Žalieji pirkimai – kokių pokyčių laukti 2022 m.?

By: Arnas Liauksminas

Aplinkosauga ir klimato kaita kaip tikslai žengia į viešuosius pirkimus, o žaliųjų pirkimų teisinio reguliavimo gausa ir kaita tampa nemenku iššūkių pirkimų vykdytojams ir tiekėjams. Tad kokių pokyčių sulauksime šiemet?

2021 metais stebėjome išaugusį susidomėjimą žaliųjų pirkimų klausimu. Tą lėmė faktas, kad šalies strateginiuose dokumentuose – Nacionaliniame pažangos plane ir Vyriausybės programoje – iškelti ambicingi žaliųjų pirkimų tikslai, kad jau nuo 2023 m. visi viešieji pirkimai atitiktų žaliųjų pirkimų reikalavimus. Be to, vis labiau įsitvirtina požiūris, kad tikslingai naudojant viešuosius pirkimus galima mažinti neigiamą poveikį aplinkai, pavyzdžiui, viešajame sektoriuje renkantis netaršų transportą bus mažinamas CO₂, taip sumažinant neigiamą poveikį klimato kaitai.

Taigi natūralu, kad praėjusieji metai pasižymėjo teisinio reguliavimo gausa žaliųjų pirkimų srityje. Siekiant įgyvendinti tokių pirkimų tikslus ir sudaryti daugiau galimybių vykdyti žaliuosius pirkimus, buvo supaprastinta žaliojo pirkimo sąvoka, nustatyta žaliųjų pirkimų vykdymo tvarka, keičiami aplinkos apsaugos kriterijai transporto, maisto, projektavimo paslaugų ir statybos darbų srityse. Be to, aplinkos apsaugos kriterijų sąrašą papildė nauji kriterijai elektros, kuro srityse. Vėlesniuose etapuose buvo iškelti žaliųjų pirkimų tikslai 2021-2023 m. ir priimtas Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2021-2025 m. priemonių planas. Be to, siekiant stiprinti pirkimų vykdytojų kompetenciją žaliųjų pirkimų srityje, Viešųjų pirkimų tarnyboje įkurtas Darniųjų pirkimų skyrius, tikslintos Viešųjų pirkimų tarnybai teikiamų ataskaitų formos, įtraukiant su žaliaisiais pirkimais susijusius aspektus.

Tad kaipgi atrodys žaliųjų pirkimų sistema 2022 metais?

Pirma, siekiant išlaikyti ambicingą tikslą, kad šiemet pusė pirkimų pagal vertę, o kitąmet visi pirkimai atitiktų žaliųjų pirkimų kriterijus (šiuo metu žaliųjų pirkimų skaičius pagal vertę siekia 17,3 proc.), tikėtina, kad Aplinkos ministerija ir toliau išlaikys aktyvumą tobulindama žaliųjų pirkimų teisinį reglamentavimą, ypač tikslindama aplinkos apsaugos kriterijus. Juos bus siekiama supaprastinti, taip sudarant daugiau galimybių juos tiesiogiai taikyti pirkimo dokumentuose (pavyzdžiui, techninėse specifikacijose). Be to, aplinkos apsaugos kriterijus bus siekiama suderinti Europos Komisijos siūlomais žaliųjų pirkimų kriterijais, nes šiuo metu galiojančiame aplinkos ministro įsakyme, kuriuo įtvirtinami aplinkos apsaugos kriterijai, net 8 produktų kriterijai nėra atnaujinti pagal Europos Komisijos rekomendacijas, o tai apsunkina žaliųjų pirkimą vykdymą, kuomet pirkimų vykdytojas nori taikyti aplinkos apsaugos kriterijus. Taip pat aplinkos apsaugos kriterijai bus pildomi naujais kriterijais pirkimų vykdytojams aktualiose srityse, pavyzdžiui, duomenų centrams, debesijos paslaugoms ir pan.

