Kovo 19 d. „Chambers & Partners“ paskelbė „Chambers Europe Guide 2026“ reitingus, kuriuose „Ellex Valiunas“ dar kartą pripažinta lyderiaujančia advokatų kontora Lietuvoje. Penkios iš aštuonių reitinguotų „Ellex Valiunas“ praktikos grupių įvertintos aukščiausiu, „Band 1“, reitingu, trys – „Band 2“. Į reitingą įtraukti 29 „Ellex Valiunas“ ekspertai, tai – didžiausias individualių reitingų skaičius lyginant su kitomis Lietuvos advokatų kontoromis.
„Band 1“ įvertintos „Ellex Valiunas“ praktikos grupės: Bankininkystė ir finansai (Banking & Finance), Konkurencijos teisė (Competition/Antitrust), Įmonių teisė (Corporate/Commercial), Ginčų sprendimas (Dispute Resolution), Darbo teisė (Employment). „Band 2“: Intelektinė nuosavybė (Intellectual Property), NT (Real Estate), Mokesčiai (Tax).
„Ellex“ Baltijos šalyse taip pat išsiskyrė vienu didžiausiu reitinguotų ekspertų skaičiumi – šiemet ekspertai iš „Ellex“ biurų Rygoje, Taline ir Vilniuje įvertinti net 65 individualiais reitingais. 29 iš jų – „Ellex Valiunas“ atstovai, t. y. maždaug trečdalis Vilniaus biuro teisininkų. Aukščiausiais reitingais vėl įvertinti: Valentinas Mikelėnas – „Senior Statespeople“ (Dispute Resolution), Giedrius Stasevičius – „Senior Statespeople“ (Banking & Finance), Rolandas Valiūnas – „Eminent Practitioner“ (Corporate/Commercial).
Į šių metų ekspertų reitingą taip pat įtraukti „Ellex Valiunas“ atstovai:
NT (Real Estate): Olga Petroševičienė , Dovilė Stančikaitė.
Mokesčiai (Tax): Gintaras Balčius, Antanas Butrimas, Rūta Švedarauskienė.
„Chambers Europe Guide“ yra vieni prestižiškiausių teisės rinkos reitingų Europoje. Reitingas sudaromas remiantis išsamiomis klientų ir rinkos dalyvių apklausomis.
Kuo svarbus šis įvertinimas? Tarptautinis pripažinimas įprasmina mūsų, „Ellex“, siekį nuolat tobulėti ir išlaikyti aukščiausią kokybės kartelę, mūsų klientams tai yra ir papildomas patvirtinimas, kad jiems ir jų verslams svarbius klausimus sprendžia patyrę ekspertai, gebantys rasti geriausius sprendimus pačiose sudėtingiausiose situacijose.
Daugiau informacijos apie „ChambersEuropeGuide 2026“ reitingus rasite ČIA.
Teisės studijos dažnai prasideda nuo teorinių paskaitų auditorijose, tačiau tikrasis profesijos įdomumas atsiskleidžia praktikoje. Būtent todėl advokatų kontora „Ellex Valiunas“ balandžio mėnesį rengia kasmetinį projektą „Meet the Law“, kuris suteikia teisės studijų studentams galimybę iš arti susipažinti su teisininko darbu ir jo kasdienybe advokatų kontoroje.
„Studijų metu studentai įgyja stiprų teorinį pagrindą, tačiau ne mažiau svarbu suprasti, kaip teisė veikia praktikoje. Tokie susitikimai leidžia studentams pažinti profesiją iš arčiau, užduoti rūpimus klausimus ir geriau suprasti, kokių kompetencijų reikės ateities karjeroje. Norime suteikti studentams galimybę ne tik susipažinti su mūsų darbu, bet ir parodyti save. Tokie projektai dažnai tampa pirmuoju žingsniu į profesinį kelią, o mūsų kontoroje tokiu būdu savo karjerą pradėjo ne vienas teisės ekspertas“, – apie nuo 2018 metų rengiamą projektą sako „Ellex Valiunas“ Žmogiškųjų išteklių vadovė Živilė Konkulevičiūtė.
„Meet the Law“ projektas šiemet vyks dviem etapais, balandžio 15 ir balandžio 22 dienomis. Projekte kviečiami dalyvauti visi teisę studijuojantys studentai, norintys ne tik daugiau sužinoti apie teisininko darbą didžiausioje šalies advokatų kontoroje, išbandyti savo jėgas praktinėse situacijose, bet galbūt net ir sulaukti mokamos praktikos pasiūlymo.
Registracija vyksta iki balandžio 7 dienos. Išsami informacija apie „Meet the Law“ susitikimus bus pateikta užsiregistravusiesiems.
Pirmoji dalis „Our Experience“. Balandžio 15 d. 17 val.
Gyvo susitikimo metu studentai galės susipažinti su advokatų kontoros komanda ir išgirsti apie profesinį kelią bei kasdienius teisininkų iššūkius. Patirtimi dalinsis kontoros partneriai, teisininkai ir kontoroje dirbantys studentai. Renginio dalyviai galės ne tik klausytis pranešimų, bet ir diskutuoti su kontoros teisininkais bei užmegzti profesinius kontaktus.
Antroji dalis „Your Experience“. Balandžio 22 d. 17 val.
Jos metu studentai bus pakviesti atlikti praktinę teisės užduotį. Ši užduotis leis išbandyti savo jėgas ir gebėjimą pritaikyti studijų metu įgytas žinias realioje situacijoje. Bus vertinami retoriniai, argumentavimo, analitiniai ir darbo komandoje įgūdžiai.
