Advokatų kontoros „Ellex Lithuania“ partnerė Rūtą Karpičiūtė laimėjo prestižinį „Lexology Index Client Choice 2026“ apdovanojimą. Rūta buvo pripažinta Sveikatos priežiūros ir gyvybės mokslų metų teisininke Lietuvoje – šioje kategorijoje skiriamas tik vienas apdovanojimas šalyje.
„Lexology Index“ (anksčiau „Who’s Who Legal“) įvertinimą Rūta pelno jau beveik du dešimtmečius iš eilės, nuosekliai nuo pat 2007-ųjų.
Šis įvertinimas išskirtinis tuo, kad teisininkus apdovanojimams nominuoja ir vertinimus pateikia patys klientai – t. y. rezultatą lemia ne sandorių, kuriuos vykdė teisininkas, vertė, teisinės kontoros pateikta informacija ar kitų teisininkų rekomendacijos. Dėl to šie apdovanojimai teisės paslaugų rinkoje laikomi vienu objektyviausių klientų pasitenkinimo rodiklių.
Šią savaitę paskelbti dar vieni tarptautiniai advokatų kontorų reitingai – „The Legal 500“. Naujausio, 2026 m. reitingo duomenimis, „Ellex Valiunas“ komanda išlaikė aukščiausius įvertinimus – 11 iš 12 teisės sričių skirtas aukščiausias įvertinimas „Tier 1“. Taip pat „Ellex Valiunas“ komanda įvertinta 27 individualiais reitingais (išviso 26 ekspertai). Tokius aukštus įvertinimus „Ellex Valiunas“ išlaiko kelerius metus iš eilės.
„Tier 1“ įvertintos „Ellex Valiunas“ praktikos sritys:
Bankininkystė, finansai ir kapitalo rinkos
Komercinė teisė, įmonių susijungimai ir įsigijimai (M&A)
Ginčų sprendimas
ES ir konkurencijos teisė
Intelektinė nuosavybė
NT ir statyba
Laivybos ir transporto teisė
Darbo teisė
Fintech
Energetika ir projektai
Technologijos, žiniasklaida ir komunikacijos (TMT)
Į šių metų reitingą iš viso įtraukti 74 teisininkai iš „Ellex“ Vilniaus, Rygos ir Talino kontorų – t. y. trečdalis visų teisininkų („Ellex“ Baltijos šalyse dirba beveik 220 teisininkų). Buvo reitinguota 31 praktikos grupė – 26 iš jų, kaip ir pernai, įvertintos aukščiausiu „Tier 1“ reitingu. Tai rodo komandos meistriškumą ir stiprias pozicijas teikiant visą teisinių paslaugų spektrą Baltijos šalyse.
Teisės žinyno „The Legal 500“ kasmet rengiamas reitingas „The Legal 500 EMEA“ vertina daugiau nei 150 Europos, Vidurio Rytų ir Afrikos šalių advokatų kontoras ir teisininkus. „The Legal 500“ reitingas laikomas vienu autoritetingiausių pasaulyje, jis remiasi kiekybiniais duomenimis, rinkos analize ir konfidencialiomis klientų apklausomis. Vertinimo procese didelis dėmesys skiriamas advokatų kontorų patirčiai įgyvendinant sudėtingus vietos ir tarptautinius projektus, teisinių paslaugų inovatyvumui ir komandos gebėjimui prisitaikyti prie kintančių verslo poreikių. Teisininko įtraukimas į „The Legal 500“ reitingą teisininkų bendruomenėje pripažįstamas kaip aukščiausios kompetencijos įrodymas, o klientams tai tarnauja kaip patikimas papildomas orientyras renkantis geriausius savo srities ekspertus.
Nuo gruodžio pradžios didžiausia šalies advokatų kontora „Ellex Valiunas“ keliasi į naujai atidarytą verslo centrą „Jasinskio 2“ Vilniuje. Daugiau nei 170-ies „Ellex Valiunas“ darbuotojų komanda įsikurs trijuose viršutiniuose pastato aukštuose.
Vilniaus centre (J. Jasinskio g. 2), A++ energinės klasės biuro pastate (architektas Saulius Pamerneckis, SP architektų grupė) „Ellex Valiunas“ užims beveik 3 800 kv. metrų – tai daugiau nei pusė viso biurų pastato ploto. „Ellex Valiunas“ biuro interjeras (interjero autorės: Laura Janavičiūtė, Toma Bačiulytė, Jolita Kemėšytė, NOMO studija) kurtas vadovaujantis tvarios architektūros principais, renkantis laikui atsparias, natūralias medžiagas – ąžuolą, akmenį, metalą ir akmens dulkių tinką.
„Sakome, kad naujasis biuras – tai naujasis mūsų meistrystės etapas. Senamiestyje buvome įsikūrę visus 33-ejus savo veiklos metus, daugiau nei du dešimtmečius – nuostabiame 19 a. pabaigos – 20 a. pradžios architektūros pastate su lipdiniais, krosnimis ir, žinoma, daug meno. Ieškojome biuro, kuris būtų centre, tačiau būtų tvaresnis, išmanesnis ir patogesnis mums patiems ir mūsų klientams, svečiams. Juokaujame, kad mūsų biuras modernumu, inovatyvumu dabar jau visiškai atitiks mus ir mūsų požiūrį į darbą. O mūsų meilė klasikiniam menui ir paveikslų kolekcija keliaus su mumis į modernias biuro erdves“, – sako „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas.
Į naująjį „Ellex Valiunas“ biurą iš senojo persikels ir dalis meno kūrinių – 39 paveikslai ir 5 skulptūros, priklausantys Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ fondams. Tarp kūrinių – Lietuvos dailės klasikų ir modernistų kūryba, nuo simbolistinių M. K. Čiurlionio mokytojo Kazimiero Stabrausko pastelių iki ekspresyvių Rimvido Jankausko-Kampo abstrakcijų, taip pat Kosto Dereškevičiaus, Antano Gudaičio, Jono Rimšos, Antano Samuolio, Algimanto Švėgždos, Kazimieros Zimblytės ir kitų kūryba. Kaip ir ankstesniame biure, atvykusius svečius pasitiks bronzinė, kone dviejų metrų aukščio Stanislovo Kuzmos skulptūra „Žilvino virsmas į žmogų“.
