Ar Shakira galėtų papildyti ir Lietuvos biudžetą? Atlikėjų mokesčių prievolių apžvalga

Kolumbijos atlikėja Shakira kaltinama Ispanijoje 2012-2014 m. nesumokėjusi 14,5 mln. eurų mokesčių, nes daugiau nei pusmetį gyveno Ispanijos teritorijoje, ir todėl privalėjo mokėti mokesčius šaliai tiek nuo uždarbio, gauto Ispanijoje, tiek ir nuo visų kitų savo pasaulinių pajamų. Tai tikrai ne pirmas kartas, kai pasaulinio lygio įžymybės kaltinamos mokesčių vengimu. Būtent Ispanijoje dar 2017 m. tokie kaltinimai buvo pareikšti futbolininkui Cristiano Ronaldo, o kiek anksčiau – Lioneliui Messi, o Vokietijoje tokių bėdų turėjo tenisininkas B. Beckeris ir kt.

Ispanijos prokuratūra, apmokestindama Kolumbijos dainininkę Ispanijoje, teigia, jog ji tam tikru mokestiniu laikotarpiu buvo Ispanijos mokesčių rezidentė, kadangi Ispanijoje išbuvo ištisai arba su pertraukomis 183 dienas arba ilgiau. Analogiškos taisyklės yra taikomos ir Lietuvoje. Išsiplėsti apie jas greičiausiai neverta, nes ne vieną kartą viešoje erdvėje jau buvo apie tai pasisakyta. Ypač apie tai buvo diskutuota, paskelbus pasaulyje ekstremalią situaciją dėl COVID-19 viruso plitimo ir daliai žmonių nusprendus dirbti nuotoliu iš kitų valstybių.

Tačiau, panaikinus ribojimus dėl COVID-19 plitimo, vėl atnaujinti atlikėjų (tiek Lietuvos, tiek ir užsienio) atidėti pasirodymai, todėl Shakiros istorija yra labai gera proga aptarti apmokestinimo taisykles, taikomas užsienio atlikėjams bei renginių organizatoriams užsieniečiams (Lietuvos atlikėjų apmokestinimas yra labai aiškus), nes vieną dieną ir mes galime išgirsti, jog Lietuvos mokesčių administratorius apmokestino pasaulinio lygio atlikėją, kolektyvą ar renginių organizatorių, nevykdžiusį savo mokestinių prievolių Lietuvoje.

Pirmiausia reikia prisiminti, kaip Lietuvos Respublikos teisės aktai apibrėžia atlikėjo veiklą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 2 str. 9 dalis numato, kad atlikėjo veikla – tai atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo) rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla. Taigi, atlikėjo veikla apima įvairiausias pramogų sritis ir neapsiriboja vien tik dainininkais.

Gali susidaryti įspūdis, jog užsienio atlikėjams nekyla mokestinės prievolės Lietuvoje už surengtus pasirodymus, tačiau Lietuvos mokesčių teisės aktai reglamentuoja kitaip. Pirma, aptarkime užsienio atlikėjo (fizinio asmens, nenuolatinio Lietuvos gyventojo) apmokestinimą. GPMĮ 5 str. 4 d. 7 punktas numato, kad užsienio atlikėjo pajamų mokesčio objektas Lietuvoje yra pajamos, gautos už atlikėjo veiklą, vykdomą Lietuvoje, nesvarbu iš ko – Lietuvos ar užsienio fizinio / juridinio asmens tokios pajamos gaunamos ir nesvarbu, kam jos išmokamos – tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu.

Tačiau, priklausomai nuo to, iš ko užsienio atlikėjas gauna pajamas už vykdomą veiklą Lietuvoje (surengtą pasirodymą), prievolė sumokėti pajamų mokestį gali tekti arba tokias pajamas išmokančiam asmeniui arba pačiam atlikėjui. Pvz., jeigu užsienio atlikėjas pajamas už surengtą pasirodymą Lietuvoje gauna iš Lietuvos įmonės, nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę (t. y. vykdančio individualią veiklą Lietuvoje), taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, tai pareiga išskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį tenka minėtiems asmenims (A klasės pajamos).

Tuo tarpu, jeigu užsienio atlikėjas pajamas už surengtą pasirodymą Lietuvoje gauna iš užsienio įmonės ar iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje, tokiu atveju, pareiga pajamų mokestį deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą tenka pačiam užsienio atlikėjui.

Taip pat reikia nepamiršti, kad ne tik pavieniai užsienio atlikėjai atvyksta į Lietuvą. Atvyksta ir kolektyvai (pvz., choras, orkestras, šokėjų trupė ir pan.). Užsienio kolektyvų pajamos už Lietuvoje vykdomą atlikėjų veiklą, nepriklausomai nuo jų gavimo formos (pinigais ar natūra) ir mokėjimo būdo (tiesiogiai, jo vardu vykdant įsipareigojimus ar pan.), apmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio, t. y. Lietuvoje, taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą (Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 4 str. 4 d. 6 punktas ir 5 str. 1 d. 2 punktas).