Geriausiai pasirodžiusius dalyvius pakviesime atlikti mokamą praktiką „Ellex Valiunas“ advokatų kontoroje vasaros metu. Taip pat atsižvelgsime į dviejų paskutinių semestrų pažymių balus, prašysime pateikti gyvenimo aprašymą.
Ką sako projekte dalyvavę studentai
Projekte dalyvavę ir sėkmingai savo karjerą „Ellex Valiunas“ tęsiantys studentai atkreipia dėmesį, kad „Meet the Law“ projektas buvo puiki galimybė išbandyti save taikant studijų metu įgytas žinias praktikoje ir įsidarbinti lyderiaujančioje advokatų kontoroje.
„Projektas „Meet the Law“ buvo vienas pirmųjų žingsnių, suteikusių galimybę praktikoje pritaikyti universitete įgytas teorines žinias bei kitas savo savybes. Tolesnis darbas kontoroje padėjo ne tik lavinti jau turimus įgūdžius, bet ir geriau suvokti savo trūkumus”, – sako Lukas Narušis, teisininkų asistentas.
Jam antrina jau trečius darbo metus kontoroje skaičiuojantis teisininkų asistentas Ignas Antanaitis. „Dalyvavimas „Meet the Law“ projekte man buvo labai naudingas pačioje karjeros pradžioje. Turėjau galimybę išgirsti vyresnių kolegų patirtis ir vertingus praktinius patarimus, kurie padėjo geriau suprasti teisininko kelią ir drąsiau žengti pirmuosius profesinius žingsnius. Be to, projekte pirmą kartą pamačiau ir iš arčiau susipažinau su kontoros teisininkų darbo aplinka. Motyvuotas šios patirties, dalyvavau ir antroje projekto dalyje, kuri lėmė, kad tapčiau šios, aukščiausio lygio ekspertų komandos dalimi”, – pasakoja Ignas.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris dr. Robertas Čiočys užėmė 3-iąją vietą „MergerLinks“ sudaromame geriausių 2025 m. EMEA regiono (Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos) „FinTech“ teisininkų reitinge.
„MergerLinks“ skelbiami reitingai išskiria pirmaujančius sandorių ekspertus EMEA regione, atsižvelgiant į konsultuotų sandorių vertę ir apimtį. Džiaugiamės matydami Baltijos šalių atstovą tarp didžiausių pasaulio advokatų kontorų atstovų.
„MergerLinks“ – tarptautinė M&A sandorių duomenų ir analizės platforma, kaupianti informaciją apie susijungimų ir įsigijimų sandorius bei jų dalyvius visame pasaulyje. Remdamasi patikrintais sandorių duomenimis, platforma skelbia įvairius investicinių bankininkų, teisininkų ir kitų M&A profesionalų reitingus.
Juridinio asmens išregistravimas daugeliui suprantamas kaip galutinis taškas – įmonė nebeegzistuoja, vadinasi, ir visi su ja susiję klausimai tampa praeitimi. Vis dėlto praktikoje neretai paaiškėja, kad įmonės išregistravimas visai nereiškia pabaigos – kartais tai tampa naujo, dar sudėtingesnio etapo pradžia.
Ne taip ir retai Lietuvoje pasitaikanti situacija – įmonė išregistruojama Juridinių asmenų registro tvarkytojo (Registrų centro) iniciatyva dėl laiku nepateiktų finansinių ataskaitų jai turint turto (lėšų banko sąskaitose, nekilnojamojo turto, automobilių, kt.). Situacija išties paradoksali – įmonės nebėra, tačiau ji vis dar turi turto, kurį susigrąžinti įmanoma vieninteliu keliu – kreiptis į teismą.
Rizika – ir veikiantiems juridiniams asmenims
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) numato galimybę Juridinių asmenų registro tvarkytojui inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, jeigu įmonė per 12 mėnesių nepateikia privalomų dokumentų, įskaitant finansinių ataskaitų rinkinių.
Nors ši CK nuostata skirta išregistruoti faktiškai veiklos nevykdančius juridinius asmenis, ji taikoma visoms ataskaitų laiku nepateikusioms įmonėms – nepriklausomai nuo to, vykdo jos veiklą ar ne. Todėl neretai susiklosto taip, kad aktyviai veikianti įmonė, turinti darbuotojus ir generuojanti pajamas, dėl organizacinių ar žmogiškųjų klaidų laiku nepateikusi finansinių ataskaitų rinkinio, patenka į likvidavimo procesą.
Tiesa, prieš priimdamas sprendimą pradėti likvidavimo procesą, Registrų centras išsiunčia įmonei pranešimą apie numatomą inicijuoti likvidavimą ir suteikia progą ištaisyti padarytą klaidą. Per 3 mėnesius nuo pranešimo išsiuntimo datos juridinis asmuo gali pateikti visas iki tol nepateiktas finansines ataskaitas be jokių padarinių. To nepadarius Registrų centras įgyja teisę priimti sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo, priėmus sprendimą pastarasis įgyja statusą „likviduojamas“.
Įgijęs statusą „likviduojamas“ juridinis asmuo gali susidurti su reikšmingais veiklos apribojimais, pavyzdžiui, gali būti ribojamas duomenų apie vadovą keitimas Registrų centre, o tai, atitinkamai, gali varžyti jo galimybes disponuoti banko sąskaitomis, atlikti kitus būtinus veiksmus.