Kuriant naująjį „Ellex Valiunas“ biurą didelis dėmesys buvo skirtas darbuotojų gerovei – visose darbo vietose yra ergonomiški, individualiai pritaikomi baldai, specialiai suprojektuoti nestandartiniai akustikos ir apšvietimo sprendimai, įrengti poilsio ir vaikų kambariai, daug atskirų erdvių pokalbiams su kolegomis ir klientais. Didžiulė viršutinio aukšto terasa ir šalia jos esanti patalpa su gražiausiais biuro vaizdais yra pritaikyti darbuotojams – ten įrengta poilsio, bendravimo ir mokymosi zona.
„Judėjimas į priekį yra mūsų darbo kultūros dalis, šįkart judame į priekį ne tik inovatyviais savo sprendimais klientams bei kolegoms, bet ir fiziškai. Vis tik naujas biuras mums nėra vien fizinė vieta – tai erdvė, kuri atspindi mūsų požiūrį į kolegas, darbą, aplinką bei naujausių technologinių sprendimų panaudojimą. Šis biuras sukurtas taip, kad žmonės jame jaustųsi patogiai ir komfortiškai, kad biuras būtų sąjungininkas mums dirbant didelius ir svarbius darbus mūsų klientams, o kartu – ir visai Lietuvai“, – sako „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris R. Valiūnas.
„Jasinskio 2“ projektą plėtojo su „EIKA group“ susijusi bendrovė „Aurochs investments“, verslo centro statybas valdė nekilnojamo turto projektų valdymo įmonė „EIKA Development“. Į projektą buvo investuota apie 34 mln. eurų. Šešių aukštų verslo centre įrengta 7 700 kv. m nuomojamo ploto ir dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje įrengta dviračių ir paspirtukų patalpa su dušais bei persirengimo kambariais, taip pat elektromobilių įkrovimo vietos.
Projekto vystytojai siekia pastatui BREEAM „Excellent“ sertifikato. Pati advokatų kontora „Ellex Valiunas“ planuoja naudoti elektros energiją iš nutolusių saulės elektrinių.
Viešasis valdymas šiandien vis labiau remiasi technologijomis, kurios dar prieš dešimtmetį atrodė tik kaip teorinės galimybės. Dirbtinis intelektas (DI) jau nebėra vizija – jis tampa kasdienybės dalimi įvairiose valstybės institucijose. Vienas pažangiausių ir kartu labiausiai intriguojančių DI taikymo pavyzdžių yra konkurencijos taisyklių laikymosi priežiūra bei kova su karteliniais susitarimais.
Karteliniai susitarimai – konkurentų (dažniausiai slapti) susitarimai dėl kainų, rinkos pasidalijimo ar pasiūlymų derinimo – daro didelę žalą rinkai ir vartotojams, o tradiciniais pažeidimų tyrimo metodais juos aptikti dažnai sudėtinga. Tokiame kontekste DI gali pasitarnauti kaip itin efektyvus „pagalbininkas“, nes jis suteikia galimybę automatizuotai ir nuosekliai analizuoti milžiniškus duomenų kiekius, atpažinti pasikartojančius elgesio modelius ir atskleisti tai, kas ilgus metus išlikdavo nepastebėta.
Praktinio pritaikomumo tyrimai: nuo teorinių modelių iki „signalų“ institucijoms
Pastaraisiais metais tiek mokslas, tiek verslas vis daugiau dėmesio skiria klausimui kaip neprižiūrimo mašininio mokymosi (angl. unsupervised machine learning) metodai galėtų tapti praktiškai efektyvia priemone, aptinkant kartelinius susitarimus.
Šių algoritmų unikalumas slypi jų savybėje veikti be išankstinės informacijos apie galimus kartelius. Kitaip tariant, jie patys ieško su įprastu, „normaliu“ rinkos veikimu nesuderinamų ryšių tarp kainų pokyčių, viešųjų pirkimų pasiūlymų ir įmonių elgesio rinkoje. Pavyzdžiui, jei kelių įmonių pasiūlymai viešųjų pirkimų konkursuose nuolat pateikiami tam tikra tvarka arba jų kainos svyruoja neįprastai sinchroniškai, algoritmas automatiškai identifikuoja šiuos dėsningumus kaip rizikingus, t.y. galimai nulemtus ne atitinkamos rinkos dėsningumų bet jos dalyvių elgesio suderinimo arba susitarimo.
Tyrimai, publikuoti tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose, rodo, kad tokios DI sistemos gali perspėti konkurencijos institucijas, leisdamos joms pradėti tyrimus dar iki sulaukiant pirmųjų skundų. Tai iš esmės keičia kovos su karteliais strategiją: iš pagrįstos reakcija į trečiųjų asmenų skundus, pranešimus apie įtartiną elgesį, kartelio dalyvių prisipažinimus, pažeidime dalyvaujančių įmonių darbuotojų pranešimus ir pan., ji galėtų tapti iniciatyvia, kai institucija pati „generuoja“ įrodymus sudarančius prielaidą pagrįstiems įtarimams bei tyrimo veiksmų iniciavimui. Kelios Europos valstybės jau testuoja šiuos modelius tam, kad ateityje jie galėtų būti integruoti į nuolatinę viešųjų pirkimų ir sektorių rinkos analizę.
Algoritmai – abejose karo su karteliais pusėse
Teoriniai modeliai jau peržengė laboratorijų ribas. Vienas įspūdingiausių pavyzdžių – Šveicarijos konkurencijos komisijos ir Friburgo universiteto bendras projektas. Sukurtas algoritmas, paremtas giluminio mokymosi (deep learning) metodais, analizuoja viešųjų pirkimų duomenis: kainų pasiūlymų dinamiką, įmonių tarpusavio sąsajas, dėsningumų pasikartojimą. Bandymų rezultatai įspūdingi – algoritmas sugebėjo identifikuoti „katalizuotus“ pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose 95% tikslumu. Toks įrankis leistų institucijoms prioretizuoti tyrimus ir efektyviau paskirstyti resursus, susitelkiant į didžiausios rizikos sritis.
