Verslas per COVID-19: kodėl neskubėti bankrutuoti?

By: Simona Čečytė

Verslas, dar nespėjęs atsigauti po pirmojo karantino iššūkių ir sukeltų pasekmių, šiandien turi prisitaikyti antrojo karantino aplinkoje. Valstybė yra pasirengusi ištiesti pagalbos ranką verslui, tačiau akivaizdu, kad pagalbos reikės palaukti. Įmonių vadovai delsia pripažinti verslo nemokumą ir spręsti su tuo susijusius klausimus, nors moratoriumas vadovų pareigai spręsti nemokumo klausimus nėra paskelbtas. Pesimizmo verslo aplinkoje daug, kaip ir įžvalgų, jog kartu su pavasariu ateis reikšminga įmonių bankroto banga. Verslo iššūkiai akivaizdūs, tačiau dauguma jų gali būti sėkmingai įveikti laiku ir tinkamai taikant 2020 m. sausį įsigaliojusį Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (JANĮ), teikiantį prioritetą verslo reabilitavimui ir numatantį priemones jam pasiekti.

Verslo ir kreditorių kompromisas – susitarimas dėl pagalbos
JANĮ numato, jog ne kiekvienas inicijuotas juridinio asmens nemokumo procesas turi peraugti į realią nemokumo bylą. Priešingai – inicijavus juridinio asmens nemokumo procesą, juridinis asmuo ir kreditoriai turi teisę sudaryti susitarimą dėl pagalbos. Tokiu būdu gali būti atidėtas reikalavimas įvykdyti prievolę, atsisakoma, reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį, prievolė keičiama į kitą ir kt. Asmuo, siekdamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant, kad derybos tarp šalių vyktų laisva valia, be spaudimo dėl vykdomo išieškojimo. Teismai juridinių asmenų ir kreditorių derybas dėl potencialaus susitarimo vertina geranoriškai, tačiau tik įsitikinę, kad šalių ketinimai yra realūs, o ne deklaratyvūs, kurių tikrasis tikslas – siekis vilkinti teisminį nemokumo procesą.
Gyvybingumas – esminė restruktūrizavimo ir bankroto atribojimo kriterijus
Nepavykus nemokumo klausimų išspręsti susitarimais ir nemokumo klausimams pasiekus teismą, pagrindinė juridinio asmens užduotis – įrodyti, kad verslas, nors ir susidūręs su finansiniais sunkumais ar netgi nemokumu, vis dar yra gyvybingas. Pagal teismų praktiką juridinio asmens gyvybingumas vertintinas atsižvelgiant į tai, ar juridinis asmuo: (i) nepaisant finansinių sunkumų toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą; (ii) prievolės kreditoriams mažina bent tam tikra apimtimi; (iii) yra sudaręs naujų ir/arba vykdo senesnes sutartis, yra siejamas komercinių santykių su kitais ūkio subjektais; (iv) tęsia darbo teisinius santykius su darbuotojais; (v) teikia paslaugos ir/ar prekes, kurios rinkoje turi paklausą ir kt. Teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę. Dėl to, nemokumo klausimui pasiekus teismą, juridinio asmens gyvybingumo įrodymas yra esminis.
Restruktūrizavimo proceso sėkmė – atsakingas verslo požiūris ir kreditorių nuolaidos
Teismui nustačius, kad juridinis asmuo yra gyvybingas ir jam iškėlus restruktūrizavimo bylą, svarbu žinoti: kreditorių nuolaidas  įtvirtinantis restruktūrizavimo planas ir atsakingas šio plano įgyvendinimas yra bene pagrindinė sėkmingo restruktūrizavimo proceso prielaida. Pažymėtina, kad teismai nuoseklioje praktikoje yra pripažinę, kad sėkmingam restruktūrizavimo procesui būtinos kreditorių suteiktos lengvatos, kurios nebūtinai turi būti apribotos restruktūrizavimo proceso laikotarpiu. Jeigu bendrovės kreditoriai sutinka savo reikalavimų įvykdymą išdėstyti terminui, ilgesniam nei pats restruktūrizavimo proceso laikotarpis, tai yra jų gera valia restruktūrizuojamai įmonei suteikta lengvata, kuria siekiama stabilizuoti verslo partnerio veiklą, atkurti jo mokumą ir atgauti visą skolą. Kreditorių sutikimas suteikti nuolaidas neturi būti vienbalsis – jeigu kreditorių dauguma restruktūrizavimo planui pritaria, daugumos kreditorių valia tokiu atveju privaloma mažumai.
Bankrotas nebūtinai reiškia galutinį verdiktą
Restruktūrizavimo prioritetas prieš bankrotą pasireiškia ne tik sprendžiant klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, bet ir vėlesniame nemokumo procese. Tai reiškia, kad net ir nustačius, jog juridinio asmens finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir įvertinus, kad juridinis asmuo nėra gyvybingas, bankroto bylos iškėlimas neužkerta kelio vėlesniame etape bankroto bylą nutraukti ir juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą. Galimybė iš bankroto pereiti į restruktūrizavimą yra numatyta bankroto proceso metu ūkinę komercinę veiklą vykdantiems juridiniams asmenims. Sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.
Taigi,  JANĮ numato visumą galimybių verslui reabilituoti. Dėl to, susidūrus su mokumo problemomis, svarbu nedelsti, tinkamai įvertinti ir pasirinkti JANĮ siūlomas galimybes, o pasirinkus – atsakingai pasiruošti jų įgyvendinimui.

Ekspertai

Person Item Background
Simona Čečytė
Asocijuotoji teisininkė / Lietuva