Minėtas pranešimas siunčiamas el. pašto adresu, kurį įmonė yra nurodžiusi Juridinių asmenų registre (jei nenurodytas – juridinio asmens buveinės ir valdymo organo narių adresais ar net paskelbiant viešai). Toks pranešimas yra svarbus „įspėjamasis skambutis“, todėl itin svarbu nurodyti aktualius kontaktinius duomenis ir nepraleisti pranešimo bendrame korespondencijos sraute.
Taigi, bet kuri įmonė, laiku nepateikdama finansinių ataskaitų, turėtų žinoti apie tokią riziką ir turėtų siekti jos išvengti.
Ar įmanoma atšaukti pradėtą likvidavimo procesą?
Jei įmonės likvidavimas jau inicijuotas, ar įmanoma jį atšaukti? Taip, jei per vienerius metus nuo statuso „likviduojamas“ įgijimo, juridinis asmuo pateikia visus nepateiktus finansinių ataskaitų rinkinius ir kreipiasi į Registrų centrą su prašymu nutraukti procesą. Registrų centrui išnagrinėjus ir patenkinus prašymą, įmonė toliau gali vykdyti savo veiklą be papildomų apribojimų.
Su prašymu atšaukti likvidavimo procedūrą taip pat gali kreiptis ir juridinio asmens kreditorius. Ši galimybė padeda apsaugoti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, kurie sąmoningai vengia bendradarbiauti su Juridinių asmenų tvarkytoju tam, kad būtų pradėtas likvidavimo procesas. Tiesa, kreditorius turi kreiptis ne į Registrų centrą, bet į teismą ir gali kreiptis tik tuo atveju, jei turi savo naudai išduotą vykdomąjį dokumentą, kuris nėra visiškai įvykdytas. Šiam prašymui pateikti, kaip ir pirmuoju atveju, kreditorius turi vienerių metų terminą nuo statuso „likviduojamas“ įgijimo. Priėmus kreditoriui palankų sprendimą, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie savo sprendimą informuoja Registrų centrą, kuris išregistruoja anksčiau įgytą statusą.
Kreditorių apsaugai taip pat numatyta ir papildoma priemonė – juridinio asmens išregistravimas po likvidavimo procedūros dar nereiškia juridinio asmens dalyvių atsakomybės pabaigos. Trejus metus jie gali būti solidariai atsakingi už kreditorių patirtą žalą, jei likvidavimą nulėmė jų nesąžiningi veiksmai.
Juridinio asmens išregistravimas – ne pabaiga
Jei įmonė nepateikia finansinių ataskaitų ir praleidžia nustatytus terminus, likvidavimo procesas užbaigiamas – įmonė išregistruojama iš Registrų centro ir teisiškai nustoja egzistuoti.
Išregistravus juridinį asmenį, tam tikrais atvejais išlieka galimybė ginčyti tokį sprendimą teisme. Tačiau tai įmanoma tik tada, kai įrodoma, jog Juridinių asmenų registro tvarkytojas pažeidė likvidavimo procedūrą – pavyzdžiui, netinkamai informavo juridinį asmenį apie numatomą likvidavimą ar nesilaikė CK nustatytų terminų. Tiesa, praktikoje tokie atvejai nėra dažni.
Kur kas dažnesnė situacija – kai įmonė išregistruojama, o vėliau paaiškėja, kad ji vis dar turi turto. Klausimas, kam turi atitekti po išregistravimo likęs turtas, nėra reglamentuotas teisės aktais. Teisės aktai taip pat nenumato, kad tokiu atveju nuosavybės teisės į turtą automatiškai pereina juridinio asmens dalyviams.
Kaip elgtis tokiais atvejais? CK įtvirtinta bendra taisyklė, kad teisės aktais nesureguliuotiems civiliniams santykiams turi būti taikoma įstatymo analogija. Todėl sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, pagal kurias likviduojamo juridinio asmens dalyviai turi teisę gauti bendrovės turto dalį. Vis dėlto ši teisė įgyvendinama tik po to, kai atsiskaitoma su kreditoriais, laikantis CK nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Taigi, Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likvidavus juridinį asmenį, likusio turto teisinis režimas nėra savaime aiškus – į jį gali pretenduoti tiek juridinio asmens kreditoriai, tiek dalyviai.
Ginčų dėl turto nagrinėjimas teismo keliu
Kreipiantis į teismą dėl nuosavybės teisių į likviduoto juridinio asmens turtą pripažinimo, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad konkretus turtas iš tiesų priklausė likviduotai įmonei (jeigu turtas nebuvo registruotas viešame registre), pagrįsti jai tenkančią turto dalį (jei juridinio asmens dalyvių buvo daugiau nei vienas) bei įrodyti kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
Tik teismui pripažinus nuosavybės teisę, ieškovai gali kreiptis į trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, bankus, dėl turto (šiuo atveju – piniginių lėšų) perėmimo.
Nors tokio pobūdžio bylos dažniausiai nėra sudėtingos, jos neišvengiamai reikalauja papildomų laiko ir finansinių resursų. Be to, teismo procesas gali užsitęsti paaiškėjus, kad įmonė turėjo kreditorių.
Situacija, kai įmonės nebėra, bet jos turtas lieka, dažniausiai prasideda nuo iš pažiūros nedidelės klaidos – laiku nepateiktų finansinių ataskaitų ir ignoruoto Registrų centro pranešimo. Todėl itin svarbu atsakingai vykdyti finansinės atskaitomybės pareigą ir nuosekliai stebėti gaunamus pranešimus. Laiku sureagavus į siunčiamus pranešimus ir nepraleidus teisės aktų nustatytų terminų, galima išvengti situacijos, kai juridinio asmens jau nebėra, o jo turtą tenka susigrąžinti per teismą, taip sutaupant tiek laiko, tiek kitų išteklių.
