Tarptautinis bylinėjimasis po Brexit 2021 m.

By: Agnė Kisieliauskaitė

Europos Sąjungos (ES) teisiniai instrumentai – vienodos taikytinos teisės, teismingumo nustatymo, sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir pan. taisyklės – neabejotinai palengvina tarptautinių ginčų sprendimą. Iki Brexit ir  Išstojimo susitarimu nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d., šios taisyklės buvo tiesiogiai taikomos ir sprendžiant ginčus, turinčius Jungtinės Karalystės (JK) elementą.

Nors JK ir ES pasirašė Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.), šis susitarimas nenumato jokių naujų taisyklių, kurios palengvintų tarptautinių ginčų sprendimą. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. JK-ES elementą turintys ginčai yra sprendžiami pagal tarptautines sutartis, nacionalinę teisę ir, kur aktualu, Išstojimo susitarimo nuostatas.

Žemiau pateikiama aktuali informacija, kurią verslas turėtų įvertinti bendradarbiaudamas su JK partneriais ir/arba planuodamas inicijuoti teisminius ginčus, turinčius JK-ES elementą (pvz., sudarydamas sutartis su partneriais iš JK, susitardamas dėl būsimų ginčų sprendimo JK teismuose, planuodamas vykdyti JK teismo sprendimą Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje narėje ir pan.).

 

TARPTAUTINIS TEISMINGUMAS

 

Iki 2020 m. gruodžio 31 d.: civiliniuose ir komerciniuose ginčuose taikytinas jurisdikcijos taisykles numatė Briuselis I-bis (reglamentas Nr. 1215/2012).

 

Nuo 2021 m. sausio 1 d.: iki 2020 m. gruodžio 31 d. pradėtam teismo procesui tiek JK, tiek ES valstybių narių teismai ir toliau taikys Briuselis I-bis įtvirtintas teismingumo taisyklės. Todėl šalims nesutariant dėl tarptautinio teismingumo, tokie ginčai ir toliau bus sprendžiami pagal Briuselis I-bis, su sąlyga, kad pati byla buvo inicijuota iki 2020 m. gruodžio 31 d.

 

Teisminiam procesui, JK teismuose pradėtam 2021 m. sausio 1 d. ar vėliau, bus taikomos bendrosios teisės (common law) taisyklės. Šios taisyklės žymiai skiriasi nuo ES teisės aktuose įtvirtintų taisyklių ir numato ES teisėje nežinomus instrumentus, pvz.: (i) jurisdikcijos atsiradimą dėl atsakovo laikino buvimo JK, (ii) atsisakymą nagrinėti ieškinį, pareikštą JK įsikūrusiam atsakovui, dėl forum non conveniens (doktrina, pagal kurią JK teismas gali atsisakyti nagrinėti ieškinį nepaisant to, kad jis turi jurisdikciją) ir (iii) teismo išduodamą draudimą asmenims pareikšti ieškinį kitoje valstybėje (anti-suit injunction).

Teisminiam procesui, ES-27 teismuose pradėtam 2021 m. sausio 1 d. ar vėliau, bus taikomos konkrečios ES valstybės narės nacionalinėje teisėje įtvirtintos jurisdikcijos taisyklės. Nesant vieno bendro teisės akto,  šios taisyklės yra (bent dalinai) skirtingos. Atsižvelgiant į tai, prieš inicijuojant ginčą, rekomenduotina pasikonsultuoti su teisininkais dėl konkrečioje jurisdikcijoje taikymų nacionalinių taisyklių.

 

Tiek JK, tiek ES-27 nacionalinės teisės taisyklės nebebūtų taikomos tuo atveju, jei JK prisijungtų prie Lugano konvencijos, kurioje įtvirtintos tarptautinio teismingumo taisyklės yra analogiškos įtvirtintoms Briuselis I-bis reglamente. 2020-04-08 JK išreiškė norą prisijungti prie Lugano konvencijos, tačiau šiai dienai prie konvencijos nėra prisijungusi. Prisijungimui yra būtinas ne tik Danijos, Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos, bet ir ES pritarimas. Tokio pritarimo ES kol kas nėra davusi, tačiau manytina, kad, JK ir ES pasiekus Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, toks pritarimus turėtų būti duotas. JK prisijungimas prie Lugano konvencijos neabejotinai palengvintų ne tik ginčų dėl teismingumo sprendimą, bet ir teismo sprendimų pripažinimą (prašome žr. žemiau).

