Kartu su LR Teisingumo ministerija pateikėme Lietuvos ieškinius dėl Mobilumo paketo ES Teisingumo Teismui

Lietuvos Respublika Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) pateikė du ieškinius dėl Europos Sąjungos (ES) teisei galimai prieštaraujančių Mobilumo paketo nuostatų. Kartu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti šiuo metu jau galiojančių nuostatų taikymą iki bylos išnagrinėjimo ESTT.
Tai yra pirmas kartas, kai Lietuva ESTT inicijavo tokį ieškinį ir ginčija Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros būdu priimtus reglamentus ir direktyvas. Ieškinius dėl Mobilumo paketo rengė advokatų kontora „Ellex Valiunas“ kartu su LR Teisingumo ministerija.
Pirmuoju ieškiniu Lietuva ginčija Mobilumo paketo nuostatas, numatančias reikalavimą dėl transporto priemonės grąžinimo į įmonės veiklos centrą kas 8 savaites ir 4 dienų „atšalimo“ laikotarpį kabotažui – t. y. papildomą ribojimą vidiniams pervežimams. Lietuvos įsitikinimu, ES teisės aktų leidėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios pateisintų šių nuostatų būtinybę. Be to, ES institucijos neatliko jų poveikio vertinimo, nors poveikio vertinimas yra įprastai būtinas priimant ES teisės aktus. “Ellex Valiunas“ partneris bei Ginčų sprendimo praktikos vadovas Ramūnas Petravičius akcentuoja, kad ginčijamos nuostatos priimtos galimai neatsižvelgiant į ES pakraščiuose esančių valstybių, kartu ir Lietuvos, teisę turėti vienodas konkurencijos sąlygas transporto industrijoje. „Taip suskaldoma transporto rinka ir diskriminuojami periferinių valstybių narių vežėjai. Ne mažiau svarbu ir šių nuostatų galimas nesuderinamumas su ES aplinkos apsaugos ir klimato kaitos politika – ginčijami reikalavimai neabejotinai padidins transporto koridorių intensyvumą ir taršą“, – įsitikinęs advokatas. Būtent dėl aplinkosauginių rizikų susirūpinimą viešai yra išreiškusi ir Europos Komisija.
Antruoju ieškiniu yra ginčijamos Mobilumo paketo nuostatos taikyti darbuotojų komandiravimo taisykles tarptautinio nedvišalio (cross-border) ir kabotažo operacijoms. Komandiravimo taisyklės ir toliau netaikomos dvišaliams tarptautiniams pervežimams. Lietuvos vertinimu, tokiu cross-border ir kabotažo operacijų išskyrimu darbuotojams yra sukuriamos skirtingos taisyklės ir socialinės garantijos, nors jų vykdomo darbo pobūdis yra vienodas.
Nesutinkama ir su reikalavimu vairuotoją privalomai grąžinti į jo gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centrą kas keturias savaites, jam nesuteikiant pasirinko teisės poilsio laiką praleisti bet kokioje kitoje vietoje. Lietuvos vertinimu, šia nuostata yra galimai varžoma fundamentali darbuotojo judėjimo laisvė ir teisė disponuoti savo laisvu laiku.
Galiausiai yra ginčijamas Mobilumo paketui priklausančio Reglamento 2020/1054 įsigaliojimo terminas – ES teisės aktų leidėjo sprendimu nuostatos įsigaliojo šių metų rugpjūtį, tačiau jo taikymui būtinos infrastruktūros šiai dienai nėra. Tą pripažįsta ir Europos Komisija.
Atsižvelgiant į ieškiniais keliamų klausimų apimtį ir sudėtingumą, procesas ESTT gali užtrukti apie du metus. Paketą taip pat apskundė Vengrija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Malta.
Tikimasi, kad pateikus ieškinius Lietuvai pavyks apginti transporto įmonėse dirbančių darbuotojų, transporto įmonių ir kitų su krovinių vežimu susijusių asmenų interesus. Lietuvai atstovaujantys „Ellex Valiunas“ teisininkai turi sukaupę didelę praktinę patirtį atstovaujant klientų ir valstybės interesams Bendrajame Teisme bei Teisingumo Teisme, taip pat turi tiesioginės patirties ES teisės aktų leidybos procesuose, yra atstovavę klientams visose ES institucijose ir bylose dėl ES materialinės teisės aiškinimo bei taikymo, nuolat dalyvauja nacionaliniuose teisėkūros procesuose valstybės institucijų sudėtyje.