Darbo santykių nutraukimas dėl darbuotojo kaltės: ką svarbu žinoti

Darbo kodekso 58 straipsnis numato galimybę nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės – dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo arba dėl pakartotinio pažeidimo (per paskutinius 12 mėnesių). Atleidimas dėl darbuotojo kaltės yra greitas – be įspėjimo termino ir be išeitinės išmokos, tačiau ne visada yra paprastas. Labai svarbu darbdaviui viską atlikti tinkamai, antraip darbuotojo atleidimas gali virsti užsitęsusiu ginču.

Nors Darbo kodeksas (DK) nurodo, kas gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, šis sąrašas nėra baigtinis. Darbdavys konkrečiais atvejais (atsižvelgdamas ir į įmonės specifiką) gali pats įvertinti, ar darbuotojo elgesys yra laikytinas šiurkščiu pažeidimu.

Kas yra laikoma šiurkščiu pažeidimu

Nors dalis tokių darbo pareigų pažeidimų yra išvardinti DK, baigtinis sąrašas įstatyme nepateiktas. Tačiau galima remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinimais, kurie darbo ginčų bylose formuoja praktiką ir padeda susiorientuoti kitiems darbdaviams, kaip elgtis panašiose situacijose.

Sisteminis darbdavio nurodymų nevykdymas, pasak LAT, gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Vienoje byloje teismas nustatęs, kad darbuotojas ilgą laiką atsisakė pateikti darbdaviui duomenis apie savo atliekamą darbą, t. y. nuosekliai ir tyčia nevykdė darbdavio nurodymų, tokius veiksmus pripažino šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu LAT yra pripažinęs ir nekonkuravimo susitarimo nesilaikymą. Teismas darbdavio ir darbuotojos ginče vertino, ar tokiu pažeidimu laikomas vaiko priežiūros atostogose esančios darbuotojos pranešimas apie ketinimą įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje. Teismas nusprendė, kad toks elgesys gali būti vertinamas kaip tyčinis veiksmas, galintis lemti darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimą ir sudaryti pagrindą nutraukti darbo santykius.

Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu teismas taip pat yra pripažinęs, kai darbuotojas tyčia klastojo duomenis ir kitaip netinkamai vykdė savo pareigas, padarydamas žalą darbdaviui. Vienoje byloje nustačius, kad direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjęs darbuotojas davė kitiems nurodymus netinkamai vykdyti veiklos priežiūrą, klastoti duomenis ir pan., LAT tokius darbuotojo veiksmus pripažino laikytinais šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

O kas nėra laikoma šiukščiu pažeidimu

Vien tai, kad darbuotojas viešai išreiškė nuomonę, kuri, darbdavio vertinimu, neatitinka jo paties pozicijos, nėra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Taip LAT pasisakė neseniai nagrinėtoje byloje – darbuotojas savo poziciją išsakė interviu metu darbo kabinete, kas, darbdavio vertinimu, galėjo sudaryti įspūdį apie sąsajas su darbdaviu. Teismas pasisakė, kad darbuotojo teisė reikšti savo įsitikinimus gali būti ribojama tik tiek, kiek tai būtina darbdavio interesams, susijusiems su tinkamu darbo funkcijų vykdymu, užtikrinti. Darbuotojo atleidimą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą LAT pripažino neteisėtu.

LAT yra pasisakęs ir dėl nuotolinio darbo atvejų – jei darbdavys nėra parengęs aiškių taisyklių, kaip organizuojamas nuotolinis darbas, kilus ginčui gali nebūti pagrindo konstatuoti šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Vadinasi, neturint aiškių darbo organizavimo taisyklių, darbuotojo elgesys gali būti nevertinamas kaip šiukštus pažeidimas.

Įmonės gali sumažinti tokių ginčų riziką šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą įtvirtinusios savo vidiniuose dokumentuose. Aiškios taisyklės ir tinkamas darbuotojų supažindinimas su jomis leidžia išvengti neaiškumų ir dažnai padeda užkirsti kelią ginčams.

