Verslo perdavimas – nauja pamoka Lietuvos verslo lyderiams

2017-11-22
 
Verslo pradžia – pirmaisiais nepriklausomybės metais. Verslo plėtra – sparčiai augant valstybės ekonomikos raumenims. Verslo perdavimas jaunajai kartai – dabar. Lietuvoje daugėja verslininkų, kurie ima rūpintis verslo perdavimu savo vaikams. Kauno meru tapęs Visvaldas Matijošaitis „Vičiūnų“ įmonių grupės vairą perdavė sūnui Šarūnui. Pranas Dailidė stebi, kaip sekasi sūnui Donatui, kuris verčia naują įmonių grupės „Dojus“ istorijos puslapį. Įmonių grupės „Eika“ įkūrėjas Robertas Dargis generalinio direktoriaus pareigas patikėjo sūnui Domui. Tai – tik keli permainų pavyzdžiai. Į didžiojo verslo areną Lietuvoje žengia jaunoji vadovų karta.
 
Verslo perdavimą planuoja retas
 
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas teigia, kad sprendimą dėl paliekamo turto likimo derėtų priimti kuo anksčiau, nors praktika rodo, kad šį klausimą verslininkai vis dar linkę atidėti rytdienai. Geras ilgalaikio sprendimo priėmimas yra procesas, ne įvykis: jam reikia pasiruošimo, laiko ir peržiūrėjimo. Lietuvoje ir kitose šalyse gyvenančius pasiturinčius asmenis bei šeimas „Ellex Valiunas“ komanda konsultuoja šeimos verslo, asmeninio turto valdymo klausimais, taip pat gerovės išsaugojimo, perdavimo kitoms kartoms bei susijusiais paveldėjimo planavimo klausimais.
 
„Tenka pripažinti, kad vis dar nemažai verslininkų savo verslo ateitį palieka savieigai. O priežastys dažnai – labai paprastos: žmonės bijo prisipažinti, kad sensta. Be to, dalis verslo savininkų yra įsitikinę, kad nėra tinkamo įpėdinio“, – pastebi advokatas, dažnai girdintis, kaip turtingi tėvai tikina, jog visus savo vaikus myli vienodai, todėl nenori diferencijuoti. Eksperto teigimu, tokia pozicija dažnai gali ir paralyžiuoti nuo tolesnio sprendimo priėmimo.
 
Pasiremdama tarptautinės audito kompanijos tyrimo duomenimis, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė p. Čiagienė atkreipia dėmesį, kad beveik pusė (43 proc.) šeimos verslų neturi paveldėjimo plano, o iš kartos į kartą perduodamas verslas ir turtas dažnai sumenksta ir išnyksta. JAV kompanijos „Williams Group“ tyrimas rodo, kad antroji karta neišlaiko šeimos turto 70 procentų atvejų, o 90 procentų pasiturinčių šeimų turto netenka per trečiosios kartos gyvenimą. Šie pasauliniai duomenys – signalas Lietuvos verslininkams, kurie savo įmones kūrė ilgiau negu du dešimtmečius, o dabar ima mąstyti apie didžiąją permainą – verslo ir turto ateitį jaunosios kartos rankose.
 
Atidėlioti – rizikinga
 
Net ir ryžtingais sprendimais pasižymintys, viską apskaičiuoti mėgstantys verslininkai, anot p. Čiagienės, neretai turi žmogišką silpnybę – polinkį atidėlioti. „Atidėliojant atsiduriama situacijoje, kai nebelieka laiko ir galimybių rinktis, nespėjama išanalizuoti visų galimų alternatyvų. Pavyzdžiui, verslo savininką užklumpa sunki liga. O susidarius tokiai stresinei ir įtampos pilnai situacijai, sumažėja tikimybė, kad bus rastas geriausias sprendimas“, – konstatuoja advokatė, pažyminti, kad istorijoje pilna atvejų, kai panašiomis aplinkybėmis verslas atitenka žmonėms, kurie nesugeba arba nenori juo rūpintis.
 