Komentaro autorė: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkė Eglė Petrošiūtė-Marozė
Penki „Ellex“ Baltijos šalyse konsultuoti sandoriai buvo atrinkti į 2025 m. „CEE Legal Matters Deal of the Year“ (CEELM DOTY) apdovanojimams nominuotų sandorių sąrašą. Apdovanojimus organizuoja „CEE Legal Matters“ – pirmaujantis teisinės industrijos leidinys (žurnalas ir internetinė platforma), orientuotas į Vidurio ir Rytų Europos teisinę rinką.
Apdovanojimams atrenkami sandoriai, reikšmingi visam regionui: nuo gynybos finansavimo ir atsinaujinančios energetikos iki strateginių infrastruktūros projektų.
Atrinkti „Ellex“ sandoriai:
UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ išplatinta 25 mln. Eur vertės obligacijų emisija. Tai pirmosios „Nasdaq“ gynybos obligacijos, atitinkančios „Nasdaq“ gynybos obligacijų kriterijus; iš obligacijų emisijos surinktos lėšos nukreiptos investicijoms į „Rheinmetal Defence“ artilerijos šaudmenų gamyklą.
„Eesti Energia“ įvykdytas ir „Enefit Green AS“ akcijų išpirkimas ir delistingavimas iš „Nasdaq Tallinn“ vertybinių popierių biržos.
100 proc. saugumo technologijų bendrovės „Defendec Holding OÜ“ bei jos dukterinių įmonių Estijoje, JK ir JAV akcijų pardavimas Monrealyje įsikūrusiai pažangių stebėjimo sprendimų tiekėjai „VOSKER“.
85,6 mln. Eur finansavimas, kurį ERPB, Šiaurės investicijų bankas (NIB) ir „Edmond de Rothschild AM“ suteikė „Baltic Storage Platform“ platformai, skirtai Estijos baterijų energijos kaupimo sistemų (BESS) projektams.
Kreditoriaus konsultavimas dėl „Tele2“ ir „Global Communications Infrastructure“ (GCI) bendros įmonės kūrimo, steigiant visą Baltijos regioną apimančią ryšio bokštų infrastruktūros bendrovę.
Šiais metais CEELM DOTY iš viso sulaukė 301 paraiškos, atrinkti 253 sandoriai, kurie pretenduoja į vieną ar kelis apdovanojimus.
2025 m. metų sandoriai nugalėtojai bus paskelbti gegužės mėnesį.
Nors Europos Sąjunga (ES) pratęsė galiojančių sankcijų Baltarusijai ir Rusijai terminą, sprendimai dėl naujo, jau 20-ojo, sankcijų paketo Rusijai stringa – jam nepritaria Vengrija. Vienos valstybės pozicija stabdo viso paketo tvirtinimą, nes dauguma klausimų dėl sankcijų užsienio politikos srityje ES priimami vienbalsiai.
Kaskart, kai ES ima strigti sprendimai dėl sankcijų ar paramos, viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, gal galima atimti balsavimo teisę iš valstybės narės, blokuojančios sprendimą? Gal net įmanoma ją apskritai pašalinti iš ES?
Teisinis atsakymas paprastesnis nei politinis – tokio pašalinimo mechanizmo ES sutartyse nėra, bet įmanoma suspenduoti tam tikras narės teises, įskaitant balsavimą ES vardu sprendimus priimančioje Taryboje. Tačiau praktikoje tai – itin sudėtingas ir politiškai jautrus procesas.
Pasitraukti galima, pašalinti – ne
ES sutartys nenumato mechanizmo, leidžiančio „išmesti“ valstybę narę prieš jos valią. ES sutarties 50 straipsnis leidžia šaliai pasitraukti pačiai (kaip tai vyksta, parodė nesenas „Brexit“ atvejis, kai iš ES po beveik penkių dešimtmečių pasitraukė Jungtinė Karalystė).
ES yra savanoriška politinė ir teisinė sąjunga, priverstinio pašalinimo procedūros nėra. Narystė joje grindžiama valstybių sutikimu, todėl prievartinis išmetimas būtų esminis integracijos filosofijos lūžis. Taigi pasitraukimas įmanomas vieninteliu atveju, pačios narės pasirinkimu.
7 straipsnis ir balsavimo teisių suspendavimas
Tačiau egzistuoja ES sutarties 7 straipsnis, kuris leidžia konstatuoti, kad valstybė sistemingai pažeidžia ES vertybes (žmogaus teises, teisinės valstybės principą, demokratiją) ir tuo pagrindu suspenduoti tam tikras jos teises.
Teoriškai tai apima ir balsavimo teisių ES Taryboje sustabdymą. Tačiau praktikoje tokia procedūra yra itin sudėtinga ir politiškai sunkiai pasiekiama. Pagal ES sutartyse nustatytą tvarką, siekiant oficialiai konstatuoti, kad valstybė narė vykdo rimtą ir nuolatinį ES vertybių pažeidimą, būtinas vienbalsis visų ES narių sprendimas. Maža to, toks pažeidimo konstatavimas pats savaime nesuponuoja iš ES sutarčių kylančių teisių sustabdymo – tam yra būtinas atskiras balsavimas, kuriame sprendimas priimamas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma.