Ką svarbu prisiminti darbdaviui

Tikėkis geriausio, ruoškit blogiausiam – senų laikų maksima, ko gero, tiktų ir šių dienų darbdaviui, norinčiam apsisaugoti nuo laiko ir pinigų kainuojančių darbo ginčų rizikos. Kuo turėtų nepamiršti pasirūpinti darbdavys?

Visų pirma, turėti aiškias įmonės vidaus taisykles. Jei darbuotojas nėra tinkamai supažindintas su savo pareigomis ir dėl to jų neatlieka ar atlieka netinkamai, atsakingas nebūtinai bus jis. Siekiant išvengti neaiškumų ir sumažinti ginčų riziką, darbdavys turėtų turėti aiškias vidaus taisykles ir tinkamai darbuotojus su jomis supažindinti.

Dar vienas rekomenduojamas veiksmas – į įmonės vidinę tvarką įtraukti šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą. Jei dėl darbovietės specifikos tam tikri veiksmai turėtų būti laikomi šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais, rekomenduojama tai aiškiai įvardyti vidinėse tvarkose ir, žinoma, tinkamai su tuo supažindinti darbuotojus.

Rengiantis atleisti darbuotoją dėl jo kaltės, būtina laikytis įstatyme numatytų procedūrinių reikalavimų. Darbuotojui padarius pažeidimą svarbu prašyti jo rašytinio pasiaiškinimo. Tai svarbu bet kokio, ne tik šiurkštaus, darbo pareigų pažeidimo atveju. Taip pat svarbu nepamiršti per vieną mėnesį įspėti darbuotoją, kad pasikartojus tokiam pat pažeidimui, jis gali būti atleistas.

Sprendimą nutraukti darbo santykius būtina priimti per įstatyme nustatytus terminus – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Šis terminas gali būti pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. Praleidus šiuos terminus, atleidimas gali būti pripažintas neteisėtu, todėl terminų laikymasis yra toks pat svarbus kaip ir tinkamas pagrindimas.

Komentaro autoriai: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ jaunesnioji teisininkė Greta Galminaitė ir darbo teisės ekspertas Rimantas Stanevičius

Suklastotų vaizdų dalijimasis ir teisinė atsakomybė

Šių dienų aktualija tapo vieno žinomo Lietuvos politiko socialiniuose tinkluose pasidalinta dirbtiniu intelektu suklastota protesto dalyvės nuotrauka. Daug dėmesio sulaukusi istorija kartu yra ir įspėjimas, kad tokių atvejų, kai pasidalijama įtikinamai suklastotais vaizdais (žinant ar nežinant, kad jie suklastoti), daugės.

Dirbtinio intelekto įrankiams vis tobulėjant ir pristatant naujas vaizdo generavimo galimybes, pasigaminti „sintetinę sankaitą“ (tai angliškojo „deep fake“ termino vertimas ES DI akte, labai įdomus žodis) yra sekundžių darbas.

Bet ar tai yra teisėta? Toks elgesys leidžia daryti prielaidą apie kelis galimus teisės pažeidimus.

Pirma, neteisėtas asmens atvaizdo panaudojimas. Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, demonstruojami tik jo sutikimu. Sutikimo nereikia išimtiniais, įstatyme numatytais atvejais (pvz., jeigu veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu). Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Labai tikėtina, kad būtent su tokiais atvejais dažniausiai ir susidursime „sintetinių sankaitų“ atveju.

Antra, garbės ir orumo pažeidimas. Nuotraukos neretai ir yra klastojamos siekiant paskleisti visuomenei žinią, kuri neatitinka tikrovės, ją iškraipo. Tai gali būti asmens garbės ir orumo pažeidimas arba dar rimčiau – šmeižtas, kuris užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę. Rimtų teisinių pasekmių taip pat gali kilti ir dėl siunčiamos žinutės turinio, pvz., neapykantos kurstymo.