Advokatė p. Čiagienė savo klientams pataria labai gerai įsiklausyti į šeimos narių lūkesčius, nuolat kalbėtis ir kartu dėlioti ateities scenarijus, verslo perdavimo procesą. „Versle dažniausiai pergalių pasiekia tie žmonės, kurie turi aiškią viziją ir numatytą planą. Nepasiruošę paveldėtojai paprasčiausiai gali nesusidoroti su kylančiais iššūkiais. Kita vertus, verslo čempionai labai vertina savo individualumą, tad nėra įpratę tartis su šeima, priimti bendrus sprendimus. Net ir mąstydami apie verslo perdavimą jie neįsivaizduoja, kaip viskas galėtų vykti ne pagal jų nubraižytą planą. Tačiau būtent dėl tokio mąstymo modelio ilgai kurtas verslas gali atsidurti aklavietėje“, – nurodo p. Čiagienė.
 
Dilema – ką ir kada?
 
„Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas pažymi, kad kontoros teisininkai savo klientams visų pirma padeda suformuluoti tinkamus strateginius klausimus, kurie padeda priimti sprendimą.
 
„Pirmiausia derėtų atsakyti į klausimą: „Ką aš palieku?“, t. y. ar tikrai paliekate patį verslą, ar visgi planuojate „perpakuoti“ verslą į kitą turto formą ir palikti vaikams tik kapitalą“, – dėsto p. Valiūnas. Verslo palikimą vaikams teisininkai lygina su sprendimu laikyti visus kiaušinius vienoje pintinėje: rizika, kad visi kiaušiniai suduš iš karto ir ateities kartoms nieko nebeliks, yra truputį didesnė, nei tuo atveju, kai kiaušiniai yra paskirstyti po skirtingas pintines.
 
Atsižvelgdamas į pažangiausių pasaulio verslininkų ir ilgaamžių bendrovių patirtį p. Valiūnas siūlo apsvarstyti alternatyvą – vietoj verslo vaikams palikti kapitalą. „Tai gali būti svarbu ypač tais atvejais, jeigu verslas reikalauja specifinių žinių, kurių vaikai gali tiesiog neturėti, arba nėra tinkamų įpėdinių verslo perėmimui. Šis sprendimas sumažina riziką „nuvaldyti“ verslą ir padidina tikimybę, kad sukaupta gerovė išliks ateities kartoms“, – sako p. Valiūnas.
 
Verslininkams tenka galvoti, kada geriausia perduoti valdymą: ar perduoti dabar, ar sulaukus pensijos, kokiais etapais mažinti savo įtaką ir įtraukti vaikus į valdymą. Juk paveldėtojai turi įgyti kompanijos vadovų, darbuotojų, partnerių ir klientų pasitikėjimą, turi užaugti iki perduodamos pozicijos.
 
Alternatyva – privatūs šeimos fondai
 
Svarbu apgalvoti ir perduodamo verslo, turto nuosavybės klausimus: „Kam priklausys nuosavybė?“. Mat tinkamai sustygavus verslo valdymo perdavimą, bet užmiršus sudėlioti perduodamo turto nuosavybės aspektus, gali taip nutikti, kad atėjus laikui nebeliks ir ką valdyti.
 
„Gali tekti galvoti, ar paliekate vaikams tik „plikas“ akcijas, ar kartu su akcijomis paliekate ir akcininkų sutartį, kurią su vaikais galėtumėte pasirašyti jau dabar. Dokumente būtų išdėstyta vizija dėl ateities: kaip verslas turės būti valdomas, kaip jis galės būti parduodamas ir pan. Taip pat, priklausomai nuo situacijos, pavyzdžiui, galvojate, kad gali kilti konfliktų, verta svarstyti alternatyvą – neperduoti verslo, turto nuosavybės tiesiai į vaikų rankas, o vietoje to palikti vaikams ir ateities kartoms tik ekonominę naudą“, – teigia p. Valiūnas.
 
Tokiu atveju visame pasaulyje populiaru rinktis teisinius instrumentus – privačius šeimos fondus, kuriems perduodama teisinė turto, verslo nuosavybė, o šeimos nariams gali būti paliekamas tik išlaikymas. Tokia praktika, pasak „Ellex Valiunas“ vadovaujančiojo partnerio, jau įgyvendinama ir Lietuvoje.
 
