„Žaliasis planas“ viešuosiuose pirkimuose

Jau 2010-aisiais ES valstybės nares įsipareigojo pasiekti, kad daugiau, kaip 50% vykdomų pirkimų būtų „žali“ – tai reiškia, kad valdžios institucijos siektų pirkti prekių, paslaugų ir darbų, per visą būvio ciklą darančių mažesnį poveikį aplinkai, palyginti su tokios pat paskirties prekėmis, paslaugomis ir darbais, kurie įprastai būtų perkami. ​

Tačiau atėjus 2019 m. tik keturios ES valstybės narės pasiekė 40-60% rodiklį, 12 valstybių – <20%​.

Šioje srityje Lietuva taip pat neturi kuo pasididžiuoti. Tik ~2-3% visų Lietuvos pirkimų yra „žali“​.

„Ellex Valiunas“ partneris dr. Karolis Kačerauskas apžvelgė priežastis, dėl kurių Lietuvai sudėtinga pasiekti ES nustatytą rodiklį:

„Pareiga pirkti „žaliai“ teisės aktuose šiuo metu numatyta kaip moralini​s imperatyvas. Dažniausiai tikslui pasiekti nėra tinkamo kontrolės mechanizmo, sankcijų ar net ambicijos iš valstybės​. Europos Komisijos nurodyti kriterijai Lietuvoje nepritaikomi: juos reikia mokėti adaptuoti ir integruoti​. Aplinkos ministerija, nors ir atsakinga už galutinį rezultatą, nesuteikia tinkamos metodinės pagalbos. Taigi, perkančiosios organizacijos nežino, kaip vertinti reikalavimus, tiekėjai – kaip įrodyti atitikimą šiems kriterijams. Ir galų gale, ministerijos įsakymas nebespėja su naująja realybe. Paskutinį kartą įsakymas keistas prieš 2,5 metų, per kuriuos EK atnaujino “žaliuosius” kriterijus 8 iš 20 stebimų pirkimo objektų”, – akcentuoja viešųjų pirkimų teisės ekspertas.

Europos Sąjungos “žaliasis” planas ir Vyriausybės programa žada reikšmingus pokyčius:

• Ambicija – 2025 m. 50% pirkimų bus „žali“​.
• Nuo 2023 m. valstybinės įstaigos pirks tik „žaliai“​.
• ES finansavimas pirkimams vis labiau bus siejamas su “žalumo” kriterijų išpildymu.

Jeigu pažadų bus laikomasi, per artimiausius 2-3 metus turėsime išmokti pirkti kitaip, nei tai darome šiandien.