Kad tai nėra vien „mokslinė fantastika“ bet nuosekli tendencija liudija ir nesenas, 2025 m. liepos 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas byloje Michelin prieš Europos Komisiją. Tyrimas šioje byloje buvo pradėtas Europos Komisijai DI įrankių pagalba ištyrus didelės apimties informaciją apie pažeidimų įtariamų ūkio subjektų viešą komunikaciją.
Kita vertus, reali praktika rodo, kad DI gali tapti ir priemone, palaikančia kartelinį susitarimą, darančia jį „efektyvesniu“. 2016 m. Jungtinėje Karalystėje nagrinėta Trod/GB Eye byla atskleidė, kad pardavėjai Amazon platformoje naudojo kainų derinimo algoritmus, kurie faktiškai palaikė kainų stabilumą be jokių oficialių susitarimų. Nors tai nebuvo tas atvejis, kai pats algoritmas, be ūkio subjektų žinios, „sukuria“ kartelį, šis pavyzdys parodo, jog technologinis progresas gali būti išnaudojamas abiejose „pusėse“, t.y., tiek su karteliais kovojant, tiek ir juos kuriant.
Kai mašinos ima mokytis “susitarti”
Nors DI atveria naujas galimybes, jis kelia ir rimtų iššūkių. Buvusi Europos Komisijos konkurencijos komisarė Margrethe Vestager yra įspėjusi: algoritmai gali skatinti „sutartinį elgesį“ net be formalaus žmonių susitarimo.
Šis reiškinys, dar vadinamas nebyliu susitarimu (angl. tacit collusion), gali būti ypač pavojingas rinkose, kuriose veikia automatiniai kainų derinimo įrankiai. Bent jau teoriški galima daryti prielaidą, jog algoritmai, optimizuodami pelną, gali išmokti palaikyti kainų stabilumą ir vengti tarpusavio kainų karų. Taip gali susiformuoti naujo tipo kartelis, kurio dalyviai – ne žmonės, o programos.
Kita vertus, tokio pobūdžio situacijos praktikoje neabejotinai sukeltų ir daug klausimų, susijusių su teisiniu tokių atvejų įvertinimu. Didžiausias iššūkis – įrodymų trūkumas. Jei nėra nei susitikimų, nei slaptų susirašinėjimų, kyla klausimas: kaip įrodyti susitarimą, kai jį įgyvendina kodas? Konkurencijos teisėje yra pripažįstama, jog vien tai, kad rinkoje veikiančios įmonės ima elgtis panašiai, savaime dar nereiškia pažeidimo. Ūkio subjektai turi teisę protingai prisitaikyti prie rinkos situacijos ir tol, kol tai vyksta grynai vienašalių sprendimų pagrindu, be jokio tiesioginio ar netiesioginio derinimo su konkurentu, kartelinio susitarimo egzistavimas negali būti konstatuotas. Tokiame kontekste natūraliai gali kilti klausimas, kaip atskirti tuos atvejus, kai algoritmai sprendimus priima „autonomiškai“ nuo tų atvejų, kai pasiekiamas kainas nustatančių algoritmų „konsensusas“. Pavyzdžiui, kai analogiškus sprendimus dėl kainų pakėlimo skirtingų ūkio subjektų naudojami DI priima „patestavę“ vienas kito „atsakymus“ (reakcijas) į tam tikrus kainodaros sprendimus.
Tačiau tarptautiniai ekspertai pabrėžia ir rizikas: algoritmų netobulumą ir šališkumą, duomenų kokybę ir įrodymų priimtinumo ribas teismuose. Tam, kad konkurencijos institucijos galėtų pradėti tyrimą remdamosi vien dirbtinio intelekto pateiktais duomenimis, būtina turėti tvirtą mokslinį pagrindą, įrodantį, jog taikomi DI metodai generuoja pakankamai patikimus ir objektyvius rezultatus. Norint užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir veiksmingai užkirsti kelią galimiems pažeidimams, būtina parengti aiškias gaires. Jos turėtų suteikti daugiau apibrėžtumo tiek DI technologijų kūrėjams versle, tiek teisininkams – ypač tais atvejais, kai kainodaros sprendimus priima algoritmai, veikiantys be tiesioginės žmogaus įtakos. Su šia tema glaudžiai susijęs ir atsakomybės klausimas: kas prisiims teisinę atsakomybę, jei versle naudojami algoritmai savarankiškai ims derinti kainas – net ir be pačių ūkio subjektų žinios?
Šie aspektai rodo, kad DI taikymas konkurencijos srityje kelia ne vien technologinių, bet ir fundamentalių teisinių iššūkių. Galiausiai, ateities konkurencijos teisės priežiūra priklausys nuo to, ar sugebėsime tinkamai suderinti technologinę pažangą su teisinės doktrinos principais bei užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą.
Šią liepą Europos Komisija pristatė ilgai lauktą strategiją „Rinkis Europą gyvybės mokslams“ (Choose Europe for Life Sciences), kurios ambicija – iki 2030 metų paversti Europos Sąjungą pasauliniu gyvybės mokslų inovacijų centru. Šis žingsnis yra ne tik bandymas atsikovoti prarastas pozicijas globalioje konkurencinėje kovoje, bet ir strateginis kvietimas kurti aukštą pridėtinę vertę kuriančias biotechnologijas, tokias kaip inovatyvūs vaistai, vakcinų platformos ar skaitmeninės terapijos produktai. Tačiau ar šis strateginis šuolis virs realiomis galimybėmis verslui, ar tik gerai parašyta vizija?
Tačiau, nepaisant šio masto, Europa praranda tempą. Vien per 2024 metus daugiau nei 40 % privačių investicijų į gyvybės mokslų inovacijas atiteko Šiaurės Amerikai, tuo metu Europos dalis nesiekė net 20 %. Klinikiniai tyrimai migruoja į Aziją ar JAV, o perspektyviausi jauni talentai vis dažniau renkasi labiau inovacijoms atviras gyvybės mokslų ekosistemas.
