Katės, šunys ir mokesčiai: ką turi žinoti veisėjai

Veislinių šunų ir kačių veisėjams – aktuali naujiena. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas baigė nagrinėti mokestinę bylą, kurioje sprendė, ar komercinis šunų ir kačių veisimas gali būti laikomas žemės ūkio veikla. Veisėjams šis klausimas aktualus, nes nuo veiklos kvalifikavimo priklauso, kiek teks mokėti mokesčių.

Gyvūnų veisimą pripažinus žemės ūkio veikla, gautos pajamos gali būti neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Tuo metu, jei pajamos laikomos ne žemės ūkio veiklos pajamomis, jos yra apmokestinamos kaip įprastos individualios veiklos pajamos.

Kas lėmė ginčą

Nagrinėti klausimą teismas ėmėsi po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atliko vieno veisėjo mokestinį patikrinimą ir nusprendė, kad pajamos, gautos iš kačių ir šunų veisimo, buvo nepagrįstai deklaruotos kaip žemės ūkio veiklos pajamos. VMI savo poziciją grindė tuo, kad šunys ir katės yra laikomi gyvūnais augintiniais, todėl jų veisimas, VMI vertinimu, neturėtų būti prilyginamas žemės ūkio produktų gamybai.

Tačiau veisėjas su tokia pozicija nesutiko. Jo teigimu, šunis ir kates jis augino ne asmeniniais, o komerciniais tikslais – pardavimui. Be to, asmuo buvo įregistravęs ūkininko statusą, vykdė registruotą individualią žemės ūkio veiklą pagal pažymą. Taip pat ginčydamas VMI poziciją rėmėsi tuo, kad, pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, veikla, susijusi su naminių gyvūnėlių, įskaitant šunis ir kates, auginimu bei veisimu, patenka į „Kitų gyvūnų auginimas“ klasę. Ši klasė yra priskiriama žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sekcijai.

Palaikė veisėjo poziciją

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatyme nėra apibrėžta, kas laikoma žemės ūkio veikla, tad sprendžiant bylą teko remtis kitais teisės aktais. Teismas pabrėžė, kad vien tai, jog šunys ir katės laikomi gyvūnais augintiniais, savaime nereiškia, kad jų komercinis veisimas negali būti žemės ūkio veikla.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas nusprendė, kad komercinis gyvūnų augintinių veisimas, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos, gali būti laikoma žemės ūkio veikla. Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė į tai, kad veisėjas veiklą vykdė komerciniais tikslais, turėjo ūkininko statusą ir buvo įregistravęs individualią žemės ūkio veiklą.

Kodėl tai svarbu?

Nors teismo sprendimas nereiškia, kad nuo šiol kiekvieno šunų ar kačių pardavimo pajamos automatiškai bus neapmokestinamos, šiuo metu šis išaiškinimas yra ypač svarbus. Mat nuo šių metų individualios veiklos apmokestinimas tapo progresinis – didėjant apmokestinamajam pelnui, auga ir GPM tarifas. Todėl klausimas, ar gyvūnų augintinių veisėjų veikla laikytina įprasta individualia veikla, ar žemės ūkio veikla, gali turėti realią mokestinę naudą.

GPM įstatymas numato, kad pajamos iš žemės ūkio veiklos gali būti neapmokestinamos, jeigu gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis PVM mokėtoju. Tokia pareiga paprastai atsiranda, kai atlygis iš ekonominės veiklos Lietuvoje praėjusiais arba einamaisiais kalendoriniais metais viršija 45 tūkst. eurų, todėl veisėjams svarbu stebėti ir šią PVM registracijos ribą.

Ką turėtų pasitikrinti veisėjai

Veisėjai, kuriems teismo nagrinėtas klausimas aktualus, pirmiausia turėtų pasitikrinti, ar jų veikla vykdoma sistemiškai ir komerciniais tikslais, ar ji tinkamai įregistruota, ar pajamos gaunamos iš veisiamų gyvūnų augintinių pardavimo, ar tai pagrindžiama dokumentais, ar nėra pareigos registruotis PVM mokėtoju.

Vien tai, kad parduodamas šuo ar katė, dar nereiškia, kad pajamos automatiškai bus neapmokestinamos. Tačiau jei veisimas yra reali komercinė veikla ir atitinka žemės ūkio veiklos požymius, tokios pajamos gali patekti į palankesnį mokestinį režimą.

Komentaro autoriai: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Laura Navickė ir teisininkas Dominykas Dunauskas