Santykiai su Taivanu. Kokių teisinių aspektų verslui nevalia praleisti?

By: Edvardas Racius

Didelio atgarsio susilaukusios Lietuvos pastangos užmegzti glaudesnius ekonominius santykius su Taivanu verčia pasigilinti ir į kai kuriuos teisinius niuansus, aktualius Lietuvos (ir ne tik) verslui. Entuziastingai laukiant Taivano investicijų Lietuvoje, verta panagrinėti ir alternatyvią temą – su kuo susidurtų Lietuvos verslas, pats nusprendęs įsikurti Taivane.

Taivanas tarptautinėje arenoje. Kodėl Taivano ir Lietuvos santykiai sulaukia tokios Kinijos priešpriešos? Kai kurių autorių nuomone, egzistuoja dvi Kinijos – Kinijos Liaudies Respublika (komunistinė) ir Kinijos Demokratinė Respublika (Taivanas; Formosa sala). Ne paslaptis, kad Taivano, kaip suverenios valstybės, statusas tarptautiniu mastu yra gan komplikuotas. Kinijos Liaudies Respublika, vedina „vienos Kinijos“ politikos, laiko salą savo teritorija. Vis dėlto, Taivanas ir šioje saloje gyvenantys 23,5 mln. gyventojų (bent jau dauguma jų) save laiko suverenia valstybe su joje egzistuojančia atskira politine bei teismine valdžia. Kadangi tarptautiniu mastu konsensuso dėl to nėra, Taivanas neturėtų galėti sudarinėti tarptautinių sutarčių. Paradoksalu, bet tai nesutrukdė jam tapti, pavyzdžiui, Pasaulinės Prekybos Organizacijos (angl. WTO) nare bei sudaryti dvišalių sutarčių su atskiromis valstybėmis.

Dauguma valstybių palaiko prekybinius ryšius su Taivanu ir neoficialiai pripažįsta jo suverenitetą. Štai tarp JAV ir Taivano yra išvystyti plataus masto prekybiniai santykiai, o JAV „Santykių su Taivanu įstatymu“ yra įsipareigojusi ginti salą nuo Kinijos Liaudies Respublikos karinės invazijos. Nors oficialių dvišalės prekybos susitarimų tarp JAV ir Taivano šiai dienai nėra, tačiau dar šių metų liepą buvo paskelbta apie derybų tokiam susitarimui sudaryti pradžią. Panašu, kad ir ES yra rimtai pasiruošusi imtis veiksmų bendradarbiavimo santykiams su Taivanu stiprinti. ES Parlamento nariai šių metų spalio 21 d. priėmė rekomendacijas, kuriomis (i) pažymėjo, kad Taivanas yra ES partneris ir sąjungininkas; (ii) paragino imtis priemonių dėl dvišalės investicijų sutarties sudarymo; bei (iii) išreiškė susirūpinimą dėl karinio Kinijos Liaudies Respublikos spaudimo Taivanui. Priminsiu, kad ES dar 2003 m. įsteigė atstovybę Taivane. Atskiras prekybos atstovybes ten turi ir 15 ES valstybių narių, tarp kurių yra Vokietija, Prancūzija, Švedija ir kt.

Taivanas ir Lietuva. Dar 2021 m. liepos mėn. buvo paskelbta apie Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų sudarytos galimybės siųsti dirbti Lietuvos prekybos atstovus į šalis, kuriose nėra Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, įskaitant ir Taivaną. Žadama, kad Lietuvos atstovybė saloje galėtų pradėti veikti kitų metų pradžioje. Taivanas, savo ruožtu, jau praėjusios savaitės ketvirtadienį paskelbė apie taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymą. Tai pirmoji atstovybė Europoje, kurios pavadinime naudojamas Taivano vardas. Pekinas atsakydamas į tai sumažino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinio, o Lietuvos verslas teigia, kad tai jau neigiamai atsiliepė prekybai su Kinijos Liaudies Respublika. Tuo tarpu, Lenkijos premjeras viešai pasveikino šiuos Lietuvos politinius žingsnius. Bet kuriuo atveju, tikimasi, kad šie veiksmai padės sustiprinti Lietuvos ir Taipėjaus tarpusavio ekonominius ryšius ir išnaudoti bendradarbiavimo potencialą bei paskatinti dvišalės investicijų sutarties pasirašymą. Lietuvai, ekonominiu požiūriu, tai gali atnešti didelės ekonominės naudos, ypač turint omenyje, kad Taivanas yra septinta pagal dydį ekonomika Azijoje ir dvidešimta pagal dydį pasaulyje. Sala dominuoja puslaidininkių ir kitos elektronikos gamyboje, informacinėse technologijose. Taivano bendrovės yra pasaulinio garso gigantai (kaip Acer, Asus, Giant, Evergreen ir t.t.). Čia tiekimo grandines turi ir tokios korporacijos kaip Tesla, Inc. (net 75 proc. savo tiekimo grandinės).

