Testamentas: apie ką pagalvoti, žvelgiant į privačios nuosavybės trisdešimtmetį

By: Robertas Čiočys, Dr.

Šiemet šventėme Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį. Greta valstybės nepriklausomybės turime ir 30 metų privačios nuosavybės patirtį. Prisimename jos vystymosi etapus – nuo laukinio kapitalizmo ir Gariūnų, iki šeimos verslų, biržos įmonių, privačios bankininkystės paslaugų, iki šiandien vis dažniau aptariamų šeimos biurų ir pirmųjų dotacijų Vilniaus universiteto fondui, mecenatystės atsiradimo, privačių muziejų. Su pastarąja patirtimi priartėjome prie Vakarų pasaulio turto tvarkymo tradicijų.

Sėkmingų verslininkų ambicija siekia ne tik sukaupti didesnį turtą, bet ir suteikti naudos visuomenei, o galiausiai – palikti sutvarkytą turtą. Mes jau matome, kad lietuvio turto šaltinis yra ne tik „spekuliacija metalais“ ir sėkmingas šeimos verslas, bet paveldėjimas. Tai, apie ką anksčiau skaitydavome romanuose apie Anglijos lordus ir Prancūzijos baronus. Statistika rodo, kad Vakaruose reikšminga dalis turtingų žmonių turtus ne uždirbo, o paveldėjo ir / arba investavo paveldėtą turtą. Kita, liūdnesnė, statistika rodo, kad po paveldėjimo dauguma šeimų (antra ar trečia karta) turtus praranda.
Palikti visiems po lygiai? Jokiu būdu
Turto sutvarkymas ateities kartoms reiškia atsakingą jo valdymą. Bet kas nutinka, jei žmogus nepalieka testamento? Tuomet turtas yra paveldimas pagal įstatymą. Santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nebent jie būtų sudarę vedybinę ar turto padalinimo sutartis. Tai reiškia, kad mirus vienam iš sutuoktinių, pusė viso turto priklauso kitam sutuoktiniui, net jeigu namas registruotas ar banko sąskaita atidaryta vieno iš sutuoktinių vardu. Likusi pusė turto padalinama tarp jį pergyvenusio sutuoktinio ir palikėjo vaikų.
Tai sudėtinga situacija. Kiekvienas iš palikuonių mūsų pavyzdyje paveldi po „idealiąją“ dalį kiekvieno objekto – namo, akcijų bendrovėje. Ypač sudėtinga situacija, kai vienas iš vaikų yra iš ankstesnės santuokos ar vaikai iš vienos šeimos nepalaiko artimų santykių. Ką tuomet daryti su paveldėtais 12,5% akcijų bendrovėje? Paveldėtojai gali sudaryti tarpusavio sutartį ir turtą pasidalinti.
Tačiau po artimo žmogaus mirties situacija būna jautri. Racionalumas tuomet retai būna argumentas ir viskas baigiasi tuo, kad kiekvienas objektas (namas, akcijos), paveldimi „idealiomis“ dalimis, pavyzdžiui, po 1/8. Tai nėra geras variantas. Keturiems asmenims priklausantis namas nėra taip gerai prižiūrimas kaip vieno šeimininko namas. Jeigu jis po kelių metų parduodamas, jo pardavimu nėra taip rūpinamasi kaip savo asmeninio namo pardavimu. Taigi, negaunama maksimali kaina. Jeigu kalbame apie vertingus meno kūrinius, paklauskite kolekcionierių, kas jiems yra tipinis meno kūrinio pardavėjas gera kaina. Atsakymas beveik visada vienodas – kūrinio paveldėtojas – našlys ar vaikas.
Padėdami klientams sudaryti testamentą, pradedame nuo turto masės sąrašo. Taip pat susirašome ir skolas. Nes skolos nemiršta kartu su palikėju – paveldimas ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai (kai palikėjas turi skolų, paveldėjimo atveju rekomenduojame sudaryti antstolio paveldimo turto apyrašą, tuomet įpėdinis atsako tik ta suma, kiek paveldėjo turto). Rekomenduojame turtą paskirstyti tokiu principu, kad vienas asmuo paveldi vieną (visą) objektą. Kitiems įpėdiniams gali būti paliekama daugiau pinigų, siekiant išlyginti dalis. Tačiau dalys vaikams neprivalo būti vienodos –  nėra tokios nei teisinės, nei moralinės pareigos.
testamentas
Galvokite, kad valdys po Jūsų
Kai paveldimos įmonės akcijos, reikia pagalvoti apie efektyvų jos valdymą po palikimo. Pavyzdžiui, nėra gera situacija, kai miręs asmuo buvo direktorius ir vienintelis akcininkas, o po paveldėjimo įmonė lieka be direktoriaus ir akcijas paveldi keli asmenys. Kol tvarkomi paveldėjimo reikalai, įmonė lieka be vadovo ir nėra kam jo skirti (reikia kreiptis į teismą dėl administravimo skyrimo). Tokią situaciją galima iš anksto išspręsti padovanojant vaikams po vieną akciją, sudarant akcininkų sutartį, įmonėje suformuojant valdybą, į kurią būtų įtraukiami ne tik šeimos nariai, bet ir profesionalai iš išorės. Įmonės vadovo mirties atveju tokia valdyba skirtų naują vadovą, o įpėdiniai turėtų akcininkų sutartį, pagal kurią kasmet gautų numatytus dividendus, būtų įsipareigoję kelis metus po paveldėjimo „neišdraskyti“ įmonės ir pan.
