Svarbus pokytis kreditoriams – išieškojimas iš įkeisto turto Lietuvoje bus paprastesnis

Skolos išieškojimo greitis ir proceso aiškumas lemia privačių ir institucinių kreditorių pasitikėjimą šalies teisine sistema. Iki šiol kreditorių teisių įgyvendinimas Lietuvoje buvo sudėtingas – kreditorius galėjo perimti skolininko turtą tik su pastarojo sutikimu. Šį rudenį įsigalioję Civilinio proceso kodekso pakeitimai situaciją keičia iš esmės – kreditoriams pagaliau bus užtikrinta reali galimybė, kurios iki šiol taip trūko, už skolą įkeistą turtą perimti be varžytynių.

Ilgas, brangus, rizikingas procesas

Lietuvos teisinė sistema užtikrino kreditorių teises, tačiau kreditoriaus teisių į turtą įgyvendinimas iki rudenį įsigaliojusių pokyčių buvo sudėtingas. Būdo priverstinai perimti skolininko turtą Civilinio proceso kodeksas nenumatė. Tai reiškė, kad net sudarius įkeitimo sutartį, kurioje numatoma galimybė turtą perduoti kreditoriui už skolą, praktiškai tai padaryti buvo labai sunku.

Vienintelis kelias – varžytynės, ilgas, brangus ir rizikingas procesas. Jei turtas nebuvo parduodamas po dviejų nesėkmingų bandymų, kreditorius galėjo jį perimti, bet atsiradus kitų turtu susidomėjusių asmenų, kreditoriui tekdavo varžytis ir darkart sumokėti už jam įkeistą turtą.

Su tokiu požiūriu į skolos išieškojimą atsilikome nuo vadinamųjų draugiškų kreditoriui („lender-friendly“) šalių, tokių kaip Liuksemburgas, kurio modelis yra laikomas kreditorių apsaugos standartu.

Nuo rugsėjo – laukti pokyčiai

Gera žinia – nuo šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimai, kurie pagaliau užtikrins tai, ko iki šiol trūko kreditoriams – realią galimybę perimti įkeistą turtą už skolą be varžytynių.

Atnaujintas CPK 702 straipsnis leidžia perduoti įkeistą turtą kreditoriui surašant turto perdavimo aktą, kuris tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu. CPK 746 straipsnyje aiškiai įtvirtinama galimybė vykdyti išieškojimą perduodant įkeistą turtą kreditoriui, kai toks būdas numatytas įkeitimo sandoryje.

Pakeitimai detalizuoja turto vertinimo, atsiskaitymo ir kitų kreditorių interesų balansavimo tvarką, taip panaikindami ilgamečius teisinio neapibrėžtumo barjerus.

Kodėl tai svarbu Lietuvai

Rudenį įsigalioję skolos išieškojimo procedūriniai pakeitimai finansuotojams yra signalas apie didėjantį Lietuvos patrauklumą. Aiški įkeisto turto išieškojimo sistema mažina finansavimo kainą ir stiprina pasitikėjimą teisine rinka. Tokie pokyčiai yra svarbūs ne tik teisininkams ar finansuotojams, jie tiesiogiai prisideda prie visos finansų ekosistemos brandos.

Ilgai lauktas reglamentavimas – galimybė perimti turtą už skolą – priartina Lietuvą prie investuotojams patrauklesnių šalių, kurių jurisdikcijos kreditorių teises gina greitai ir aiškiai, be nereikalingų procedūrinių kliūčių. Nuo rudens įsigalioję pakeitimai – įrodymas, kad Lietuva jau žengė dar vieną žingsnį į aiškesnį reglamentavimą ir efektyvesnę kreditorių teisių apsaugą.

Ar priartėjome prie Liuksemburgo?

Prieš du dešimtmečius priėmęs įstatymą dėl finansinio užstato susitarimų, Liuksemburgas sukūrė itin lankstų ir efektyvų mechanizmą, leidžiantį kreditoriui perimti užtikrinimo priemonę be teismo įsikišimo.

Liuksemburgo modelio, kuris šiandien tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip sektinas kreditorių apsaugos standartas, pagrindinės nuostatos: minimalūs formalumai (nereikia notaro ar registracijos); užstatu galima užtikrinti ir būsimus įsipareigojimus; kreditoriaus teisės išlieka net skolininkui tapus nemokiam; vienas, aiškus užstato realizavimo taškas be perteklinių procedūrų.

Ar priartėjome prie tarptautinio standarto? Nors skirtumų dar liko (ypač dėl teismo vaidmens ir formalumų apimties), tačiau CPK pakeitimai akivaizdžiai sumažino atotrūkį, pokyčių kryptis yra teisinga.

Komentaro autorės: „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė Eglė Neverbickienė ir teisininkų asistentė Aistė Noreikaitė