 

SUSITARIMAI DĖL JURISDIKCIJOS

 

Iki 2020 m. gruodžio 31 d.: susitarimus dėl ES, įskaitant JK, teismų, jurisdikcijos, reglamentavo Briuselis I-bis.

 

Nuo 2021 m. sausio 1 d.: JK prisijungė prie 2005 m. Hagos konvencijos dėl susitarimų dėl teismingumo, kurios dalyve nuo 2015 m. spalio 1 d. yra ES. Todėl susitarimus dėl jurisdikcijos nuo šiol reglamentuoja ši konvencija. Vis dėlto Hagos konvencijos taikymo sritis yra siauresnė nei Briuselis I-bis reglamento – konvencija taikytina tik susitarimams dėl išimtinės jurisdikcijos ir neturėtų būti taikoma asimetriniams susitarimams (t. y. kai susitariama dėl kelių valstybių išimtinės jurisdikcijos). Be to, JK ir ES nesutaria, ar konvencija bus taikoma susitarimams, sudarytiems po 2015 m. spalio 1 d. (JK pozicija), ar po 2021 m. sausio 1 d. (ES pozicija). Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina peržiūrėti jau sudarytose sutartyse įtvirtintus susitarimus dėl jurisdikcijos ir kreiptis teisinės konsultacijos prieš sudarant naujas sutartis su tokiais susitarimais.

 

TAIKYTINA TEISĖ

 

Iki 2020 m. gruodžio 31 d.: sutartinėms prievolėms taikytina teisė buvo nustatoma pagal Roma I (reglamentas Nr. 593/2008), nesutartinėms prievolėms – pagal Roma II (reglamentas Nr. 864/2007).

 

Nuo 2021 m. sausio 1 d.: pagal Išstojimo susitarimą, visų sutarčių, sudarytų iki 2020 m. gruodžio 31 d., atžvilgiu ir toliau bus taikomas Roma I reglamentas. Atitinkamai, visų žalą sukėlusių įvykių, kurie įvyko iki 2020 m. gruodžio 31 d., atžvilgiu ir toliau bus taikomas Roma II reglamentas.

 

Kita vertus, net ir po pereinamojo laikotarpio sudarytoms sutartimis ir žalą sukėlusiems įvykiams taikytinos teisės nustatymo taisyklės iš esmės nesikeičia – ES-27 teismai ir toliau taikys Roma I ir Roma II reglamentus, o JK inkorporavo šiuos reglamentus į nacionalinę teisę.

 

Atsižvelgiant į tai, susitarimų dėl taikytinos teisės reglamentavimas iš esmės nesikeičia – JK ir ES-27 ir toliau taikys tas pačias nuostatas, o JK ir ES-27 teismai ir toliau gerbs šalių susitarimus dėl taikytinos teisės. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad Roma I ir Roma II taisyklės buvo perkeltos į JK nacionalinę teisę, reikėtų nepamiršti tikimybės, kad nacionalinė teisė ateityje gali keistis.

 

SPRENDIMŲ PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS

 

Iki 2020 m. gruodžio 31 d.: tiek JK, tiek ES-27 teismų priimti sprendimai buvo automatiškai pripažįstami ir vykdomi Briuselis I-bis. ES-27 valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas JK buvo pripažįstamas ir vykdomas be jokių formalių procedūrų ir vice versa.  Pvz., JK teismo priimtas sprendimas Lietuvoje buvo vykdomas jo kopiją, kartu su nustatytos formos pažyma ir, tam tikrais atvejais – šių dokumentų vertimais, pateikiant antstoliui. Nebuvo reikalaujama, kad sprendimo vykdymu suinteresuotas asmuo prieš tai kreiptųsi į Lietuvos apeliacinį teismą ir jame pradėtų pripažinimo ir leidimo vykdyti procesą.