Europos Komisijos atsakas – planas, kuriuo siekiama pertvarkyti tyrimų infrastruktūrą, įdiegti naują Biotechnologijų aktą, sukurti bandomąją reguliavimo aplinką startuoliams, sujungti investuotojus ir mokslininkus bei svarbiausia – mobilizuoti daugiau nei 10 milijardų eurų per artimiausius metus. Tai taikli intervencija į sektoriaus silpnąsias vietas: per lėtą inovacijų patekimą į rinką, išskydusią arba sustabarėjusią reguliavimo sistemą ir žemą kapitalo prieinamumą ankstyvojoje plėtros stadijoje.
Barjerai realybėje – didesni už strategines antraštes
Nors dokumentas vertas dėmesio, jo poveikis priklausys ne nuo ketinimų, o nuo įgyvendinimo mechanizmų. Šiuo metu strategija – politinis pareiškimas, o ne privalomas teisės aktas. Taip pat svarbu nepamiršti, kad kiti Europos teisėkūros procesai – kaip farmacijos reguliavimo peržiūra, privalomojo licencijavimo ar duomenų apsaugos trukmės keitimai – kelia nerimą verslui ir investuotojams.
Jeigu viena ranka Europa skatins inovacijas, o kita mažins finansinę grąžą verslui, investuotojai rinksis aiškesnes alternatyvas – nuo Bostono iki Singapūro. Jei strategija netaps aiškiais teisės aktais su realiu biudžetu ir paskatomis, išlieka rizika, kad tai bus dar viena vizija, nepasiekusi verslo realybės.
Lietuva taip pat turi šansą tapti vienu iš sėkmės pavyzdžių. Bet tam reikia ne tik pasirinkti Europą gyvybės mokslams – reikia pasirinkti proveržį.
Lietuva: ar tapsime istorijos dalimi, ar jos stebėtojais?
Lietuva šiame kontekste turi puikų startinį tašką – 2023 m. gyvybės mokslų sektorius sudarė beveik 3 % BVP, o eksporto vertė viršijo 2 mlrd. eurų. Tarptautiniai investuotojai jau žino tokius vardus kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Northway Biotech“, „Sintezė“ ir kt. Šalyje formuojasi mokslo slėnių ekosistema, stiprėja universitetų bendradarbiavimas su verslu.
Tačiau kliūtys tiek jauniems, tiek jau įsitvirtinusiems verslams išlieka skaudžios: ilga leidimų sistema, sunkumai pritraukiant kapitalą ir fragmentuota infrastruktūra. Jei ES strategijoje žadamos bandomosios reguliavimo aplinkos, sujungtos investuotojų platformos ar tiesioginis finansavimas taps realybe – tai gali būti tramplinas Lietuvos biotechnologijų šuoliui.
Bet tam reikalinga valstybinė lyderystė. Politiką formuojantys ir ją įgyvendinantys valdžios atstovai, nacionalinės institucijos turi ne laukti, o pačios telktis prie ES iniciatyvų, koordinuoti startuolių integraciją į europinius finansavimo tinklus, stiprinti mokslinius duomenų centrus, supaprastinti reguliacinius procesus. Būtina ne tik pasirinkti Europą gyvybės mokslams, bet ir pasirinkti proveržio strategiją.
Inovacija be prieigos?
Tačiau klausimas, kurį vis dar retai keliame garsiai, išlieka – ką darysime su inovacijomis, kai jos gims? Net jei Lietuva sėkmingai pritrauks investicijas, išplėtos gamybos pajėgumus ir sukurs proveržines biotechnologijas, lieka esminis iššūkis – ar valstybė bus pasirengusi tas inovacijas įsigyti ir padaryti jas prieinamas Lietuvos rinkai (pvz., sveikatos sistemai, pacientams)?
Viešųjų pirkimų bei sveikatos paslaugų ir produktų kompensavimo praktika dažnai nesuspėja paskui mokslo ir technologijų pažangą, o sveikatos sistemos biudžetai – nors ir pagrįstai – orientuojasi į kaštų efektyvumą, o ne ilgalaikį proveržio potencialą. Rizika aiški: sukursime, bet nenaudosime; inovuosime, bet nepritaikysime. Todėl kartu su investicine ir moksline strategija turime peržiūrėti ir valstybės inovacijų įsisavinimo modelį – kad tai, kas sukurta Lietuvoje ar Europoje, būtų prieinama ne tik užsienio rinkoms, bet ir mūsų žmonėms.
„Ellex“ komanda padėjo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (EBRD) suteikti paskolą „Ignitis grupei“, kuri iki 2027 metų planuoja įrengti iki 600 naujų elektromobilių (EV) įkrovimo stotelių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tai viena reikšmingiausių žaliųjų investicijų regione, orientuota į labai konkrečius ir matomus rezultatus.
Viešosios EV infrastruktūros plėtra Baltijos šalyse kol kas atsilieka nuo daugelio Europos Sąjungos šalių, o stotelių trūkumas vis dar stabdo elektromobilių populiarėjimą. Šis projektas padės spręsti ne tik šią praktinę problemą, bet ir prisidės prie klimato kaitos tikslų – mažesnės taršos, švaresnio miesto oro ir tvaresnio mobilumo.
Kai kurios įkrovimo stotelės bus įrengtos palei pagrindinius transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridorius, tad EV vairuotojams kelionės tarpvalstybiniais maršrutais taps ne tik įmanomos, bet ir patogios. Projektas tiesiogiai siejasi su Europos žaliojo kurso tikslu mažinti transporto sektoriaus taršą.
Prie šio svarbaus sandorio prisidėjo „Ellex“ teisininkės – asocijuotoji partnerė Eglė Neverbickienėir asocijuotoji teisininkė Eglė Radvilaitė. Mūsų komanda rūpinosi EBRD interesų atstovavimu sandoryje, kad projektas galėtų startuoti sklandžiai ir tvirtai.
Tai vienas iš tų projektų, kurio rezultatai bus realiai matomi – daugiau įkrovimo stotelių reiškia paprastesnį kasdienį keliavimą elektromobiliu ir mažiau kliūčių renkantis tvaresnį transportą visame Baltijos regione.