Trečia, dirbtinio intelekto priemonių naudojimo teisinio reguliavimo pažeidimas. ES Dirbtinio intelekto aktas nustato skaidrumo pareigas ir tiesiogiai įpareigoja „diegėją“ (jis suprantamas kaip asmuo, naudojantis DI sistemą) atskleisti, kad toks turinys yra sugeneruotas dirbtinai arba manipuliuojant.

Sintetinė sankaita (giluminė klastotė) tampa rimtu ginklu, todėl juo reikia naudotis atsakingai.

Komentaro autorius: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris, advokatas dr. Ąžuolas Čekanavičius

Iliustracijoje parodytas pavyzdys, kaip turi būti žymimi statiniai atvaizdai, sugeneruoti DI.

ES skatina verslo konkurencingumą – rengia koncentracijų kontrolės reformą

Europos Komisija (EK) gegužės mėnesį ketina paskelbti atnaujintas koncentracijų vertinimo gaires. Nors pats gairių projektas – 100 puslapių apimties dokumentas – oficialiai nebuvo paskelbtas, viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija leidžia planuojamus pokyčius vertinti kaip didžiausią koncentracijų kontrolės taisyklių švelninimą Europos Sąjungoje (ES) per pastaruosius kelis dešimtmečius.

Planuojama reforma yra ES reakcija į augantį spaudimą stiprinti Europos įmonių konkurencingumą, ypač JAV ir Kinijos rinkos dalyvių atžvilgiu. Jei pokyčiai bus įgyvendinti, verslo įmonių susijungimų Europoje vertinimas taps lankstesnis. Priimant sprendimus šalia tradicinio poveikio kainoms vertinimo daugiau reikšmės įgis ilgalaikiai veiksniai: investicijos, inovacijos, tvarumas, ekonomikos atsparumas.

Taigi kokie pokyčiai planuojami?

Daugiau dėmesio inovacijoms

Iki šiol ES koncentracijų kontrolė buvo grindžiama aiškia ir gana paprasta logika – buvo vertinama, ar sandoris sumažins konkurenciją ir padidins kainas. Tuo metu naujuose pasiūlymuose daugiau dėmesio skiriama tam, kaip sandoris paveiks inovacijas ir būsimą konkurenciją.

Vertindamos sandorius institucijos paprastai analizuoja, ar iš rinkos nedings svarbi konkurencinė jėga. Tai gali būti ne tik agresyviai kainomis konkuruojanti įmonė, bet ir inovatyvus rinkos dalyvis, galintis ateityje tapti reikšmingu konkurentu. Kitaip tariant, svarbus gali būti ir tas verslas, kuris šiandien nėra didelis, bet turi potencialo ateityje augti ir daryti konkurencinį spaudimą senbuviams.

Ypač tai aktualu sektoriuose, kuriuose didelę reikšmę turi moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra. Jei susijungia panašias veiklas vykdančios įmonės, kyla rizika, kad dalis projektų bus nutraukti, o inovacijų tempas sulėtės. Kita vertus, sujungus resursus jie bus naudojami efektyviau ir sukurs didesnę vertę vartotojams.

Vertinamas poveikis darbuotojams

Naujų gairių projektas numato, kad vertinant susijungimus bus atsižvelgiama ir į jų poveikį darbo rinkai. Tai reiškia, kad bus žiūrima, ar po sandorio nesumažės konkurencija dėl darbuotojų.

EK gali analizuoti susijungimo poveikį atlyginimams, darbo sąlygoms ir darbuotojų mobilumui. Tai ypač aktualu sektoriuose, kuriuose reikalingi specifiniai įgūdžiai, o darbuotojų pasirinkimo galimybės yra ribotos, pvz., IT, finansinių technologijų, inžinerijos, aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros srityse. Sumažėjusi konkurencija tarp darbdavių gali silpninti darbuotojų derybinę galią, o tai gali daryti netiesioginį poveikį ir vartotojams – per kainas, kokybę ar pasirinkimą.

