Žingsnis link lengvesnio tarpvalstybinio bendrovių bendradarbiavimo – naujausi ES bendrovių teisės pakeitimai

Europos Sąjunga (ES) žengia dar vieną žingsnį skaitmeninio pasaulio link – 2024 m. gruodžio 19 d. buvo patvirtinta nauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuri turėtų palengvinti bendrovių veiklą tarpvalstybiniu mastu.

Šiuo metu susiduriama su administracinėmis ir teisinėmis kliūtimis, ypatingai tais atvejais, kai reikia įrodyti savo bendrovės statusą ar įsitikinti kitų valstybių narių registrų duomenimis, o tai lemia papildomų legalizavimo reikalavimų poreikį (pavyzdžiui, apostilės).  

Šia direktyva taip pat siekiama, ES lygmeniu, užtikrinti didesnį duomenų apie bendrovės prieinamumą, padėti stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą vidaus rinkoje bei sudaryti sąlygas jų tiesioginiam naudojimui tarpvalstybinėje veikloje.  

Bendrovėms aktualios skaitmeninės priemonės – daugiau duomenų, mažiau biurokratijos 

Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės procedūros atliekant bendrovių dokumentų ir informacijos ex-ante patikrinimą skiriasi, egzistuoja tam tikros abejonės dėl pateikiamų kitų valstybių narių registro duomenų. Siekiant užtikrinti, kad teikiama informacija būtų patikima, direktyvoje nustatyti būtiniausi bendrovių duomenų tikrinimo standartai, o valstybės narės privalės užtikrinti, kad informacija apie bendroves būtų tiksli. 

Susiejant kelias esamas ES lygmens registrų sistemas, įskaitant Komercinių registrų sąveikos sistemą (angl. Business Registers Interconnection System (BRIS), tikrųjų savininkų registrų sąveikos sistema (angl. Beneficial Ownership Registers Interconnection System (BORIS) bei nemokumo registrų sąsajos sistemą (angl. Insolvency Registers Interconnection system (IRI), duomenys apie bendroves taps lengviau prieinami visoje ES.  

Taip pat, į šią direktyvą įtraukiamas vienkartinio informacijos pateikimo principas – bendrovės turės pateikti tam tikrus duomenis tik vieną kartą, net ir plėsdamos savo veiklą į kitas ES valstybes nares. Atitinkamai, bendrovė, steigdama juridinį asmenį kitoje valstybėje narėje, neprivalėtų pakartotinai teikti informacijos, esančios tos bendrovės valstybės narės registruose. 

Tokiu būdu palengvinus tarpvalstybinį bendrovės duomenų naudojimą, sukuriamos lengvesnės sąlygos vykdyti tarpvalstybinę veiklą, steigti naujas patronuojamąsias bendroves ar filialus kitoje valstybėje narėje. 

Direktyvoje numatomi ir nauji skaitmeniniai dokumentai. Vienas iš jų – daugiakalbis skaitmeninis ES įgaliojimas – elektroninis dokumentas, kurio turinys atitinka nacionalinius teisinius reikalavimus, skirtas tarpvalstybinėms procedūroms. Šis įgaliojimas, pateikiamas bendrovės registre, leis advokatams, notarams, finansų įstaigoms, valdžios institucijoms bei kitiems teisėtą interesą turintiems asmenims patikrinti jo galiojimą, taip supaprastinant verslo procedūras bendrojoje rinkoje ir sumažinant apostilių bei vertimų formalumus. 

Be skaitmeninio ES įgaliojimo, direktyva taip pat siekiama įvesti ES bendrovės pažymėjimą, kuriuo siekiama, kad bendrojoje rinkoje bendrovės turėtų galimybę paprastu ir tarpvalstybiniu mastu pripažįstamu būdu įrodyti, kad bendrovė yra teisiškai įregistruota valstybėje narėje. Šiame pažymėjime, kurį turės išduoti ir patvirtinti nacionaliniai registrai, bus pateikiama pagrindinė informacija visomis ES kalbomis, įskaitant, bendrovės pavadinimą, registruotos buveinės adresą, jos atstovus ir kt. Valstybių narių institucijos ir registrai privalės pripažinti ir priimti ES įmonės pažymėjimą, taip įmonėms turėtų būti palengvinama administracinė našta atliekant tarpvalstybines administracines procedūras, dalyvaujant teisminiuose procesuose bei atliekant kitas verslo operacijas bendrojoje rinkoje. 

Abu europiniai šablonai bus prieinami elektroniniu būdu, o jų autentiškumas patvirtinamas naudojantis reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatytomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, taip siekiant garantuoti, kad dokumentuose pateikiama tikra ir aktuali informacija. 

Šie pokyčiai atveria kelią į inovatyvesnį verslo aplinkos vystymą Europoje, suteikiant įmonėms daugiau galimybių augti tarptautiniu mastu, atsisakant legalizavimo formalumų ir stiprinant tarpusavio pasitikėjimą tarp valstybių narių registrų.