Lapkričio 12 d. surengtoje virtualioje ceremonijoje „Who’s Who Legal“ įteikė apdovanojimus pirmaujančioms advokatų kontoroms ir teisininkams visoje Europoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje.
„Ellex“ buvo pagerbta gavusi Estijos, Latvijos ir Lietuvos metų advokatų kontoros apdovanojimus. Šie apdovanojimai prisideda prie profesionalaus kontorų darbo per pastaruosius metus kiekvienoje šalyje įvertinimo.
„Who’s Who Legal“ teikia kasmetinius apdovanojimus asmenims ir kontoroms, kurie tyrimuose pasirodė ypač gerai. Išsamiai įvertinęs išvadas, tarptautinis tyrėjas išrenka advokatus ir metų įmonę kiekvienoje iš praktikos sričių. Taip pat skelbiami apdovanojimai pirmaujančioms kontoroms daugiau nei 70-yje jurisdikcijų.
Ginčijant Mobilumo paketą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT) LR Teisingumo ministerijai atstovaus advokatų kontora „Ellex Valiunas“.
Teisme bus ginčijamos Mobilumo paketo nuostatos, kurios nurodo po 8 savaičių grąžinti transporto priemonę į jos įsisteigimo valstybę, riboja kabotažą – vidinius pervežimus ES šalyse, koreguoja vairuotojų komandiravimo sąlygas; taip pat bus ginčijamos nuostatos, susijusios su nepagrįstai ankstyvu pakeistų poilsio sąlygų įsigaliojimu, nors tam dar nėra sukurta pakankama infrastruktūra.
Lietuvos nuomone, šios Mobilumo paketo nuostatos prieštarauja ir Europos žaliojo kurso tikslams – didina transporto koridorių intensyvumą ir taršą, taip pat riboja Lietuvos verslo galimybes kitose ES šalyse.
„Ellex Valiunas“ partneris ir Ginčų sprendimo praktikos vadovas Ramūnas Petravičius akcentuoja, kad Mobilumo pakete įtvirtintos sąlygos galimai neatsižvelgia į periferinių ES valstybių, kartu ir Lietuvos, teisę turėti vienodas konkurencijos sąlygas transporto industrijoje. Atsižvelgiant į tai, šio projekto tikslas – kreipiantis į kompetentingą ES instituciją įvertinti priimtų teisės aktų nuostatų (ne)teisėtumą ir taip užtikrinti vienodos konkurencijos principus Lietuvos vežėjams.
„Kreipdamiesi į ES Teisingumo teismą vadovaujamės gerąja praktika – šis teismas jau dukart yra tenkinęs Vokietijos federacinės respublikos ieškinius dėl Europos Parlamento ir Tarybos bei Europos Komisijos priimtų dokumentų panaikinimo, taip pat tenkintas ir jungtinis Didžiosios Britanijos bei Šiaurės Airijos Karalystės ieškinys dėl Tarybos direktyvos, numatančios tam tikrus darbo laiko organizavimo aspektų pakeitimus, panaikinimo. Manome, kad Lietuvos argumentai ginant vežėjų sektorių yra pagrįsti ir reikšmingi ne tik patiems vežėjams, bet ir šalies ekonomikai, nes vežėjų sektorius pastaraisiais metais sudaro beveik 10 proc. šalies BVP“, – teigia advokatas R. Petravičius.
Šie kontoros teisininkai turi sukaupę didelę praktinę patirtį atstovaujant klientų ir valstybės interesams Bendrajame Teisme bei Teisingumo Teisme, taip pat turi tiesioginės patirties ES teisės aktų leidybos procesuose, yra atstovavę klientams visose ES institucijose ir bylose dėl ES materialinės teisės aiškinimo bei taikymo, nuolat dalyvauja nacionaliniuose teisėkūros procesuose valstybės institucijų sudėtyje.
Advokatų kontora „Ellex Valiunas“ atstovavo „Quaero European Infrastructure Fund II“ (QEIF II), „Quaero Capital“ valdomą infrastruktūros investicinį fondą, įsigyjant UAB „„Duomenų logistikos centro“ (DLC) akcijas iš tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ ir „Litgrid“.
DLC akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta birželio 8 dieną. Pagal sutartį, Fondas perka 79,64% akcijų iš „Ignitis grupės“ ir 20,36% DLC akcijų iš „Litgrid“.
QEIF II yra 500 mln. Eur infrastruktūros fondas, kurį valdo nepriklausoma turto valdymo įmonė „Quaero Capital“. Fondas investuoja į svarbiausius Europos infrastruktūros projektus energetikos, tarp jų atsinaujinančios, socialinės infrastruktūros, telekomunikacijų, komunalinių ir transporto srityse.
Tapęs DLC akcininku, QEIF II konsoliduos įmonės verslo sritis, stiprins finansinius išteklius ir ateinančiais metais spartins bendrovės plėtrą. Pasak būsimo akcininko, DLC turi daug išteklių, leidžiančių tapti pavyzdine skaitmeninės ekonomikos žaidėja Baltijos šalyse ir Europoje.
Nuosavybės teises į DLC akcijas „QEIF II Development Holding Sarl“, QEIF II dukterinei įmonei, planuojama perleisti 2020 m. liepos mėnesį. Bendra sandorio vertė siekia 10,1 mln. Eur.
DLC priklauso duomenų centras „Data INN“, kurio projektui ir veikiančiai infrastruktūrai „Uptime Institute“ yra suteikęs „Tier III“ patikimumo lygio sertifikatą.
Kartu su partneriais įmonė taip pat valdo tarptautinį duomenų perdavimo tinklą „Baltic Highway“, į vientisą optinį ryšį jungiantį Taliną su Frankfurtu bei didžiausią ir ilgiausią optinį duomenų perdavimo tinklą Baltijos šalyse – „Baltic Optical Network“. Visų bendrovės valdomų tinklų ilgis siekia 13.000 km, o pralaidumas – 10 Tbit/s.
