„Klaipėdos nafta“ įrodė SkGD terminalo finansavimo teisėtumą 

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) teisėta pripažino nuo 2019-ųjų galiojančią Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalo Independence“ išlaikymo tvarką. ESTT atmetė „Achemos grupės“ ir jos trąšų gamybos bendrovės „Achema“ apeliacinį skundą. Ši nutartis neskundžiama. Teisme „Klaipėdos naftos“ interesus gynė „Ellex Valiunas“ teisininkai. 

2019-ųjų rugsėjį Jonavos trąšų gamintojos „Achemos“ skundą atmetė ir Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas, patvirtindamas, kad visa valstybės pagalbos terminalui derinimo su EK procedūra 2013 m. vyko teisėtai, įskaitant pasirinktą SkGD terminalo dydį ir projekto įgyvendinimo bei finansavimo modelį. „Achema“ šią nutartį tuomet apskundė ESTT.  

Galutiniu ESTT sprendimu padėtas taškas terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ ir didžiausios šalies dujų vartotojos „Achemos“ ginče. Terminalo operatorei „Klaipėdos naftai“ visose instancijose atstovavo „Ellex Valiunas“ teisininkų komanda: dr. Karolis Kačerauskas, Edvinas Beikauskas, Dovilė Greblikienė, Aistė Mikočiūnienė ir Gintarė TaluntytėKontoros komanda „Klaipėdos naftai“  2013 metais padėjo suderinti ir ginčų objektu tapusią 448 mln. Eur valstybės pagalbos schemą, kuri tuomet buvo didžiausia per Lietuvos istoriją.  

10% „Klaipėdos naftos“ akcijų turinti „Achema“ teismams skundė beveik visus su SkGD terminalo išlaikymu susijusius sprendimus. Grupės tokį žingsnį grindė tuo, kad didžiausia įmonės akcininkė Energetikos ministerija grasina didinti terminalo mokestį, o tai „Achemai“ gresia bankrotu. 

ES Bendrojo Teismo ir ESTT sprendimus galima pavadinti istoriniaisTai pirmoji lietuviška valstybės pagalbos byla, kurią sprendė ES Bendrasis teismas ir ES Teisingumo TeismasBe tošių teismų sprendimo vertė Lietuvos energetinės sistemos veikimui yra itin didelė. Inicijuodama ginčą Achema siekė išvengti jai tenkančios pareigos finansiškai prisidėti prie SGD terminalo išlaikymo. Jeigu teismas būtų patvirtinęs Achemos argumentus, kiltų esminis klausimas dėl tolesnio SGD terminalo veiklos tęstinumo, ir valstybės galimybės užsitikrinti savo energetinį saugumą. 

Europos Komisijos priimto sprendimo pagrindinės įžvalgos:  

  • Europos Komisijos pareiga inicijuoti formalų tyrimą. Skundo pateikimo Komisijai faktas nėra pakankama priežastis formaliam tyrimui inicijuoti.    
  • Asmenys, kurių interesai gali būti pažeidžiami skiriant valstybės pagalbą, turi būti aktyvūs jau ankstyvoje Europos Komisijos tyrimo stadijoje.  
  • Teismas pritarė Komisijos vertinimui, kad SGD terminalo dydis buvo pasirinktas tinkamai.  
  • Valstybės pagalbą galima teikti ir tuomet, jeigu rinka iš principo visuomenės norimą paslaugą gali pasiūlyti, tačiau delsia tai padaryti.  
  • Teismas patvirtino, kad Achemos ketintas statyti SGD terminalas netenkino visuomenės poreikių, kuriuos užtikrina AB „Klaipėdos nafta“ valdomas SGD terminalas.   
  • Teismas paaiškino, kad teisės aktais suformuluotas įpareigojimas vystyti SGD terminalą, nepašalino valstybės pagalbos skatinamojo poveikio – be valstybės pagalbos terminalas nebūtų statomas. 
  • Teismas patvirtino, kad Lietuva turėjo teisę suformuluoti pavedimą valdyti SGD terminalą 55 m. laikotarpiui, kuris atitinka vieno iš SGD terminalo komplekso dalių – dujotiekio – finansinio nusidėvėjimo terminą.  
  • Teismas patvirtino, kad valstybė turėjo teisę pavesti SGD terminalo projekto vystymą valstybės kontroliuojamai įmonei neskelbdama konkurso – konkurso nebuvimą pateisino išskirtinė terminalo padėtis užtikrinant valstybės saugumą.  

Plačiau apie šias įžvalgas skaitykite čia. 

Ekspertai

Person Item Background
Aistė Mikočiūnienė

Aistė Mikočiūnienė

Asocijuotoji teisininkė / Lietuva
Person Item Background
Dovilė Greblikienė

Dovilė Greblikienė

Partnerė / Lietuva
Person Item Background
Edvinas Beikauskas

Edvinas Beikauskas

Asocijuotasis teisininkas / Lietuva
Person Item Background
Gintarė Taluntytė

Gintarė Taluntytė

Asocijuotoji teisininkė / Lietuva
Person Item Background

Karolis Kačerauskas, Dr.

Partneris / Lietuva