Tiesa, mechanizmas, leidžiantis suspenduoti valstybės balsavimo teises, dar niekada nebuvo panaudotas. Iki šiol pagal šį straipsnį buvo taikoma švelnesnė procedūra prieš valstybę narę, galimai pažeidžiančią ES vertybes. Tokios procedūros, pavyzdžiui, buvo pradėtos prieš Lenkiją ir Vengriją. Šiam sprendimui reikia 4/5 balsų daugumos Taryboje ir Europos Parlamento pritarimo.
Vis dėlto net ir teoriškai svarstant tokį žingsnį išlieka esminis klausimas: ar balsavimo teisių sustabdymas iš tiesų padidintų ES sprendimų efektyvumą, ar, priešingai, dar labiau pagilintų politinę krizę viduje.
Realesnė priemonė – finansiniai svertai?
Pastaraisiais metais ES aktyviau naudoja kitą mechanizmą – finansinių išmokų susiejimą su teisės viršenybės laikymusi. Tai leidžia įšaldyti dalį struktūrinių ar atkūrimo fondo lėšų. Ši priemonė nereikalauja vienbalsiškumo, todėl yra lanksčiau pritaikoma nei 7 straipsnis. Ekonominis spaudimo instrumentas veikia, tačiau tai nėra momentinio efekto sprendimas, poveikis laipsniškas.
Ar reikalingos struktūrinės ES reformos?
Diskusijos apie balsavimo teisių suspendavimą iš esmės rodo kitą problemą: dabartinė sprendimų priėmimo sistema sunkiai prisitaiko prie geopolitinių krizių tempo. Todėl vis dažniau kalbama ne apie valstybių „baudimą“, o apie sisteminį pokytį – vienbalsiškumo atsisakymą kai kuriose srityse. Jei sprendimai dėl sankcijų ar užsienio politikos būtų priimami kvalifikuota dauguma, veto klausimas prarastų aktualumą. Tačiau tam reikėtų keisti ES sutartis, o tai gali būti atlikta – vėlgi – tik vienbalsiai.
Komentaro autorė: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė Agnė Kisieliauskaitė
„Ellex Valiunas“ partnerė Ieva Dosinaitė ir Liga Merwin, vadovaujančioji partnerė „Ellex“ Latvijos ofise, šiemet pripažintos „Thomson Reuters“ „Stand-out Lawyers“ teisininkėmis.
Nominuodami „Ellex“ teisininkes klientai pabrėžė jų išskirtinę kompetenciją, gebėjimą efektyviai pasiekti aukščiausios kokybės rezultatus, taip pat – operatyvumą, patikimumą, norą dalytis žiniomis.
„Stand-out Lawyers“ – pagal klientų (įprastai įmonių / organizacijų vyresnieji teisininkai arba atstovai, atsakingi už teisinių paslaugų pirkimą) rekomendacijas sudaroma pasaulio teisininkų duomenų bazė. Į ją kasmet įtraukiami teisininkai, kurie per pastaruosius trejus metus klientams suteikė aukščiausios kokybės paslaugas ir padarė poveikį jų veiklai.
„Stand-out Lawyers“ duomenų baze naudojasi įvairių įmonių, organizacijų teisės skyriai iš viso pasaulio, ieškodami kolegų rekomenduojamų, rinkoje pripažintų profesionalų.
Sausio 7 d. Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė naujas mitybos gaires amerikiečiams, kurios sukėlė audringas diskusijas abiejose Atlanto pusėse. Kokia šių gairių reikšmė ir kodėl kilo ažiotažas?
Mitybos gairės amerikiečiams 2025–2030 metams (DGA) yra rekomendacijos, kaip maitintis, kad būtų patenkinti žmogaus maistinių medžiagų poreikiai ir kartu būtų saugoma sveikata, išvengta lėtinių ligų. JAV teisės aktai įpareigoja JAV Žemės ūkio ir Sveikatos bei žmogiškųjų paslaugų departamentus tokias gaires, pagrįstas moksliniais įrodymais, paskelbti bent kartą per penkerius metus.
Gairių įtaka – didesnė, nei atrodo
Nors gairės yra rekomendacinio pobūdžio, ir patys amerikiečiai pripažįsta, kad jų laikosi toli gražu ne visi, tačiau jos daro įtaką daugybės žmonių gyvenimui. Gairės yra nacionalinės mitybos politikos pagrindas ir lemia, kokie maisto produktai gali būti tiekiami ar perkami įvairiose programose. Skaičiuojama, kad bent 16 maisto pagalbos programų, kurios remiasi gairėmis, kasmet pasinaudoja kas ketvirtas JAV gyventojas. Tarp jų – daugiau nei 30 mln. vaikų, kurie mokyklose valgo maistą, privalantį atitikti specialiai mokykloms pagal DGA gaires sukurtus mitybos standartus.
Gairėmis taip pat remiasi ir sveikatos priežiūros specialistai bei bendruomenės sveikatos darbuotojai, siekiantys skatinti sveikos mitybos įpročius. Be to, DGA kaip moksliniu pagrindu remiasi Maisto ir vaistų administracija maisto ženklinimo taisyklėms, įskaitant maistingumo lenteles ir „sveikų“ teiginių aprašus ant maisto pakuočių.
Aukštyn kojomis
Kas sukėlė kritikos bangą? Įprastai iki šiol DGA būdavo išsamus, daugiau nei 100 puslapių apimties dokumentas. Naujųjų gairių apimtis – viso labo 8 puslapiai. Dar vienas ryškus pokytis – naujose gairėse akcentuojamas didesnis baltymų vartojimas ir pilno riebumo pieno produktai. Šie produktai perkeliami į vadinamosios maisto piramidės svarbiausią dalį, kartu su daržovėmis ir vaisiais. Baltųjų rūmų atstovai ne kartą yra pareiškę, kad siekia baigti „karą“ prieš baltymus ir sočiuosius riebalus.