Projektą įgyvendino kontoros Įmonių įsigijimų ir susijungimų bei Nekilnojamojo turto praktikų komandos: partneris Paulius Gruodis, asocijuotasis teisininkas Mantas Juška, Arvydas Grušeckas ir asocijuotoji partnerė Jolanta Liukaitytė-Stonienė.
Advokatų kontora „Ellex Valiunas” atstovavo Norvegijos investuotojui „Passer Group” įsigyjant 49 proc. akcijų paketą lietuvių uždarojoje akcinėje „SIDC Group“.
Klaipėdoje įsikūrusi bendrovė „SIDC Group“ užsiima laivų modernizavimu ir kitų jūros industrijai skirtų produktų gamyba.
„Passer Group” yra vėjo bei atsinaujinančios energijos šaltinių, kriogeninės izoliacijos bei jūros industrijai skirtų produktų gamintojas ir pastaraisiais metais buvo vienas pagrindinių „SIDC Group“ partnerių, užsakantis metalines rites kabeliams, trosams, lanksčioms vamzdynų sistemoms vynioti.
Po šio sandorio bendrovės taps stambiu inžinerijos, viešųjų pirkimų, statybos ir montavimo paslaugų tiekėju, turinčiu visišką vertės grandinės valdymą, ir unikaliu partneriu klientams.
Prie sandorio „Ellex Valiunas” dirbo kartu su Norvegijos advokatų kontora „Tenden”.
Pirkėją konsultavo ir prie sandorio dirbo „Ellex Valiunas” kontoros partneris Paulius Gruodis, asocijuotoji partnerė Rūta Armonė ir asocijuotasis teisininkas Aleksandr Asovskij.
Advokatų kontorų grupė „Ellex“ pripažinta turinčia aukščiausio lygio tarptautinę kompetenciją ir užtikrinančia geriausią paslaugų kokybę Baltijos regione – tokius rezultatus skelbia kasmetinis nepriklausomas Švedijos bendrovės „Kantar Sifo“ advokatų kontorų tyrimas „Prospera Tier 1 Law Firm Review 2019“.
„Prospera Tier 1 Law Firm Review“ tyrimas paremtas 2019 m. kovo–balandžio mėnesiais vykusia 302 įmonių atstovų – teisininkų bei įmonių vadovų – apklausa. Jo metu buvo prašoma įvardyti ir reitinguoti didžiausias advokatų kontoras Baltijos šalyse bendrai ir kiekvienoje šalyje atskirai pagal įvairias teisines kompetencijas bei veiklos sritis.
Tyrimo duomenimis advokatų kontorų grupė „Ellex“ pagal tarptautinę kompetenciją jau dvejus metus iš eilės užima pirmą vietą su 4,62 taškais. Pagal paslaugų kokybę Baltijos regione mūsų kontorų grupė taip pat 2019 m. užima pirmą vietą tarp didžiausių Baltijos šalių advokatų kontorų.
Jau daugiau kaip 25 metus daugiau kaip 50 proc. užsienio investuotojų ir/ar jų dukterinių bendrovių sudėtingiausiems teisiniams darbams Baltijos šalyse renkasi „Ellex“. Advokatų kontorų grupė nuolat teikia visapusiškas teisines paslaugas „Fortune 500“ ir „Fortune Global 500“ sąrašų bendrovėms, kurios veikia įvairiuose pramonės sektoriuose. „Ellex“ taip pat yra privilegijuotoji „Lex Mundi“ narė Lietuvoje ir Latvijoje. Šis tinklas vienija labiausiai pripažintas ir didelę patirtį turinčias nepriklausomas advokatų kontoras iš daugiau nei 100 valstybių. „Ellex“ taip pat išskirtinės narės teisėmis priklauso tarptautinei asociacijai „World Services Group“ (WSG), vienijančiai geriausius profesionalių verslo paslaugų teikėjus. Be to, „Ellex“ vadovaujantysis partneris Lietuvoje Rolandas Valiūnas šiuo metu užima Tarptautinės advokatų asociacijos (IBA) advokatų kontorų vadybos komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas.
Advokatų kontorų grupė „Ellex“ yra lyderiaujanti ir didžiausia advokatų kontorų grupė Baltijos šalyse, turinti daugiau kaip 180 teisininkų (kartu su verslo palaikymo komanda – 250 darbuotojų), iš jų 40 partnerių. Advokatų kontorų grupė „Ellex“ turi platų partnerystės tinklą su žymiausiomis pasaulinėmis advokatų kontoromis ir teikia verslo teisines paslaugas, atstovauja bei konsultuoja didžiausioms tarptautinėms ir vietos įmonėms bei organizacijoms dėl didžiausių sandorių, bylų ir projektų nacionalinėje rinkoje ir visame pasaulyje.
„Prospera Tier 1 Law Firm Review“ įvertinimas nėra pirmasis „Ellex“ laimėjimas šiais metais. 2019 m. advokatų kontorų grupė „Ellex“:
Advokatų kontorų grupė „Ellex“ jau daug metų reitinguojama tarp geriausių tarptautiniuose prestižiniuose teisės žinynuose „Chambers and Partners“, „Legal 500“, „IFLR 1000“ ir kituose.
Vilniuje atidarytame meno pažinimo centre „Tartle“ pristatomi unikalūs mūsų istorijos ir meno eksponatai. Užupyje įsikūrusiame centre bus pristatoma Rolando Valiūno kartu su „Ellex Valiunas“ partneriais 25-erius metus kaupta meno kūrinių kolekcija. Centre bus galima gyvai pamatyti unikalias Lietuvos meno ir istorijos vertybes, kaip pavyzdžiui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų privilegijas rašytas ant pergamento, vieną pirmųjų lietuviškai spausdintų knygų – J.Bretkūno „Postilę“ ar vieną rečiausių XVII a. meistrystės šedevrų Jokūbo Gierkės laikrodį. Meno gerbėjai galės gerėtis daugiau nei 7 tūkst. eksponatų, tarp kurių ir didžiausia paveikslų apie Vilnių kolekcija.