Nors ir ne tokiu mastu kokio norėtųsi, prekyba tarp Taivano ir Lietuvos vyksta ir neįsteigus tarpusavio atstovybių. Agentūros „Versli Lietuva“ duomenimis, 2020 m. Taivanas užėmė 35-ą vietą Lietuvos prekių importo rinkoje ir jai teko 0,2 proc. (66 mln. EUR) viso Lietuvos prekių importo. Atitinkamai, 2020 m. Taivanas užėmė 65-ą vietą Lietuvos prekių eksporto rinkoje, kuriai teko 0,1 proc. (19 mln. EUR) viso eksporto. 2020 m. Taivano tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė viso labo 40 tūkst. EUR, o Lietuvos tiesioginių investicijų Taivane visai nėra buvę. Akivaizdu, kad potencialas didelis ir vietos šiems skaičiams augti yra daug.

Ką reikia žinoti Lietuvos (ir ne tik) verslui santykiuose su Taivano verslo subjektais ar investuojant Taivane? Iki kol aukščiau aptartos iniciatyvos, įskaitant ir investicijų sutartį tarp ES ir (ar) Lietuvos bei Taivano, realiai materializuosis, verslui reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių teisinių apsektų, kurie aktualūs šiai dienai:

Tarptautinis prekių pirkimas-pardavimas. Taivanas nėra Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinių prekių pirkimo-pardavimo (angl. CISG) nare. Tai reiškia, kad pirkimo-pardavimo santykiams susiklosčius tarp Taivano ir Lietuvos verslo subjektų CISG automatiškai nebūtų taikoma ir šalys negalėtų pasinaudoti CISG numatytomis vieningomis tarptautinio pirkimo-pardavimo taisyklėmis. Vis dėlto, tai sutarties šalims netrukdo dėl CISG taikymo susitarti sutartyje, jei jos to pageidauja.

Ruošiantis užmegzti pirkimo-pardavimo santykius su Taivano bendrove, itin svarbu didelį dėmesį skirti sutarčiai. Praktikoje yra tekę konsultuoti klientus, kurie įsigijo brokuotas prekes iš Taivano įmonės pagal užsakymą, tačiau nesudarė atskiros pirkimo-pardavimo sutarties. Sutarties nebuvimas klientui sukūrė didelių nemalonumų.

Jau nekalbant apie tai, kad sutartyje reikia detaliai aptarti įvairias rizikas su kuriomis verslai susiduria šiai dienai (pvz. tiekimo grandinės trikdžiai, žaliavų trūkumas, infliacija ir kt.) nemažiau svarbu susitarti ir dėl (i) ginčų nagrinėjimo forumo (kažkurios iš šalių nacionalinio teismo ar arbitražo); bei (ii) taikytinos teisės. Vien susitarimas dėl šių nuostatų verslui gali sutaupyti daug laiko ir neplanuotų sąnaudų. Lietuvos verslui, žinoma, rekomenduotina derėtis dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos (nebent šalys pageidautų ginčus spręsti arbitraže) ir Lietuvos teisės taikymo. Susitarus dėl ginčo nagrinėjimo Lietuvoje, Lietuvos teismo (kaip ir arbitražo) priimtas sprendimas galėtų būti pripažintas ir vykdomas Taivane –  tokią galimybę su tam tikromis sąlygomis numato Taivano vietos teisė. Žinoma, praktikoje susiderėti dėl tokių sąlygų, ypač jei Lietuvos verslas turi mažiau derybinės galios, gali būti sudėtinga.

Nereikėtų baimintis, jei Lietuvos verslas atsiduria situacijoje, kuomet ieškinį reikia teikti Taivano teismui. Salos teisinė ir teismų sistema yra gerai išvystytos. Taivanas yra civilinės teisės jurisdikcija, kuri paremta Vokietijos ir Japonijos teisiniais modeliais. Komercinei Taivano teisei (įskaitant ir intelektinę nuosavybę) didelę įtaką padarė ir JAV teisinis reguliavimas. Šalis taip pat turi atskirą teisminę valdžią, kurią, panašiai kaip ir Lietuvoje, sudaro tripakopė teismų sistemą. Ten teismai nagrinėja bylas pagal Taivane galiojantį civilinio proceso kodeksą. Bet kuriuo atveju, esant ginčo situacijoms su saloje įsisteigusiais juridiniais asmenimis, pravartu pasisamdyti vietinius teisininkus, kurie padės naviguoti teisminį procesą. Šiuo klausimu taip pat neverta blaškytis – Lietuvoje veikiančios advokatų kontoros jau yra užmezgusios ryšių ir parekomenduos tinkamą partnerį ar net tarpininkaus.