Mitybos ekspertai šias rekomendacijas kritikuoja kaip nukrypimą nuo įprasto mokslinio konsensuso dėl augalinės mitybos ir primena, kad mėsos ir pieno produktai, kurių vartojimą skatina naujosios gairės, yra pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat diabeto, nutukimo veiksniai. Ekspertai pabrėžia, kad suvartojami didesni gyvulinės kilmės baltymų kiekiai gali būti žalingi sveikatai. Dėl to ir naujųjų gairių kūrėjų teiginiai, esą besilaikant šių mitybos rekomendacijų reikšmingai sumažės lėtinių ligų ir kartu sveikatos priežiūros išlaidos, sutinkami su atvira abejone. Dešimtmečius kauptų mokslinių duomenų atmetimas kelia sumaištį ir nepasitikėjimą naujomis rekomendacijomis.
Pokyčius lydinti kritika rodo, kad gairės, nors ir rekomendacinės, yra svarbios ir, ko gero, turės įtakos tolimesnėms diskusijoms ne tik apie amerikiečių, bet ir europiečių mitybos principus. Tačiau vertinant iš teisinės, reguliacinės pusės bent šiuo metu jie esminės įtakos ES verslo subjektams neturi.
Nuo sausio 2 d. prie mūsų komandos prisijungė naujas partneris, tvarumo ir mokesčių ekspertas Ronaldas Kubilius. Naujasis partneris kartu su Gintaru Balčiumi vadovaus Mokesčių praktikos grupei, taip pat bus Tvarumo praktikos vadovu.
„Stipriname Mokesčių praktikos grupę – metų pabaigoje prie jos prisijungė mokesčių teisės ekspertė Alina Gaudutytė, nuo šių metų prie komandos jungiasi naujas partneris, kuris bus atsakingas ir už tvarumo paslaugų vystymą. Ronaldas atsineša išskirtinį kompetencijų derinį – jis išmano tiek mokesčių klausimus, tiek tvarumo reikalavimus. Abu klausimai šiandien ypač aktualūs verslo įmonėms, nes reguliacinė aplinka, tvarumo atskaitomybės standartai sparčiai keičiasi“, – sako „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas.
Ronaldas Kubilius yra 26-asis advokatų kontoros partneris Lietuvoje. Naujasis „Ellex Valiunas“ partneris yra baigęs teisės ir ekonomikos studijas, profesinę patirtį įgijo dirbdamas vienoje iš didžiojo ketverto audito ir konsultacines paslaugas teikiančių bendrovių, „PricewaterhouseCoopers“.
„Per savo darbo praktiką esu konsultavęs 8 iš 10-ies didžiausių Lietuvos įmonių grupių bei šimtus kitų Lietuvos ir užsienio klientų. Darbas su lyderiaujančiais verslais, didžiausiais projektais ir stipriausiais profesionalais man yra ir didelė atsakomybė, ir malonumas. Džiaugiuosi gavęs geriausios advokatų kontoros Baltijos šalyse kvietimą dirbti kartu. Tikiu, kad mano ir „Ellex“ komandos įvairiapusė patirtis ir kompetencijos leis suteikti klientams aukščiausios kokybės konsultacijas, pasiūlyti visapusišką pagalbą iš vienų rankų bei prisidėti prie tvaraus verslo ir visos Lietuvos ekonomikos augimo“, – sako naujasis „Ellex Valiunas“ partneris R. Kubilius.
Lietuvos ir tarptautinio apmokestinimo srityje Ronaldas turi sukaupęs daugiau nei 17 metų patirtį konsultuodamas verslo grupes ir savininkus grupių reorganizavimo, investicijų struktūrizavimo, įsigijimų ir susijungimų (M&A) atvejais, mokestinių lengvatų galimybių ir rizikų vertinimo klausimais, atstovaudamas jiems ginčuose su mokesčių administratoriumi.
Tvarumo srityje Ronaldas yra padėjęs įmonėms rengti ir tikrinti tvarumo ataskaitas bei strategijas, įvertinti poveikius, rizikas ir galimybes, konsultavęs taksonomijos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) skaičiavimo klausimais, prisidėjęs formuojant tvarumo užtikrinimo praktiką. Jo patirtis taip pat apima aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG) duomenų rinkimą, mokymus valdyboms, kitas į tvarų verslo vystymą orientuotas paslaugas.
Didžiausios šalies advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ komandą sudaro beveik 170 darbuotojų, iš kurių beveik 120 – teisininkai.
Skolos išieškojimo greitis ir proceso aiškumas lemia privačių ir institucinių kreditorių pasitikėjimą šalies teisine sistema. Iki šiol kreditorių teisių įgyvendinimas Lietuvoje buvo sudėtingas – kreditorius galėjo perimti skolininko turtą tik su pastarojo sutikimu. Šį rudenį įsigalioję Civilinio proceso kodekso pakeitimai situaciją keičia iš esmės – kreditoriams pagaliau bus užtikrinta reali galimybė, kurios iki šiol taip trūko, už skolą įkeistą turtą perimti be varžytynių.
Ilgas, brangus, rizikingas procesas
Lietuvos teisinė sistema užtikrino kreditorių teises, tačiau kreditoriaus teisių į turtą įgyvendinimas iki rudenį įsigaliojusių pokyčių buvo sudėtingas. Būdo priverstinai perimti skolininko turtą Civilinio proceso kodeksas nenumatė. Tai reiškė, kad net sudarius įkeitimo sutartį, kurioje numatoma galimybė turtą perduoti kreditoriui už skolą, praktiškai tai padaryti buvo labai sunku.