Pareiga deklaruoti ir sumokėti užsienio kolektyvui tenkantį pelno mokestį nuo viso jam išmokamo atlygio yra perkelta Lietuvos gyventojui, Lietuvos įmonei (pelno siekiančiam ar nesiekiančiam) (PMĮ 37 straipsnis). Reikia pažymėti, kad užsienio kolektyvas turi teisę kreiptis į Lietuvos vietos mokesčių administratorių dėl sumokėto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į Lietuvoje uždirbtą apmokestinamąjį pelną iš atlikėjo veiklos (t. y. iš gautų pajamų leidžiama atimti tam tikras su atlikėjo veikla susijusias išlaidas).

Tačiau, jeigu užsienio kolektyvas už Lietuvoje vykdomą atlikėjų veiklą gavo pajamų iš kito užsienio subjekto (užsienio įmonės ar nenuolatinio Lietuvos gyventojo), tokiu atveju, užsienio kolektyvas, gavęs pajamų už atlikėjo veiklą Lietuvoje, pats privalo deklaruoti ir sumokėti pelno mokestį nuo visų gautų pajamų arba, jeigu turi visus pelno mokesčio perskaičiavimui reikalingus dokumentus, nuo atlikėjo veiklos Lietuvoje apmokestinamojo pelno.

Visgi, reikia nepamiršti, kad neretai užsienio kolektyvai yra ne pelno siekiančios organizacijos. Tokiais atvejais, pelno mokestis nuo išmokamų pajamų gali būti neišskaičiuojamas, jeigu užsienio kolektyvas pateikia įrodymus, kad užsienio valstybėje (i) jis yra laikomas pelno nesiekiančia organizacija ir (ii) pajamos, gautos už atlikėjų veiklą, nėra šios organizacijos ūkinės komercinės veiklos pajamos. Priešingu atveju, nuo išmokamų atlikėjo pajamų pelno mokestis turi būti išskaičiuojamas ir sumokamas į biudžetą Lietuvoje.

Kitas nemažiau aktualus klausimas yra PVM prievolės. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 71 str. 3 d. numato, kad kai užsienio apmokestinamasis asmuo (įmonė ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas) organizuoja renginį Lietuvoje (rūpinasi renginio vieta, sudaro sutartis su atlikėju ir/ar  bilietų platintoju, yra atsakingas, kad renginys įvyks ir kt.), tai toks užsienio apmokestinamasis asmuo turi registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje nuo pat tokios veiklos vykdymo pradžios bei sumokėti PVM nuo parduotų bilietų. Tokia pareiga užsienio apmokestinamajam asmeniui kyla todėl, kad atlikėjų, kultūros, meno, pramogų ir panašių paslaugų suteikimo vieta bei apmokestinimas PVM požiūriu nustatoma pagal PVMĮ 13 str. 9 d., t. y. tokios paslaugos apmokestinamos ten, kur jos faktiškai suteiktos.

Jeigu užsienio apmokestinamasis asmuo (įmonė ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas) pats renginio neorganizuoja, o tik sudaro sutartį su atlikėju ir jo paslaugas perparduoda Lietuvos renginių organizatoriui, tai prievolės registruotis PVM mokėtoju užsienio asmeniui Lietuvoje nėra. Tokiu atveju, PVM Lietuvoje už iš užsienio įmonės įsigytas atlikėjo paslaugas apskaičiuoja Lietuvos renginių organizatorius (PVMĮ 95 str. 2 dalis) bei nuo parduotų bilietų sumoka PVM.

Tačiau, jeigu užsieniečiai atlikėjai sudaro paslaugų teikimo sutartis su Lietuvos ar užsienio apmokestinamaisiais asmenimis (koncertų organizatoriais) dėl savo paslaugų teikimo Lietuvoje, tai paslaugų suteikimo vieta (PVM objektas) yra ten (toje šalyje), kur įsikūręs tokių paslaugų pirkėjas (PVMĮ 13 str. 2 dalis). Tad, kai užsieniečiai atlikėjai sudaro sutartis su Lietuvos koncertų organizatoriumi, tai Lietuvos koncertų organizatorius nuo įsigytų paslaugų apmokestinamosios vertės turi apskaičiuoti pardavimo PVM ir jį sumokėti į biudžetą (PVMĮ 95 str. 2 dalis).

Taigi, apmokestinimo taisyklės labai konkrečios, tačiau būtų įdomu sužinoti, ar užsienio atlikėjai, džiuginantys mūsų publiką, tinkamai vykdo mokestines prievoles Lietuvai.

Beje, teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad Ispanijoje Shakira į kalėjimą garantuotai nesės, nors antraštės ir skelbė apie jai gresiančius 8 metus kalėjimo. Pavyzdžiui, pagal viešai prieinamą informaciją matyti, kad C. Ronaldo skirta 2 metų lygtinio laisvės atėmimo ir 18,8 mln. Eur (didesnė nei vengtų mokesčių suma) bauda.