Antra, Europos Komisija pristatydama Europos žaliąjį kursą nurodė, kad „Komisija parengs papildomų teisės aktų ir gairių dėl žaliųjų viešųjų pirkimų“. Tai reiškia, kad augs sektorinių teisės aktų, kuriuose bus įtvirtinami žaliųjų pirkimų reikalavimai. Viena pirmųjų tokių iniciatyvų – Direktyva skatinti naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones, kuri Lietuvoje buvo įgyvendinta priėmus Alternatyviųjų degalų įstatymą. Dar šiais metais ES bus priimtas Baterijų ir baterijų atliekų reglamentas, kuriame bus įtvirtinti minimalūs žaliųjų pirkimų kriterijai. Taip pat šiais metais Europos Komisija pateiks pasiūlymus, kuriais bus keičiama Ekologinio projektavimo direktyva, Pakuočių direktyva, kuriose taip pat planuojama įtvirtinti žaliųjų pirkimų reikalavimus.

Teisėkūros iniciatyvų ES bus ir daugiau, o augantis reguliavimas nulems didesnę žaliųjų pirkimų reguliavimo fragmentaciją, būtent tai gali lemti skirtinguose teisės aktuose esančių reikalavimų nesuderinamumą. Pavyzdžiui, jau minėtame Alternatyvių degalų įstatyme numatomos išimtys, kuomet tam tikroms transporto priemonėms netaikomi viešųjų pirkimų reikalavimai, tačiau šios išimtys nepatenka į Vyriausybės nutarime dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo esančių išimčių sąrašą. Atitinkamai pirkimų vykdytojams kyla neaiškumų, kaip pasiekti skirtinguose teisės aktuose keliamus tikslus.

Trečia, poreikis įgyvendinti žaliųjų pirkimų tikslus kartu skatins diskusijas, kaip suderinti Viešųjų pirkimų įstatyme keliamus tikslus dėl racionalaus lėšų panaudojimo, inovatyvių pirkimų skatimo ir prisidėjimo sprendžiant socialinius klausimus pagal įgaliotų institucijų nustatytus reikalavimus. Taigi, artėjame link momento, kai dalis pirkimų turės būti ir žali, ir inovatyvūs, ir atitikti socialinius kriterijus, ir racionaliai nupirkti.

Ketvirta, teisinio reguliavimo žaliųjų pirkimų srityje gausa ir kaita tapo nemenku iššūkiu pirkimų vykdytojams ir tiekėjams. Kadangi žaliųjų pirkimų reikalavimų taikymo praktika negausi, o esamas reguliavimas palieka nemažai interpretacijų vertinant, ar prekė, paslauga, darbas yra žalias, ar ne (ypač taikant principus, kai nėra aplinkos apsaugos kriterijų), tikėtina, kad neišvengiamai susidursime su teisiniais ginčais, o tai atitinkamai lems augantį teisinių konsultacijų poreikį.

Apibendrinant, siekis paskatinti pirkimų vykdytojus rinktis prekes, paslaugas ir darbus, kurie daro mažiau žalos aplinkai yra sveikintinas, tačiau žaliųjų pirkimų sistemos tobulinimo esmė visgi neturėtų fokusuotis tik į formalų siekį, kad 2023 m. visi pirkimai atitiktų žaliųjų pirkimų kriterijus. Šiame etape gerokai svarbiau įvertinti, kokį realų pokytį galima sukurti vykdant žaliuosius pirkimus, taip pat kuriose srityse žalumą bus įmanoma pasiekti, o kuriose visgi ne, nes rinkos transformacija nevyksta taip greitai. Juolab yra sričių, kuriose pasiekti keliamus žalumo tikslus, tačiau kartu neatveriant durų žaliajam plovimui (angl. greenwashing), yra techniškai sudėtinga arba labai brangu.

Ekspertai

Person Item Background
Arnas Liauksminas
Teisininkas / Lietuva