Vienintelis kelias – varžytynės, ilgas, brangus ir rizikingas procesas. Jei turtas nebuvo parduodamas po dviejų nesėkmingų bandymų, kreditorius galėjo jį perimti, bet atsiradus kitų turtu susidomėjusių asmenų, kreditoriui tekdavo varžytis ir darkart sumokėti už jam įkeistą turtą.
Su tokiu požiūriu į skolos išieškojimą atsilikome nuo vadinamųjų draugiškų kreditoriui („lender-friendly“) šalių, tokių kaip Liuksemburgas, kurio modelis yra laikomas kreditorių apsaugos standartu.
Nuo rugsėjo– laukti pokyčiai
Gera žinia – nuo šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimai, kurie pagaliau užtikrins tai, ko iki šiol trūko kreditoriams – realią galimybę perimti įkeistą turtą už skolą be varžytynių.
Atnaujintas CPK 702 straipsnis leidžia perduoti įkeistą turtą kreditoriui surašant turto perdavimo aktą, kuris tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu. CPK 746 straipsnyje aiškiai įtvirtinama galimybė vykdyti išieškojimą perduodant įkeistą turtą kreditoriui, kai toks būdas numatytas įkeitimo sandoryje.
Pakeitimai detalizuoja turto vertinimo, atsiskaitymo ir kitų kreditorių interesų balansavimo tvarką, taip panaikindami ilgamečius teisinio neapibrėžtumo barjerus.
Kodėl tai svarbu Lietuvai
Rudenį įsigalioję skolos išieškojimo procedūriniai pakeitimai finansuotojams yra signalas apie didėjantį Lietuvos patrauklumą. Aiški įkeisto turto išieškojimo sistema mažina finansavimo kainą ir stiprina pasitikėjimą teisine rinka. Tokie pokyčiai yra svarbūs ne tik teisininkams ar finansuotojams, jie tiesiogiai prisideda prie visos finansų ekosistemos brandos.
Ilgai lauktas reglamentavimas – galimybė perimti turtą už skolą – priartina Lietuvą prie investuotojams patrauklesnių šalių, kurių jurisdikcijos kreditorių teises gina greitai ir aiškiai, be nereikalingų procedūrinių kliūčių. Nuo rudens įsigalioję pakeitimai – įrodymas, kad Lietuva jau žengė dar vieną žingsnį į aiškesnį reglamentavimą ir efektyvesnę kreditorių teisių apsaugą.
Ar priartėjome prie Liuksemburgo?
Prieš du dešimtmečius priėmęs įstatymą dėl finansinio užstato susitarimų, Liuksemburgas sukūrė itin lankstų ir efektyvų mechanizmą, leidžiantį kreditoriui perimti užtikrinimo priemonę be teismo įsikišimo.
Liuksemburgo modelio, kuris šiandien tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip sektinas kreditorių apsaugos standartas, pagrindinės nuostatos: minimalūs formalumai (nereikia notaro ar registracijos); užstatu galima užtikrinti ir būsimus įsipareigojimus; kreditoriaus teisės išlieka net skolininkui tapus nemokiam; vienas, aiškus užstato realizavimo taškas be perteklinių procedūrų.
Ar priartėjome prie tarptautinio standarto? Nors skirtumų dar liko (ypač dėl teismo vaidmens ir formalumų apimties), tačiau CPK pakeitimai akivaizdžiai sumažino atotrūkį, pokyčių kryptis yra teisinga.
Gruodžio 12 d. Konkurencijos taryba paskelbė suteikusi leidimą draudimo kompanijai „Munich Re“, atstovaujamai „Ellex“, įsigyti „Gjensidige“ draudimo verslą Baltijos šalyse. Įsigijimą „Munich Re“ vykdys netiesiogiai, per „ERGO International“ AG.
„Tai buvo viena sudėtingiausių ir apimtimi didžiausių šiemet Lietuvoje tirtų koncentracijų, kurios nagrinėjimas užtruko beveik 8 mėnesius. Proceso sudėtingumą lėmė ir faktas, kad verslas yra įsigyjamas visose trijose Baltijos šalyse. Konkurencijos taryba nustatė tam tikras sandorio sąlygas ir įpareigojimus, kuriuos dar turės įgyvendinti pirkėjas. Tikime, kad sandorio šalys įvykdys visas leidimo sąlygas ir sandoris bus sėkmingai užbaigtas“, – komentuoja „Ellex Valiunas“ konkurencijos pogrupio vadovas, partneris Marius Juonys.
Koncentracijos nagrinėjimo procese „Munich Re“ atstovavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos „Ellex“ partneriai Šarūnas Keserauskas, Marius Juonys, Martin Maesalu, Liga Merwin ir jų komandos. Toliau sandorio užbaigimu pirkėjo pusėje rūpinsis „Ellex Valiunas“ partnerio Ramūno Petravičiaus vadovaujama Įmonių praktikos grupės komanda.
„Munich Re“ (visas pavadinimas – Münchener Rückversicherungs-Gesellschaft AG in München) yra viena didžiausių ir žinomiausių perdraudimo bendrovių pasaulyje. Įmonė buvo įkurta 1880 m. Miunchene, Vokietijoje. „Munich Re“ grupei priklauso ERGO.
