Pajamos iš užsienio – kaip išvengti dvigubo apmokestinimo?

Ne vienam Lietuvos mokesčių rezidentui jau teko susidurti su pajamų, gautų iš užsienio, apmokestinimu du kartus. Tokiu atveju mokesčiai yra sumokami tiek užsienio valstybėje, kurioje yra gaunamos pajamos, tiek Lietuvoje. Atitinkamai, toks dvigubas apmokestinamas gali reikšmingai sumažinti galutinę gyventoją pasiekiančią pajamų sumą. Visgi, dažniausiai dvigubo apmokestinimo galima išvengti atliekant porą papildomų žingsnių.

Pirmasis žingsnis: ar ne per daug pajamų mokesčio sumokama užsienio valstybėje?

Lietuva su 58 valstybėmis yra pasirašiusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis (išsamų sąrašų galima rasti VMI internetiniame puslapyje). Šios sutartys ne tik padeda išvengti pajamų apmokestinimo du kartus, bet ir numato maksimalius tarifus, kurie gali būti pritaikyti Lietuvos mokesčio rezidento pajamoms, gautoms atitinkamoje užsienio valstybėje.

Dividendai

Sutartyse, kurias yra sudariusi Lietuva, numatyta, kad užsienio valstybės turi teisę apmokestinti joje išmokamus dividendus Lietuvos mokesčių rezidentui, tačiau taikomas mokesčio tarifas dažnu atveju negali viršyti 15 arba 10 proc. (priklausomai nuo valstybės). Tuo tarpu, gana palankus mokesčio tarifas yra nustatytas dividendams, gaunamiems iš Jungtinių Arabų Emyratų ir Kipro (šiose valstybėse jie gali būti apmokestinami taikant ne didesnį kaip 5 proc. tarifą).

Pavyzdžiui, JAV bendrovės išmokami dividendai Lietuvos mokesčių rezidentui pagal JAV mokesčių teisės aktus gali būti apmokestinami, taikant 30 proc. mokesčio tarifą. Tuo tarpu, jeigu toks gyventojas praneša dividendus išmokančiam vienetui, kad jis yra Lietuvos mokesčių rezidentas, tai jo gauti dividendai galėtų būti apmokestinti JAV ne didesniu nei 15 proc. tarifu. Taigi, mokestinė našta sumažėja per pusę.

Palūkanos

Palūkanos, gaunamoms iš dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su Lietuva turinčios valstybės, gali būti apmokestinamos maksimaliu 10 proc. tarifu. Svarbu pažymėti, kad palūkanų, kurias gauna Lietuvos rezidentas, neturi teisės apmokestinti trys valstybės: Jungtiniai Arabų Emyratai, Kipras ir Latvija.

Honorarai

Honorarai valstybėse, su kuriomis yra pasirašytos sutartys, gali būti apmokestinami 10 proc., 7,5 proc. arba 5 proc. tarifu. Bet to, dalis valstybių yra atsisakiusios apmokestinimo teisių, dėl ko Lietuvos rezidento gaunamiems honorarams neturi būti taikomi jokie mokesčiai.

Rezidavimo pažyma – pagrindas mažesnio tarifo pritaikymui

Siekdamas pasinaudoti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse numatytomis lengvatomis, Lietuvos gyventojas dividendus, palūkanas ir (ar) honorarus išmokančiam asmeniui turėtų nurodyti, kad jis yra Lietuvos mokesčių rezidentas. Rezidavimo statusas gali būti pagrindžiamas VMI išduodama Lietuvos rezidento rezidavimo vietą patvirtinančia pažyma. Šią pažymą galima užsisakyti Mano VMI portale (pildomas prašymas išduoti pažymą dėl pripažinimo rezidentu dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties tikslais). VMI šią pažymą turi išduoti per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl jos išdavimo dienos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios valstybės pagal savo nacionalinius teisės aktus gali prašyti papildomų dokumentų arba gali pateikti jų parengtas formas, kurios turi būti užpildomos pajamas gaunančio asmens duomenimis. Pavyzdžiui, JAV reikia užpildyti specialią formą W-8BEN, kurioje nurodomas pajamas gaunančio asmens statusas.

