iš tavęs tikisi klientas, kiek gali kištis į jo verslo sprendimus. Šio balanso suradimas itin svarbus, nes tik jis leidžia tobulai atliepti teisinės pagalbos ieškančio verslo lūkesčius ir profesionaliai – ne per daug ir ne per mažai – prisidėti prie kliento verslo tikslų ir idėjų realizacijos.  Be to, pasikeitė ir žinių, privalomų profesionaliam teisės patarėjui, spektras: jis turi gerai išmanyti ne tik teisės normas, bet ir praktiką, suprasti rinkos, kurioje veikia įmonė, mechanizmus. Šiandien nebeįsivaizduojama, kad vieną dieną gali rašyti įmonės įstatus, kitądien – patarti konkurencijos klausimais, o dar vėliau konsultuoti dėl mokesčių. Advokatas yra kaip gydytojas – juk niekam nekyla minčių eiti pas psichiatrą tvarkytis dantų. Taip ir šių dienų teisininkai yra savo srities specialistai, savąją teisės šaką išmanantys iki mažiausių niuansų. Sakyčiau, šie trys dalykai – dėmesys emociniam intelektui, industrijos žinojimas ir ryški teisininkų specializacija – labiausiai ir skiria mus šiandien nuo 1992 metų.
 
Šiuo metu kontora priklauso Baltijos šalių advokatų kontorų grupei „Ellex“. Kaip buvimas trijose Baltijos šalyse pakeitė kontoros pozicijas rinkoje?
Sau nuo pat pradžių keliame tikslą būti tarp rinkos lyderių, tad stengiamės pirmi įdiegti visas inovacijas. Pastebėję tendenciją, kad didžiosios užsienio ir Lietuvos korporacijos tris Baltijos šalis traktuoja kaip vieną rinką ir nori turėti joje vieną partnerį, supratome, kad laikas transformacijai. Jau 2004 m. subūrėme komandą visose Baltijos šalyse ir šis žingsnis leido įgyti stiprų konkurencinį pranašumą. Prieš dvejus metus susijungę su stipriausia Estijos advokatų kontora suformavome naują darinį „Ellex“. Iš tiesų, pavadinimas atspindi mūsų siekius: Estonian, Latvian, Lithuanian excellence. Pavadinimą sukūrėme mes patys: jis atspindi mūsų vertybes ir nuolatines pastangas atlikti darbą nepriekaištingai. Kitą svarbų organizacinį pokytį įgyvendinome dar anksčiau, 2003 m., kai supratę, kad teisininkas nebegali būti visų sričių specialistas, išskyrėme kontoroje penkias praktikos grupes ir kiekvienai jų paskyrėme praktinį vadovą. Šie korporatyviniai augančio verslo pertvarkymai irgi davė labai teigiamų vaisių.
 
„Ellex Valiunas“ iš kitų išsiskiria ir itin stipria socialine atsakomybe – kontoros teisinių, kultūrinių, socialinių, švietimo projektų ir iniciatyvų sąrašas įspūdingas. Kodėl Jums tai svarbu?
Čia atskirčiau dvi sritis: visuomeninę veiklą ir pagalbą tiems, kuriems jos reikia. Kalbant apie pastarąją, tai gyvenime visada ateina laikas, kai pasieki tiek, kad turi pradėti dalintis. Tačiau tam reikia subręsti – sakau nuoširdžiai iš savo patirties. 1993 m. buvau pakviestas vakarienės pas tuometį Danijos advokatų asociacijos generalinį sekretorių. Smagiai šnekučiavomės ir jis staiga manęs paklausė, ką galvoju apie žmogaus teises. Šiandien sunku prisipažinti, tačiau tuomet man jos tikrai nerūpėjo – visos mano mintys buvo nukreiptos į jaunos kontoros reikalus. Dabar šiuo klausimu jau tikrai turėčiau ką papasakoti, nes esu tikras, kad padėti žmonėms yra kiekvieno brandaus lyderio pareiga. Būdų yra įvairių – tarkime, mūsų kartu su Vilniaus universitetu įsteigtoje Teisės klinikoje per 19 metų pagalbą gavo virš 50 tūkst. žmonių, kurie šiaip nebūtų įstengę įpirkti teisininko paslaugų. Kažkam pasirodys, smulkmena, tačiau žmogui, kurį skriaudžia gyvenimas, tokia bejėgiška situacija yra be galo slegianti. Dalyvaujame „Mentor Lietuva“ programoje, kurios dėka vaikai iš arti pamato tikrą, gyvą pavyzdį, kad gyvenime galima pasiekti daugiau nei gatvės gaujos lyderystė. Kultūros sferoje mums svarbu, kad į Lietuvą grįžtų meno kūriniai, kurie buvo išvežami iš šalies. Daugybėje sričių matome prasmę ir vienaip ar kitaip prisidedame. Kodėl? Nes mums ne tas pats, kas vyksta valstybėje, su kuria siejame savo ateitį. Veikla Investuotojų forume padeda siūlyti sprendimus, kurių dėka Lietuva tampa vieta patrauklesne investicijoms, būtina sąlyga Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės didėjimui. Tas mūsų kontorai būdingas maksimalizmas yra labai natūraliai persipynęs per visus dalykus, kuriuos darome – ar tai būtų tiesioginė teisinė veikla, ar socialinė iniciatyva. 
 
Kaip įsivaizduojate „Ellex Valiunas“ ateitį?
Mūsų vizija – išlikti profesionaliausia, geriausiai klientų poreikius suvokiančia advokatų kontora Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Galvojame ir apie plėtrą į kitas šalis, tačiau kol kas dar neatėjo tam tinkamas laikas. Visgi dėsime visas pastangas, kad Baltijos šalyse liktume užtikrintu rinkos lyderiu – nežinau, kokių kovinių įgūdžių ir noro laimėti turėtų įgyti konkurentai, kad sutiktume užleisti šias pozicijas. Ir žinoma, neapleisime socialinės veiklos – kiek galėdami padėsime šiai visuomenei keistis taip, kad čia būtų gera gyventi visiems.
 
Rasa Stamkauskienė