Testamentu verta paskirti ir testamento vykdytoją, kuris tvarko paliktą turtą pagal testamentą, kol jį perims įpėdiniai. Pavyzdžiui, prižiūri turtą, grąžina skolas, parduoda nurodytą turtą, išmoka kompensacijas ir pan. Testamento vykdytoju paprastai skiriamas patikimas giminaitis ar ilgametis konsultantas.
Kartais yra pasirenkama visą turtą (išskyrus būstą ir asmeniniams poreikiams reikalingą pinigų sumą) kelti į holdingo įmonę, kur turtas būtų valdomas centralizuotai ir būtų apribotas struktūros išardymas po paveldėjimo, sudaroma akcininkų sutartis, remiantis tais pačiais principais, kaip aptarta anksčiau.
Kita alternatyvą yra sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą, kai visą turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis ir tik po to antrojo sutuoktinio mirties jis paskirstomas kitiems įpėdiniams. Tokio testamento trūkumas – jo negalima keisti be kito sutuoktinio sutikimo ir iš vis negalima keisti po vieno iš sutuoktinių mirties.
Kitas klausimas, kurio dažnai sulaukiame – ar paveldėtas (ar padovanotas) turtas bus ir vaikų sutuoktinių (žento, marčios) nuosavybė. Paveldimas ar gaunamas dovanų turtas yra asmeninė nuosavybė (ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Tačiau pardavus paveldėtus ar gautus dovanų vertybinių popierius ar namą,  o už gautus pinigus įsigijus kitą turtą, šis jau bus bendroji jungtinė nuosavybė.
Savo valią galite keisti
Verslininkai dažnai testamento surašymą atidėlioja baimindamiesi, kad situacija su paveldėtojais pasikeis. Tačiau testamentą bet kada galima pakeisti.  Jį rašant nereikia galvoti, kas bus po 20 metų. Įprasta kas 3-5 metus jį peržiūrėti ir atnaujinti.
Lietuvos teisė įvairiais aspektais yra labai palanki. Asmuo gali visiškai savo nuožiūra palikti turtą testamentu, išskyrus tai, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis ir tėvai, kuriems reikalingas išlaikymas, paveldi pusę jiems pagal įstatymą tenkančios dalies. Mūsų nagrinėjamu atveju, jeigu asmuo norėtų palikti visą turtą labdaros fondui, tačiau vienas iš vaikų yra nedarbingas, šis vis tiek paveldėtų 1/16 turto. Jeigu nėra tėvų, sutuoktinio, vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, tik tada visą turtą galima palikti labdaros fondui. Kitas palankus aspektas  – artimiems giminaičiams paveldėjimas yra neapmokestinamas. Tai svarbu, nes kitose valstybėse, kai paveldimas didelės vertės mažai likvidus namas ir nepaliekama pinigų, įpėdiniai svarsto, ar iš vis priimti palikimą, nes dar reikėtų sumokėti paveldėjimo mokesčius. Beje, neapmokestinamas Lietuvoje yra ir turto dovanojimas artimiems giminaičiams. Taigi, jei turtas pradedamas tvarkyti nelaukiant paveldėjimo, tai nesukelia mokestinių pasekmių (kol turtas yra perleidžiamas artimiems giminaičiams).
Turtą užsienyje sutvarkykite Lietuvoje
Kita dažna tema – mes tampame globalūs ir šeimos turi turto keliose valstybėse. Pardavę verslus žmonės pasirenka gyventi šiltesnio klimato šalyse. Šiuo atveju Lietuvos pilietis, net jei yra deklaravęs išvykimą ir faktiškai išvykęs gyventi svetur, turi teisę sudaryti testamentą pas notarą Lietuvoje. Svarbu pasitikrinti, kur yra turtas. Kartais Lietuvoje sudaromas „globalus“ testamentas dėl viso per pasaulį esančio turto, o kitoje, ne ES valstybėje – „lokalus“ testamentas tik dėl ten esančio turto. ES erdvėje paveldėjimo klausimai yra pakankami detaliai sureguliuoti, todėl įprastai pakanka testamento Lietuvoje.
Daugelis mūsų neiname profilaktiškai tikrintis pas gydytoją, nes bijome, kad jis atras ligą. Būtų atsakinga reguliariai tikrintis. Taip ir su turto tvarkymu. Tai, kad verslininkas rūpinasi savo turto perdavimu, nereiškia, kad jis ruošiasi mirti. Tai reiškia, kad atsakingai jį tvarko.

Ekspertai

Person Item Background
Dr. Robertas Čiočys

Robertas Čiočys, Dr.

Partneris / Lietuva