Mažumos akcijų paketo įsigijimas

Rengiamose gairėse detalizuojamas ir mažumos akcijų paketų vertinimas. Nors tokie sandoriai nesuteikia kontrolės, EK gali vertinti, ar net ir nedidelė dalis konkurento akcijų nesukuria paskatų riboti konkurenciją ir ar nedidina informacijos mainų rizikos.

Praktikoje tai reiškia, kad bus analizuojama ne tik formalioji kontrolė, bet ir faktinė įtaka. Pavyzdžiui, ar investuotojas įgyja galimybę daryti įtaką strateginiams sprendimams, gauti jautrią komercinę informaciją ar kitaip paveikti konkurento elgesį rinkoje.

Papildomas dėmesys skiriamas ir vadinamajai bendrai nuosavybei, kai tas pats investuotojas turi akcijų keliuose tarpusavyje konkuruojančiuose versluose. Tokiais atvejais gali mažėti paskatos agresyviai konkuruoti, nes investuotojas bus suinteresuotas visų portfelio įmonių rezultatais.

Verslui tai reiškia, kad net ir nedidelės investicijos į konkurentus gali patekti į konkurencijos teisės vertinimo lauką.

Sandorio nauda, stiprinanti konkurencingumą

Dar vienas svarbus akcentas – daugiau dėmesio vertinant sandorius bus skiriama jų poveikiui stiprinant verslo konkurencingumą Europoje. EK, panašu, siekia aiškiau parodyti, kad susijungimai gali būti vertinami palankiau, jei jie prisideda prie verslo konkurencingumo stiprinimo.

Taigi net ir tais atvejais, kai sandoris gali mažinti konkurenciją, bus vertinama, ar sukuriama nauda tai atsveria. Tai atveria galimybę plačiau taikyti efektyvumo argumentus, tačiau kartu keliama ir aukštesnė kartelė įmonėms – jos turės pateikti konkrečius įrodymus, kad deklaruojama susijungimo nauda (mažesnės sąnaudos, geresnės investavimo galimybės, didesnis tiekimo saugumas, tvarumas, kt.) yra reali ir pasiekiama.

Visgi jei po sandorio rinkoje lieka labai nedaug žaidėjų, net ir akivaizdi nauda gali būti laikoma nepakankama.

Balanso paieška

ES įmonių masto klausimas tampa ne tik ekonominiu, bet ir strateginiu tikslu didinti Europos konkurencingumą ir ekonominį atsparumą sukrėtimams. Planuojama reforma nėra koncentracijų kontrolės silpninimas. Jos tikslas – modernizuoti tvarką išlaikant esminius konkurencijos apsaugos principus, tačiau taikant juos lanksčiau.

ES siekia sudaryti sąlygas verslui augti ir konkuruoti su dideliais JAV ir Kinijos žaidėjais, tačiau tuo pačiu išvengti situacijų, kai vidaus rinkoje susiformuoja pernelyg stiprūs žaidėjai, galintys silpninti konkurenciją. Tai iš esmės yra balanso paieška tarp masto ir konkurencijos.

Susijungimai gali padidinti investicijas, skatinti inovacijas, stiprinti tiekimo grandines. Kita vertus, jie gali ir mažinti konkurenciją, o tai ilgainiui reiškia aukštesnes kainas, mažesnį pasirinkimą ir silpnesnes paskatas kurti naujus produktus. Todėl kiekvienu atveju reikės vertinti ne tik deklaruojamą naudą, bet ir realų jos tikėtiną poveikį rinkai.