Darbo užmokestis už darbą užsienyje

Užsienio valstybėse gaunamas darbo užmokestis taip pat patenka į dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymo sritį. Sutartyse įtvirtinta, kad nuo darbo užmokesčio neturi būti mokamas pajamų mokestis užsienyje, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

1. Lietuvos mokesčių rezidentas toje valstybėje neišbūna daugiau kaip 183 dienų per 12 mėnesių (Vokietijoje per kalendorinius metus),
2. Darbo užmokestį moka darbdavys, kuris nėra tos valstybės mokesčių rezidentas, ir
3. Darbo užmokestis nėra priskiriamos darbdavio nuolatinei buveinei / veiklavietei, esančiai toje valstybėje.

Atitinkamai, tenkinant aukščiau nurodytas sąlygas, pajamų mokestis nuo darbo užmokesčio, gauto už darbą užsienyje, turi būti apmokestinamas tik Lietuvoje.

Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos mokesčių rezidentas 100 dienų dirbo Latvijoje ir jam darbo užmokestį mokėjo Lietuvos įmonė, neturinti nuolatinės buveinės Latvijoje, tai GPM turėtų būti mokamas tik Lietuvoje. Šiuo atveju Latvija neįgys teisės apmokestinti Lietuvos mokesčių rezidento darbo užmokesčio. Jeigu darbo užmokestį minėtam asmeniui už darbą Latvijoje mokėtų Latvijoje esanti bendrovė, tai dalis pajamų, gautų už darbą Latvijoje, galėtų būti apmokestinama Latvijoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai Lietuvos mokesčio rezidento pajamos gaunamos iš valstybės, su kuria Lietuva nėra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties, tai tokių pajamų apmokestinimui taikomas tos valstybės nacionalinis reguliavimas. Tai reiškia, kad maksimalus pajamoms taikomas apmokestinimo tarifas nėra ribojamas dvišaliais susitarimais ir Lietuvos rezidentas gali kreiptis tik dėl atitinkamos valstybės nacionaliniame mokesčių reguliavime nustatytų lengvatų taikymo, jeigu tokių yra.

Antras žingsnis: ar teisingai deklaruojamos užsienio pajamos Lietuvoje?

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra numatyta, kad nuo dividendų, palūkanų ir honorarų, gautų iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, sumokėtas mokestis gali būti atimamas iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), apskaičiuoto nuo tų pajamų Lietuvoje. Atitinkamai, norėdamas susimažinti Lietuvoje mokamą GPM, gyventojas VMI turi pateikti įrodymą, kad mokestis nuo pajamų užsienyje yra tikrai sumokėtas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad iš Lietuvoje apskaičiuoto GPM galima atimti tik tą sumokėtą užsienyje mokestį, kuris apskaičiuotas pagal tarifą, neviršijantį dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje įtvirtino tarifo.

Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos gyventojas gavo dividendų iš JAV bendrovės ir jai nenurodė, kad yra Lietuvos rezidentas, tokiems dividendams galėjo būti pritaikytas 30 proc. mokesčio tarifas, taikomas JAV. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad, pagal Lietuvos ir JAV dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, JAV turi teisę taikyti tik 15 proc. mokesčio tarifą, tai iš nuo tokių dividendų Lietuvoje apskaičiuoto GPM bus atimama tik 15 proc. suma, dėl ko papildomai mokėtinas GPM Lietuvoje nesusidarys. Vis tik, svarbu pabrėžti, kad Lietuvos gyventojas negalės JAV permokėta mokesčio dalimi susimažinti savo mokamo GPM Lietuvoje nuo kitų pajamų ar tokią permoką susigrąžinti iš VMI. Šiuo atveju reikėtų kreiptis į JAV mokesčių administratorių dėl mokesčio permokos susigrąžinimo.