 

Nuo 2021 m. sausio 1 d.: sprendimai, priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d. pradėtose civilinėse bylose, bus automatiškai pripažįstami ir leidžiami vykdyti pagal Briuselis I-bis įtvirtintas taisykles. Todėl iki 2020 m. gruodžio 31 d. inicijuotose bylose priimti sprendimai, nepaisant to, kad jie buvo priimti 2021 m. ar vėliau, bus automatiškai pripažįstami ir vykdymo tiek ES-27, tiek JK.

 

Vėliau inicijuotose bylose priimti sprendimai:

 

  • patenkantys į 2005 m. Hagos konvencijos dėl susitarimų dėl teismingumo taikymo sritį, bus pripažįstami ir vykdomi pagal šią konvenciją. Konvencija nenumato automatinio sprendimų pripažinimo ir vykdymo, bet įtvirtina bendrą supaprastintą pripažinimo ir vykdymo procedūrą;
  • nepatenkantys į 2005 m. Hagos konvencijos dėl susitarimų dėl teismingumo taikymo sritį, JK bus pripažįstami ir vykdomi pagal bendrosios teisės (common law) taisykles. JK teismų priimti sprendimai Lietuvoje bus vykdomi pagal CPK įtvirtintas taisykles, t. y. prieš tai juos pripažįstant ir leidžiant vykdyti kompetentingam teismui.

 

Jei JK prisijungs prie Lugano konvencijos, teismo sprendimai, nepatenkantys į 2005 m. Hagos konvencijos dėl susitarimų dėl teismingumo taikymo sritį, būtų pripažįstami ir leidžiami vykdyti pagal Lugano konvencijoje įtvirtintą supaprastintą procedūrą.

 

Šiuo metu ES svarsto galimybę prisijungti prie 2019 m. Hagos konvencijos dėl užsienio teismo sprendimų civilinėse ar komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. JK ir ES prisijungus prie šios konvencijos, teismų sprendimai JK ir ES būtų pripažįstami pagal šioje konvencijoje įtvirtintas harmonizuotas taisykles.

 

LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS

 

Iki 2020 m. gruodžio 31 d.: teismo sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įskaitant arešto, taikymo buvo automatiškai pripažįstami ir vykdomi pagal Briuselis I-bis.

 

Nuo 2021 m. sausio 1 d.: teismo sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teismo procesuose, bus pripažįstami ir vykdomi pagal Briuselis I-bis.

 

Teismo sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimti 2021 m. sausio 1 d. ar vėliau pradėtuose procesuose, bus pripažįstami ir vykdomi pagal konkrečios vykdymo valstybės nacionalinėje teisėje įtvirtintas taisykles.

 

DOKUMENTŲ ĮTEIKIMAS

 

Iki 2020 m. gruodžio 31 d.: teisminiai ir neteisminiai dokumentai civilinėse ir komercinėse bylose buvo įteikiami pagal Dokumentų įteikimo reglamentą (reglamentas Nr. 1393/2007).

 

Nuo 2021 m. sausio 1 d.: dokumentai, įteikimo tikslais gauti iki 2020 m. gruodžio 31 d., bus įteikiami pagal Dokumentų įteikimo reglamentą.

 

Dokumentai, gauti po 2020 m. gruodžio 31 d., tarp JK ir ES įteikiami pagal 1965 m. Hagos konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje.

 

ĮRODYMŲ RINKIMAS

 

Iki 2020 m. gruodžio 31 d.: įrodymų rinkimą reglamentavo Įrodymų reglamentas (reglamentas Nr. 1206/2001).

 

Nuo 2021 m. sausio 1 d.: iki 2020 m. gruodžio 31 d. gautiems prašymams dėl įrodymų rinkimo bus taikomas Įrodymų reglamentas.

 

Prašymams dėl įrodymų rinkimo, gautiems po 2020 m. gruodžio 31 d., bus taikoma 1970 m. Hagos konvencija dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje.

Ekspertai

Person Item Background
Agnė Kisieliauskaitė
Agnė Kisieliauskaitė
Asocijuotoji partnerė / Lietuva