„Tik pradėjęs kolekcionuoti meno kūrinius žinojau, kad noriu jais dalintis ir supažindinti visuomenę su kūriniais, kurie buvo grąžinti į Lietuvą. Ši diena ypatinga – bene 20 metų pildyta viena didžiausių privačių kolekcijų Lietuvoje tampa atvira visuomenei“, – teigia meno centro įkūrėjas, kolekcininkas Rolandas Valiūnas.
Rolando Valiūno sukauptos kolekcijos ir įkurto meno pažinimo centro tikslas ne tik surinkti ir grąžinti į Lietuvą po pasaulį išbarstytą kultūrinį bei istorinį lituanistinį paveldą, bet svarbiausia – padaryti jį prieinamą visuomenei ir per tai supažindinti su šalies istorija.
Centras unikalus tuo, kad su Lietuvos istorija supažindina per meno prizmę, gyvai apžiūrint originalius skirtingų laikotarpių meno kūrinius, kurių niekur kitur neįmanoma pamatyti. Tarp tokių didžiausia privati Petro Rimšos medalių ir skulptūrų kolekcija, unikali liaudies meno kolekcija, vienintelė Lietuvoje tokios apimties LDK žemėlapių kolekcija, ypatingai reti Pranciškaus Smuglevičiaus Romoje išleisti albumai, beveik 2 tūkst. egzempliorių siekianti lituanistinių knygų kolekcija, įspūdingi Kazimiero Vilčinskio ir Napoleono Ordos grafikos rinkiniai, pilna tarpukario Lietuvos pašto ženklų kolekcija, Vilniaus meistrų sidabro dirbiniai tarp kurių unikalus žymiausio XVII a. Vilniaus laikrodininko Jokūbo Gierkės laikrodis, didžiausia Lietuvoje skulptoriaus Jokūbo Lipšico skulptūra, tarpukario Vilniaus dailininkų kūrybos rinkinys ir dar daug kitų vertingų eksponatų.
Dauguma kolekcijoje esančių kūrinių priklauso Lietuvos dailės aukso fondui ir papildo nacionalinius muziejų rinkinius. Jie dažnai skolinami lituanistinio paveldo parodoms tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pavyzdžiui, šių metų pavasarį atidarytai Baltijos šalių simbolizmo parodai Paryžiaus Orsė muziejuje (Musée d'Orsay) paskolintas Stanislovo Jarockio paveikslas „Šventoji Žemaitija“. Parodai pasibaigus paveikslas keliauja į Talino muziejų KUMU ir Latvijos nacionalinį dailės muziejų Rygoje.
Pirmojoje „Tartle“ parodoje „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“ lankytojai kviečiami pasižvalgyti po mūsų šalies dailės istorijos viršūnes. Parodoje eksponuojami kūriniai specialistų priskiriami nacionalinės dailės aukso fondui. Pasak parodos kuratorės, dailės istorikės prof. dr. Giedrės Jankevičiūtės, paroda įvesdina žiūrovą į kolekciją dviem aspektais. „Visų pirma, ji susipažindina su tais Lietuvos dailės autoriais arba tokiais jų kūrybos aspektais, kurių nereprezentuoja kitos kolekcijos – nacionalinės, municipalinės, privačios. Antra – paroda įšaknydina galeriją ir jos rinkinį Vilniaus senamiestyje, t. y. sudaro galimybę žiūrovams pamatyti galerijos apylinkes įvairių epochų dailininkų akimis“, – teigia G. Jankevičiūtė.
Anot „Tartle“ direktorės Jurgitos Semenauskienės, pažinimo centro pavadinimui pasirinktas škotų kalbos žodis tartle, apibūdinantis jausmą, kai neprisimename, kas tai, kur matyta, girdėta, iš kur žinoma, bet tikrai pažįstama. „Toks jausmas neretai užvaldo žiūrint į paveikslus, meno kūrinius, vartant senas knygas, – teigia Semenauskienė. „Tartle“ – tai jausmas, skatinantis smalsumą ir dailės istorijos žinių troškimą. Pavadinimas atspindi pažinimo centro siekį suteikti lankytojams galimybę plačiau patyrinėti kultūrinį paveldą ir per meną naujai atrasti Lietuvos istoriją.“
Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ bus eksponuojama „Lietuvos dailės fondo“ kolekcija, kurią šiuo metu sudaro per 7 tūkst. eksponatų, tarp jų apie 1 tūkst. tapybos darbų, per 360 skulptūrų, per 490 žemėlapių, per 1100 istorinės grafikos darbų, per 2 tūkst. lituanistinių knygų ir kitų spaudinių, išleistų iki 1905 m. Taip pat yra kaupiami lituanistinės medalistikos, sidabro kalybos bei kitų artefaktų pavyzdžiai (Lietuvoje naudoti šarvai, ginklai, pinigai, papuošalai ir kt.).
Visos pažinimo centro organizuojamos parodos bus lankomos mažomis grupėmis, tik su profesionaliu gidu – menotyrininku, todėl bus būtina išankstinė registracija. Tai bus pasivaikščiojimas besišnekučiuojant apie dailę su šios srities žinovais ir taip užmezgant glaudesnį santykį su Lietuvos menu, kultūra ir istorija. Pirmosios kelios savaitės po atidarymo bus skirtos menotyrininkams ir istorikams susipažinti su „Tartle“ rinkiniais. Lietuvos meno pažinimo centro steigėjai – VšĮ „Lietuvos dailės fondas“ ir kolekcininkas Rolandas Valiūnas.
Didžiausių Lietuvos verslo įmonių aukščiausio lygio vadovų ir teisės skyrių vadovų vertinimu „Ellex Valiunas“ mokesčių praktika yra geriausia Lietuvoje. Tai atskleidė „Kantar Sifo Prospera“ atliktas nepriklausomas advokatų kontorų tyrimas „Tier 1 Law Firm Review 2018“. Surinkusi 990 balų mokesčių praktika yra ženkliai atitolusi nuo artimiausios advokatų kontoros.
Švedijos bendrovės „Kantar Sifo Prospera“ tyrime viso buvo apklausti 100-to Lietuvos įmonių aukščiausio lygio vadovai ir teisininkai, kurie 2017 metais naudojosi advokatų kontorų paslaugomis. Tyrimas atliktas š. m. kovo–balandžio mėn.