Lapkričio 5 d. paskelbti „IFLR1000“ Centrinės ir Rytų Europos 2025 m. reitingai, kuriuose „Ellex Valiunas“ dar kartą patvirtino savo lyderystę Lietuvoje. Tarptautinis teisės žinynas mūsų komandą įvertino kaip vieną stipriausių advokatų kontorų regione, o visose vertintose praktikos srityse pelnėme aukščiausius – Tier 1 – įvertinimus.
Šiemet „Ellex Valiunas“ išlaikė aukščiausias pozicijas srityse „Banking and Finance“, „Financial Services Regulatory“, „M&A“ ir „Project Development“, o „Capital Markets“ kategorijoje pakilo į Tier 1. Šis rezultatas atspindi mūsų komandos nuoseklų darbą, patirtį sudėtinguose sandoriuose bei gebėjimą kurti pridėtinę vertę klientams dinamiškoje verslo aplinkoje.
Dar viena priežastis didžiuotis – net 15 mūsų teisininkų gavo asmeninius įvertinimus už profesionalumą, ekspertines žinias ir svarų indėlį į reikšmingus sandorius. Šie pripažinimai atspindi ne tik individualų meistriškumą, bet ir bendrą kontoros kultūrą, paremtą kompetencija, pasitikėjimu ir bendradarbiavimu.
Šie rezultatai dar kartą parodo, kad „Ellex Valiunas“ išlieka teisinių paslaugų lydere Lietuvoje, užsitikrinusia klientų ir tarptautinių ekspertų pasitikėjimą. Dėkojame visiems komandos nariams už pastangas, profesionalumą ir ambiciją nuolat kilti aukščiau – būtent tai leidžia mums pasiekti tokius rezultatus.
SBA Urban, priklausanti SBA grupei ir įgyvendinanti tvarius miesto plėtros projektus Vilniuje ir Kaune, sėkmingai užbaigė 8 mln. eurų vertės 3 metų trukmės obligacijų emisijos platinimą. Ši emisija sulaukė didelio susidomėjimo tarp investuotojų Baltijos šalyse, o nuo spalio 20 d. šiomis obligacijomis prekiaujama Nasdaq Baltijos First North rinkoje.
Per viešą siūlymą SBA Urban pritrauktos lėšos bus skirtos tolesnei Urban HUB projektų plėtrai – šiuolaikiškiems verslo miesteliams Vilniuje ir Kaune, kuriuose derinamos tvarumo, inovacijų ir bendruomeniškumo idėjos.
Šis žingsnis yra dar vienas pavyzdys, kaip aktyvus dalyvavimas kapitalo rinkose padeda Lietuvos verslui diversifikuoti finansavimo šaltinius ir stiprina vietinės rinkos patrauklumą investuotojams.
Mūsų asocijuotoji partnerė Eglė Neverbickienė ir asocijuotoji teisininkė Eglė Radvilaitė atstovavo klientui rengiant obligacijų emisijos dokumentaciją ir konsultavo visais su sandoriu susijusiais teisiniais klausimais
Kaip ir kasmet, tradicinis „Newsec“ renginys, kurio partneriais šiais metais buvo mūsų kontora, subūrė nekilnojamojo turto, verslo ir teisės profesionalus diskutuoti apie aktualiausias rinkos tendencijas bei teisinius pokyčius, kurie daro įtaką investicijų aplinkai Lietuvoje. Šių metų renginio dėmesio centre – strateginių investicijų reglamentavimo pokyčiai ir jų praktinė reikšmė verslui.
Mūsų teisininkė Ieva Badikonytė kartu su kontoros partnere Olga Petroševičiene pristatė pranešimą tema „Lietuva atveria duris strateginėms investicijoms – statybos be statybą leidžiančio dokumento“. Jos aptarė nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiančius teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos investicinių projektų įgyvendinimas tampa paprastesnis ir greitesnis. Pasak jų, didžiausia reformos naudos gavėja bus gynybos ir saugumo pramonė – šio sektoriaus įmonėms atsiveria galimybė pradėti statybas be statybą leidžiančio dokumento ir net be pranešimo apie statybų pradžią, jei investicijos siekia bent 1,448 mln. eurų ir sukuriama 20 naujų darbo vietų.
Dėkojame „Newsec“ komandai už ilgametę partnerystę bei profesionaliai organizuotą renginį, kuris tapo svarbia platforma verslo ir teisės dialogui apie rinkos ateitį.
Varšuvoje įvyko pirmieji „Legal 500 Central & Eastern Europe Awards“ apdovanojimai, subūrę svarbiausius teisės profesionalus ir kontoras iš viso regiono. Šis vakaras tapo ypatingu mūsų kontoros pasiekimu – įmonė buvo nominuota net 28 kategorijose, o iškovojo keturis prestižinius apdovanojimus Baltijos šalyse.
Mūsų apdovanojimai:
Metų kontora ginčų sprendimo srityje Centrinėje ir Rytų Europoje
Metų kontora energetikos srityje Centrinėje ir Rytų Europoje
Metų teisininkas – Giedrius Stasevičius (Lietuva)
Metų teisininkas – Martin Käerdi (Estija)
Šie įvertinimai pabrėžia mūsų kontoros ilgametę patirtį sprendžiant sudėtingus ir didelės vertės teisinius klausimus bei glaudų bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių komandų.
Asocijuotoji partnerė Rūta Jasilionė atstovavo mūsų kontorai apdovanojimų ceremonijoje ir priėmė apdovanojimus visų Baltijos biurų vardu.
Nuoširdžiai dėkojame savo klientams ir partneriams už pasitikėjimą bei bendradarbiavimą, kurie įkvepia siekti naujų aukštumų.