Papildomų kriterijų taikymas neišvengiamai didins vertinimo kompleksiškumą. Tai suteiks EK daugiau lankstumo vertinti realią sandorių ekonominę naudą, tačiau kartu augs ir sprendimų neapibrėžtumas. Jei anksčiau daug kas rėmėsi gana aiškiais rodikliais, tokiais kaip rinkos dalys ar koncentracijos lygis, dabar atsiranda daugiau galimybių remtis inovacijų, investicijų ar atsparumo argumentais. Kiekvienas sandoris taps individualaus vertinimo objektu, kuriame svarbios ne tik rinkos dalys, bet ir gebėjimas įtikinamai pagrįsti sandorio naudą.

Artimiausiu metu konkurencijos politika bus balanso paieška siekiant dviejų tikslų – leisti įmonėms augti ir išlaikyti realią konkurenciją.

Koks poveikis Lietuvos verslui?

Atsiras daugiau erdvės pagrįsti susijungimus ne tik tradiciniais konkurencijos kriterijais, bet ir pasiremiant investicijų, inovacijų ir atsparumo argumentais. Tai aktualu sektoriams, kuriems reikalingos didelės investicijos arba kurių įmonės konkuruoja regioniniu ar globaliu mastu. Didesnis mastas jų atveju galėtų būti vertinamas kaip privalumas, leidžiantis efektyviau investuoti, plėstis ir stiprinti konkurencingumą.

Kita vertus, dėl savo dydžio Lietuvos rinka išlieka jautri koncentracijai. Net ir esant lankstesniam požiūriui ES lygiu, sandoriai, kurie reikšmingai sumažintų konkurenciją nacionaliniu lygmeniu (pavyzdžiui, sumažintų pagrindinių rinkos dalyvių skaičių), tikėtina, ir toliau būtų vertinami itin atsargiai. Tai reiškia, kad vadinamieji „4 į 3“ ar „3 į 2“ tipo susijungimai Lietuvoje ir toliau išliks problemiški.

ES koncentracijų kontrolės politikoje artimiausiu metu turėtume stebėti balanso paieškas – tarp poreikio leisti įmonėms augti, investuoti ir konkuruoti globaliai bei būtinybės išlaikyti veiksmingą konkurenciją vidaus rinkoje. Ar ši pusiausvyra bus pasiekta, paaiškės, kai EK patvirtins naujas gaires ir pradės jas taikyti praktikoje.

Komentaro autorė: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Lorena Nomeikaitė

„Mergermarket“ ir LSEG: 2026 m. Vidurio ir Rytų Europos sandorių rinkoje pirmauja „Ellex“

Advokatų kontora „Ellex“ 2026-uosius pradėjo stipriai – „Mergermarket“ paskelbtais šių metų pirmojo ketvirčio susijungimų ir įsigijimų sandorių rinkos (M&A) duomenimis, pagal sandorių skaičių „Ellex“ pirmauja Vidurio ir Rytų Europoje.

LSEG („London Stock Exchange Group“) paskelbtais naujausiais duomenimis, „Ellex“ taip pat buvo aukščiausiai reitinguota Baltijos šalių advokatų kontora Europoje bei Šiaurės Europoje pagal didžiausią įvykdytų M&A sandorių skaičių mažos kapitalizacijos ir vidutinės kapitalizacijos įmonių sandorių kategorijose.

Iš viso, „Mergermarket“ teisinių kontorų reitingo duomenimis,  pirmąjį šių metų ketvirtį „Ellex“ atstovavo klientams 16 (paskelbtų) sandorių, kas sudarė 10,7 proc. visų Vidurio ir Rytų Europoje vykdytų sandorių. Sandorių, ties kuriais dirbo „Ellex“ teisininkai, atskleista bendra vertė – 216 mln. JAV dolerių. Pernai tuo pačiu metu „Ellex“ reitinge užėmė 5-ąją vietą su 12 sandorių, kurie sudarė 5,3 proc. visų Vidurio ir Rytų Europos M&A rinkos sandorių.

Tokie rezultatai rodo ir pačios M&A rinkos regione, kuri nebėra priklausoma nuo kelių didelių, išskirtinių sandorių, aktyvumą.