„Ellex Valiunas“ nuo 2018 metų sausio suformuota atskira Mokesčių praktikos grupė, kuriai vadovauja dr. Aistė Medelienė, yra didžiausia mokesčių praktikų komanda Lietuvos advokatų kontorose. Šiuo metu ją sudaro 9 teisininkai ir mokesčių konsultantai, kurie savo patirtį įgijo dirbdami tiek valstybinėse mokesčių institucijose, Mokestinių ginčų komisijoje, tiek ir privačiame sektoriuje. Turėdama unikalią patirtį, aukščiausią kompetenciją ir žinias „Ellex Valiunas“ mokesčių komanda konsultuoja klientus sudėtingais mokestiniais ir muitų klausimais, padeda struktūruojant sandorius, atlieka mokestines peržiūras, rengia sandorių kainodaros dokumentaciją, pataria tarptautinio apmokestinimo klausimais ir sėkmingai atstovauja klientams sudėtinguose mokestiniuose ginčuose (įskaitant atstovavimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme). „Ellex Valiunas“ mokesčių profesionalais pasitiki tokie rinkos lyderiai, kaip SEB Bankas, Circle K Lietuva, Rimi Lietuva, Volvo Lietuva ir kiti.
Švedijos tyrimų bendrovės „Kantar Sifo Prospera“ atliktas nepriklausomas advokatų kontorų vertinimas atskleidė, kad Lietuvos verslo lyderiai energetikos srityje kaip geriausius ekspertus įvardijo „Ellex Valiunas“ teisininkus.
Kontoros teisininkai dalyvavo visų svarbiausių Lietuvos ir Baltijos regiono energetikos projektų vystyme, todėl turi sukaupę neįkainojamą patirtį, kuri atsispindi ir tyrimo rezultatuose. Energetikos teisės sritis įvertinta 957 balais ir ženkliai lenkia kitas vertintas didžiausias Lietuvos kontoras.
Švedijos bendrovės atliktame tyrime „Tier 1 Law Firm Review 2018“ buvo apklausti 100-to įmonių, veikiančių Lietuvoje, aukščiausio lygio vadovai ir teisininkai, kurie 2017 metais naudojosi advokatų kontorų paslaugomis. Tyrimas atliktas 2018 m. kovo–balandžio mėn.
„Ellex Valiunas“ energetikos komandai vadovauja partnerė Dovilė Greblikienė, turinti daugiau nei 13 metų patirtį šiame sektoriuje. Kontoros teisininkai savo tarptautinę patirtį sukaupė skirtinguose energetikos srityse ir kartu prisidėjo prie Lietuvos ir Baltijos šalių energetikos sektoriaus vystymo. Esame viena labiausiai specializuotų komandų, dirbame su elektros, įskaitant jos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamtinių dujų (įskaitant SGD), šilumos gamybos ir tiekimo sektoriais, taip pat gamtos išteklių (naftos) gavybos klausimais. Be to, jau daugiau nei 15 metų esame tarptautinės energetikos teisininkų organizacijos „Energy Law Group“ nariai.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) išaiškino, kad bankrutuojantys bankai negali piktnaudžiauti savo, kaip bankrutuojančio banko, statusu, ir iš klientų reikalauti antrą kartą sumokėti sumas, kurias klientai jau yra įmokėję bankui kaip finansinius užstatus ir kurias šis vis dar turi savo dispozicijoje.
Šis ESTT sprendimas yra itin reikšmingas dviejų bankrutuojančių Lietuvos komercinių bankų klientams, nesantiems tikriems dėl šiems bankams suteiktų finansinių užstatų likimo.
Prašydamas išaiškinti banko bankroto proceso įtaką duotam finansiniam užstatui į ESTT kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjantis vieno iš šių bankrutuojančių bankų – „Ūkio banko“ – ieškinį UAB Aviacijos kompanijai „Aviabaltika“.
„Ūkio bankas“ reikalauja, kad „Aviabaltika“ jam antrą kartą sumokėtų sumą, kurią „Aviabaltika“ jau yra sumokėjusi bankui kaip finansinį užstatą pagal Finansinio užtikrinimo susitarimo įstatymą. Savo ieškinį „Ūkio bankas“ grindžia tuo, kad jam jau pateikto finansinio užstato jis neva negali įskaityti, nes šis patenka į bendrą „Ūkio banko“ bankroto masę, skirtą visų kreditorių reikalavimų tenkinimui.
ESTT išaiškino, kad tokia pozicija yra ydinga. Lietuvos Respublika, taigi ir jos teismai, privalo užtikrinti, kad finansiniai užstatai galėtų būti realizuojami nepriklausomai nuo to, ar bankas yra bankrutuojantis, ar ne. Tai gali būti padaryta finansinių užstatų neįtraukiant į bankroto masę arba kitomis priemonėmis. Svarbiausia – kad banko žinioje esantis finansinis užstatas galėtų būti veiksmingai realizuojamas net ir bankui iškėlus bankroto bylą.
Taigi, po šio ESTT sprendimo visi bankrutavusių Lietuvos bankų klientai, kurie šiems bankams yra pateikę finansinį užstatą, gali jaustis saugūs. Bankrutuojantys bankai nebegali, pasilikdami klientų jiems duotą finansinį užstatą, nenukreipti į jį išieškojimo ir antra tiek reikalauti iš klientų, papildomai skaičiuodami dar ir netesybas.
Pažymėtina, kad šis sprendimas gali turėti esminės reikšmės ne tik tiems klientams, iš kurių bankrutuojantis bankas pareikalavo antrą kartą sumokėti tą pačią sumą, bet ir apskritai visiems bankrutuojančių bankų klientams, pateikusiems finansinius užstatus. ESTT išaiškino, kad susitarimas dėl finansinio užstato turi būti vykdomas jame nustatytomis sąlygomis, nepaisant banko bankroto. Taigi, finansinį užstatą pateikę klientai turi teisę reikalauti, kad bankrutuojantys bankai jų atžvilgiu laikytųsi visų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant finansinio užstato grąžinimą.
