Sandorių rinka vėl muša rekordus, bet kozirius laiko pirkėjai

By: Aušra Abraitytė

Baltijos šalių įmonių susijungimų ir įsigijimų (angl. M&A) rinka jau pernai parodė atsparumą koronaviruso iššūkiams. Šiemet situacija toliau laužo įsitikinimus ir bet kokias globalios krizės prognozes – „Mergermarket“ duomenimis, 2021 metai pradėti rekordiniu rinkos aktyvumu ir sandorių vertėmis.

Tačiau būtų neteisinga formuoti nuomonę, kad niekas nesikeičia ir verslas apsipirkinėja nekreipdamas dėmesio į pandemiją. M&A sandoriuose akivaizdžiai matosi naujos tendencijos. Ir viena iš jų rodo, kad pardavėjai linkę pataikauti drąsiems pirkėjams.

CMS duomenimis[1], M&A sandoriams ilgus metus buvo būdinga daugiau atliepti pardavėjų interesus. 2020 m. Europoje ši tendencija nebebuvo tokia pastebima, o sandorių sąlygos vis dažniau nustatomos būtent pirkėjų naudai. Tiesa, toks nuokrypis nuo M&A sandorių sąlygų balanso į pirkėjų pusę gali reikšti ir tai, jog pirkėjai koronaviruso akivaizdoje prisiima kiek didesnę riziką dėl įsigyjamų verslų, t. y. jų veiklos tęstinumo ir galimų nuostolių, valdžios institucijoms ribojant veiklą pandemijos metu.

Išryškėja šis sutarčių sąlygų, būdingų M&A sandoriams Europoje ir Pabaltijyje, septintukas:

  1. 2020 m. Europoje rečiau naudotas kainos koregavimo (angl. price adjustment) mechanizmas, kuriuo susitariama sandorio užbaigimo dieną pakoreguoti akcijų kainą pagal tai dienai fiksuojamus įmonės veiklos rezultatus. Tuo tarpu priešingo „locked box“ mechanizmo, kuriuo šalys užfiksuoja nekintančią akcijų pardavimo kainą sandorio pasirašymo metu, populiarumas pastarąjį dešimtmetį auga tiek Europoje, tiek Baltijos šalyse. Tai rodo, jog M&A sandorių šalys vis labiau siekia didesnio tikrumo dėl akcijų kainos būtent sandorio pasirašymo metu ir nebėra linkusios jos koreguoti.
  2. „Earn-out“ mechanizmas, kuriuo dalies akcijų pardavimo kainos dydis ir (ar) išmokėjimas yra susiejama su įmonės veiklos rezultatais ateityje, Europoje išliko stabilus (21%), tačiau Baltijos šalyse jo populiarumas didėja (+4% lyginant su 2018 m.). Didėjantis mechanizmo naudojimas Pabaltijyje tik patvirtina tai, kad Baltijos šalys vejasi Europos standartus, ir vis drąsiau bando su įsigyto verslo ateitimi susijusią riziką (o neretai, ir naudą) padalinti tarp sandorio šalių.
  3. Pirkėjams vis dažniau pavyksta išsiderėti ilgesnius pardavėjų pareiškimų ir garantijų galiojimo terminus. Šiuo metu tokie terminai Europoje, įskaitant Baltijos šalis, varijuoja tarp 12-24 mėn.
  4. Mažareikšmiškumo (de minimis) sąlygos, kuriomis susitariama, kad įsipareigojimų nevykdymas iki tam tikros sumos nebus laikomas sutarties pažeidimu, vis stipriau įsitvirtina kaip vyraujanti M&A rinkos norma daugumoje Europos jurisdikcijų, įskaitant Baltijos šalis.
  5. Vyraujančios atsakomybės ribos pardavėjams Pabaltijyje yra iki 30% arba lygiai 100% akcijų pardavimo kainos. Tuo tarpu Europoje pastaraisiais metais yra pastebimas sandorių, kuriuose nustatyta mažesnė nei 50% akcijų pardavimo kainos atsakomybės riba pardavėjams, nuokrytis (-8% lyginant su 2019 m.).
  6. 2020 m. M&A sandoriuose užtikrinti pardavėjų įsipareigojimus tapo mažiau populiaru (-4% lyginant su 2019 m.). Sandorių šalys ieško pigesnių ir paprastesnių pardavėjų įsipareigojimų užtikrinimo būdų, todėl depozitinių sąskaitų naudojimo populiarumas ir toliau mažėja (Baltijos šalyse – nuo 42% iki 29%, Europoje – nuo 58% iki 48%), o patrauklesnėmis tampa motininių įmonių suteikiamos garantijos ir užtikrinimai.
  7. Baltijos šalyse arbitražas ir toliau išlieka populiariausia ginčų sprendimo forma, sutinkama daugiau nei pusėje M&A sandorių. Tuo tarpu Europoje po keletą metų didėjusio arbitražo populiarumo, jis – pasirenkamas vos trečdalyje. Tiesa, tokį skirtumą daugiausiai lemia Europos įvairialypiškumas ir teisinės aplinkos skirtumai, dėl kurių arbitražas M&A sandoriuose nėra toks populiarus Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Beniliukso šalyse.
  8. Akivaizdu, pradžioje taip gąsdinusi koronaviruso krizė privertė Europos M&A rinkos žaidėjus iš naujo pergalvoti praktikoje nusistovėjusias M&A sandorių taisykles, prisitaikyti prie pasikeitusių verslo sąlygų ir bent praėjusiais metais perdavė „kamuolį“ į pirkėjų rankas.

Ar M&A rinka, kurioje sąlygas diktuoja pirkėjai, taps Europos ir Baltijos šalių nauja realybe, pamatysime šių metų eigoje. O kol kas turime būti pasiruošę lanksčiai reaguoti į prie derybų stalo inicijuojamus pokyčius pirkėjų saugumui užtikrinti, nes neigiamas koronaviruso pavyzdys investuotojus dar ne vienerius metus lydės M&A sandoriuose ir, tikėtina, toliau keis nusistovėjusią sutarčių rengimo praktiką.

M&A sandorių sąlygų ir tendencijų palyginimas atliktas remiantis CMS „European M&A Study 2021“[2] ir „Baltic M&A Deal Points Study 2020“[3] apžvalgų duomenis.

[1] https://cms.law/en/int/publication/cms-european-m-a-study

[2] https://cms.law/en/int/publication/cms-european-m-a-study

[3] https://estvca.ee/data-and-publications/baltic-private-m-and-a-deal-points-study-2020

Ekspertai

Person Item Background
Aušra Abraitytė

Aušra Abraitytė

Jaunesnioji teisininkė / Lietuva