 „Privatus šeimos fondas leidžia atskirti verslo, turto nuosavybę, jo valdymą nuo generuojamų pajamų. Fondo valdymo struktūra gali būti sukurta pagal individualius poreikius. Šeimos nariai gali būti įtraukti į valdymą arbe ne. Ir visai nebūtina samdyti užsieniečių valdytojų – praktika rodo, kad su nauju vaidmeniu ir pareigomis sugeba susidoroti ilgamečiai įmonės vadovai, valdybos nariai ar patikimi partneriai“, – teigia R. Valiūnas. Be to, anot advokato, fondą įkurti galima jau dabar, išbandyti, kaip jis veikia, o tada, esant poreikiui, pakoreguoti, kad atitiktų verslo kūrėjo viziją ir lūkesčius, arba apskritai jį atšaukti.
 
Pirmieji verslo perdavimai Lietuvoje
 
„Verslo žinių“ rengiamoje konferencijoje „Verslas 2018“ apie savo patirtį kalbėjęs Visvaldas Matijošaitis pripažino, kad politiku būti paprasčiau negu verslininku. „Dalyvavau rinkimuose, nes gyvenimo kokybė mieste manęs netenkino. Prisižaidžiau, tad dabar pačiam tenka rodyti savo jėgas. „Vičiūnų“ įmonių grupės valdymą patikėjau verslo partneriui ir dviem sūnums“, – teigė Kauno meras, p. Matijošaitis, pažymėjęs, kad paveldėjimo klausimą ir sutartis „dar reikėtų pašlifuoti su teisininkais“. Įmonių valdymą p. Matijošaitis perleido savo atžaloms, tačiau su verslo partneriu Liudu Skierumi išliko galutiniais kontroliuojančiais grupės akcininkais.
 
„Vičiūnų“ grupės valdybos pirmininku tapęs Šarūnas Matijošaitis tikino, kad vadovo kėdėje pirmosiomis darbo dienomis buvo tikrai karšta. Didžiausią įspūdį jam paliko nuolat plūstantis, gausus informacijos srautas. „Teko išmokti atsirinkti, kurios problemos yra aktualiausios, kurias užduotis galiu deleguoti kitiems“, – pasakojo p. Šarūnas.
 
Jis pažymėjo, kad pirmoji proga susipažinti su tėvo įmone atsirado dar mokykloje – per vasaros atostogas tekdavo padirbėti net šaldytuvuose, kur termometrai rodė 20 laipsnių šaltį: „Tėvas ant mūsų pinigų nebarstė, mokė skaičiuoti ir vertinti kiekvieną litą“. Ilgainiui kildamas karjeros laiptais p. Šarūnas įgijo įgūdžių ir žinių, perprato verslo grandinės sudėtines dalis, o universitete sėkmingai baigė Ekonomikos ir vadybos bakalauro ir Verslo vadybos magistro studijas. Jis neslepia, kad aukštojo mokslo kryptį aiškiai nubrėžė tėvas.
 
Kalbėdamas konferencijoje „Verslas 2018“ p. Šarūnas teigė, kad dirbdamas versle nuo 2001 metų išbandė daug skirtingų pozicijų ir įsitikino, kad didžiausia „Vičiūnų“ grupės, kurią sudaro 80 įmonių, stiprybė yra darniai veikianti vadovų komanda, auganti ir tobulėjanti kartu su tėvo verslu, startavusiu prieš 27 metus.
 
„Kiekvienas vadovas įmonių grupėje yra puikus savo srities specialistas. Dauguma jų su mumis dirba dešimt metų ar ilgiau. Žinau kiekvieno iš jų charakterio savybes ir galimybes – ne tik dirbome, bet ir medžiojome kartu. Pasitikėjimas yra mūsų santykių pagrindas, todėl subrendus permainoms visi susėdome prie stalo ir pasikalbėjome. Vadovai užtikrino, kad sūnus sugebės susidoroti su naujomis užduotimis ir sulauks visokeriopos pagalbos“, – pažymi p. Visvaldas. Tapęs Kauno meru p. Matijošaitis verslo valdymą sūnui perleido be nerimo.