Tuo atveju, jeigu užsienio valstybėje gautiems dividendams, palūkanoms ir (ar) honoraram yra taikomas mažesnis mokesčio tarifas nei Lietuvoje, tai gyventojui susidarys papildomai mokėtinas GPM Lietuvoje. Pavyzdžiui, jeigu iš Japonijoje esančios bendrovės gauti dividendai Japonijoje buvo apmokestinami taikant 10 proc. mokesčio tarifą, tai Lietuvoje nuo tokių dividendų sumos dar turėtų būti sumokama 5 proc. GPM suma.

Nuo kitos rūšies pajamų (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarus), gautų iš užsienio, GPM mokėti Lietuvoje nereikės, jeigu užsienio valstybė pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį turėjo teisę tokias pajamas apmokestinti. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojui gavus darbo užmokestį iš Vokietijos bendrovės už darbą šioje valstybėje, GPM papildomai mokėti Lietuvoje nereikės, jeigu nuo tokio darbo užmokesčio buvo sumokėtas pajamų mokestis Vokietijoje. Tokias pajamas gyventojui tik reikės deklaruoti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje bei pridėti įrodymą, kad nuo šių pajamų mokestis buvo sumokėtas Vokietijoje.

Svarbu paminėti, kad tam tikrais atvejais gyventojo gautos pajamos iš užsienio (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarus) gali būti neapmokestinamos Lietuvoje net ir tuo atveju, kai faktiškai joks mokestis nuo jų nebuvo sumokėtas ir užsienyje. Tokia neapmokestinimo situacija susidarytų, jeigu užsienyje gyventojo gautoms pajamoms būtų nustatyta lengvata (pavyzdžiui, tos šalies teisės aktuose būtų numatyta pajamų suma, kuri yra neapmokestinama). Kita vertus, jeigu užsienio valstybė tam tikrų pajamų iš viso neapmokestina, tai nuo jų GPM tektų susimokėti Lietuvoje.

Gyventojui gavus bet kokios rūšies pajamų iš valstybės, su kuria Lietuva nėra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties, jos turėtų būti apmokestinamos Lietuvoje. Visgi, nepaisant fakto, kad dvišalio susitarimo nėra, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas įtvirtina gyventojo teisę išvengti dvigubo apmokestinimo. Lietuvos mokesčio rezidentui tereikia turėti įrodymus, kad nuo atitinkamų pajamų, gautų užsienio valstybėje, kuri nėra tikslinė teritorija (mokesčių rojus), yra sumokėtas toje valstybėje nustatytas mokestis. Atitinkamai, toks sumokėtas mokestis gali būti atimamas iš Lietuvoje toms konkrečioms pajamoms apskaičiuoto GPM. Tokiu atveju, faktiškai gyventojo pajamos yra apmokestinamos tik vieną kartą.

Įrodymu, pagrindžiančiu mokesčio sumokėjimą užsienyje, gali būti laikoma užsienyje pateikta deklaracija, mokesčio administratoriaus ar darbdavio išduota pažyma. VMI komentuoja, kad tokiame dokumente turėtų būti įvardintas asmuo, kurio pajamos buvo apmokestintos, laikotarpis, už kurį mokestis buvo mokamas, bei pajamų suma ir nuo jų sumokėtas pajamų mokestis.

Apibendrinant, Lietuvos mokesčių rezidentui yra suteikti instrumentai išvengti iš užsienio gautų pajamų dvigubo apmokestinimo. Gyventojui tereikia imtis aktyvių veiksmų, pirmiausia, informuojant pajamas išmokančius asmenis apie jo turimą mokesčių rezidento statusą Lietuvoje. Taip pat, deklaruojant pajamas Lietuvoje, verta nurodyti, kurios pajamos jau buvo apmokestintos užsienyje. Galutinis rezultatas, atlikus šiuos papildomus veiksmus, gali maloniai nustebinti papilnėjusia sąskaita.