Investicijos Taivane. Prieš priimant sprendimą investuoti Taivane svarbu turėti omenyje tai, kad Lietuva ir Taivanas nėra sudarę dvišalės investicijų sutarties, kuria Lietuvos verslo (ir vice versa) investicijos saloje būtų ginamos, aptartas dvigubo apmokestinimo išvengimas, kt. Be to,  laikant salą atskira jurisdikcija nuo Kinijos Liaudies Respublikos, Taivanas taip pat nėra konvencijos dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių bei juridinių asmenų investicinių ginčų (angl. ICSID) nare. ICSID sukuria apsaugos mechanizmą investuotojui ir suteikia forumą ginčyti valstybės ar jos institucijų veiksmus pažeidžiančius investuotojo teises ar teisėtus interesus, reikalauti žalos atlyginimo. Nepaisant to, Taivanas yra sudaręs atskiras dvišales investicijų sutartis su kai kuriomis valstybėmis (pavyzdžiui, Singapūru, Tailandu, Malaizija ar Indija). Minėta, kad žingsnius dėl investicijų sutarčių sudarymo daro ir JAV bei ES (tame tarpe ir Lietuva). Todėl, šiai dienai pravartu pagalvoti ir apie investicijų Taivane struktūrizavimą per kitą valstybę, turinčią investicijų sutartį su sala.

Taivano teisė nenumato bendrų ribojimų investicijoms į šalį, tačiau užsienio investicijos saloje turi būti patvirtintos Taivano Investicijų Komisijos. Reikia turėti omenyje, kad šalis numato ribojimus investicijoms specifinėse industrijose kaip antai viešųjų paslaugų, energetikos, dujų, tam tikrų telekomunikacijų srityse ir kt. Kitą vertus, Taivanas suteikia mokestines lengvatas užsienio investuotojams, kurie investuoja į tam tikrus sektorius, pavyzdžiui į biotechnologijų, farmacijos ar 5G technologijos.

Taivano institucijų teikiamais duomenimis, Bendrovės įsteigimas saloje trunka apie 8-12 savaičių nuo prašymo įsteigti bendrovę dienos (įskaitant ir minėtą suderinimą su Investicijų Komisija). Kalbant apie ribotos atsakomybės bendrovę, reikalavimų minimaliam įstatiniam kapitalui steigiant bendrovę nėra, tačiau investicija turi būti pakankama, kad padengtų pradinės bendrovės išlaidas. Pelno mokestis šalyje svyruoja nuo 18 iki 20 proc., tuo tarpu pridėtinės vertės mokesčio dydis yra 5 proc. Dividendai, kurie išmokami užsienio akcininkui, yra apmokestinami 21 proc. tarifu. Bendrovės Taivane valdymo organą turi sudaryti nuo 1 iki 3 direktorių. Valdymo organo nariams nėra taikomų pilietybės reikalavimų (išskyrus atvejus, jei valdymo organo narys yra iš Kinijos Liaudies Respublikos). Bendrovės valdymo organo nariai, kaip ir Lietuvoje, Bendrovės atžvilgiu turi fiduciarines pareigas (kaip antai rūpestingumo ir lojalumo) ir, esant tam reikalingoms sąlygoms, gali būti laikomi atsakingi už bendrovei ir (ar) jos kreditoriams padarytą žalą. Šalies teisė taip pat numato ir galimybę už įmonės skolas atsakomybėn patraukti bendrovės akcininką tuo atveju, kai jis piktnaudžiaudamas sukuria situaciją, kuomet bendrovė nebegali patenkinti kreditorių reikalavimų.

Taigi, atsiribojant nuo Taivano teisinio statuso tarptautiniu lygmeniu vertinimo, Lietuvos verslas, norėdamas užmegzti verslo ryšius su salos bendrovėmis, neturėtų baimintis, kad negalės apginti savo teisių. Tačiau toks sprendimas turi būti pamatuotas, įvertintos visos (tame tarpe ir teisinės) rizikos, didelis dėmesys turi būti skiriamas sutarčių sudarymui. Neabejotina, kad veiksmai tiek ES, tiek ir Lietuvos lygmeniu siekiant glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu, Lietuvos verslą turėtų tik paskatinti plačiau pasidomėti verslo galimybėmis šioje saloje.

Ekspertai

Person Item Background

Edvardas Racius

Asocijuotasis teisininkas / Lietuva