„Baltijos šalių M&A rinka į 2026-uosius įėjo ant labai tvirto 2024–2025 metų pagrindo. Metus rinka pradėjo turėdama daug sukaupto kapitalo ir nuosekliai investuodama į aktyviausius sektorius: technologijos, energetika, infrastruktūra, paslaugos, dabar galima išskirti dar vieną labai svarbią ir sparčiai augančią sritį – gynybos sektorių. Labai svarbus akcentas – ir toliau dalyvauja daug vietinio bei regioninio kapitalo. Duomenys rodo, kad vietinis kapitalas Baltijos šalyse jau yra sisteminis M&A rinkos variklis, o ne išimtis“, – komentuoja advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris Paulius Gruodis.

Pirmojo ketvirčio „Ellex“ rezultatą nulėmė ne atsitiktiniai ar pavieniai sandoriai, o nuoseklus 2025 m. įdirbis ir platus esamų klientų portfelis visose trijose Baltijos šalyse, ypač aktyviausiuose rinkos sektoriuose.

P. Gruodis taip pat atkreipia dėmesį, kad „PE/VC fondai toliau išlieka aktyvūs (pvz., 2025 m. Baltijos startuolių VC finansavimas pasiekė rekordinį 607 mln. eurų lygį), matom strateginius, konsoliduojančius sandorius ir vis dar palankų finansavimo foną, kuris, aišku, keisis, jeigu geopolitinė įtampa dėl besitęsiančio konflikto Persijos įlankoje užsitęs“.

„Mergermarket“ (Niujorkas, JAV) – pirmaujanti verslo analitikos ir naujienų platforma, teikianti statistiką ir įžvalgas apie M&A, rinkos sandorius, tendencijas. „Mergermarket“ 2026 m. I ketvirčio reitingus galite atsisiųsti čia.

LSEG (Londonas, JK) yra viena pirmaujančių pasaulio finansų rinkų infrastruktūros ir duomenų teikėjų, valdanti Londono akcijų biržą.

„Ellex“ veikia visose Baltijos šalyse, turi biurus Vilniuje, Rygoje ir Taline, kur dirba apie 270 teisininkų ir kitų sričių specialistų.

A. Kisieliauskaitė. Kiek kainuoja bylinėjimasis užsienyje, ir ką verslas pamiršta įvertinti?

Lietuvos verslas, veikiantis tarptautinėje rinkoje, siekia išvengti bylinėjimosi užsienyje – išties dažnai teisinius ginčus geriausia spręsti „namų“ jurisdikcijoje, kur ir teisinė aplinka aiški, ir procesas labiau pažįstamas. 

Tačiau tokį požiūrį lemia ne tik patogumas ar įpročiai. Praktikoje sprendimą vengti užsienio teismų dažnai nulemia ir su tuo susiję papildomi kaštai, kurie išryškėja tik kilus ginčui.

Bylinėjimosi kaina – daugiau nei viena eilutė biudžete

Akivaizdžiausios išlaidos – teisininkų paslaugos įkainiai. Tačiau praktikoje vien tuo apsiriboti nepavyks. Įprastai bylinėjimasis užsienyje reiškia, kad procese dalyvaus kelios teisininkų komandos.

Lietuvos advokatai dažnai tokiais atvejais koordinuoja procesą, padeda pasirinkti užsienio teisininkus, užtikrina komunikaciją tarp jų ir kliento, taip pat – formuoja bendrą bylos strategiją. Į procesą įtraukti vietos advokatai atstovauja įmonei teisme ir dirba pagal konkrečios valstybės taisykles.

Svarbu įvertinti ir tai, kad skirtingose valstybėse advokatų įkainiai gali reikšmingai skirtis. Tokiose jurisdikcijose kaip pavyzdžiui, Vokietija ar Jungtinė Karalystė (Londonas tebėra svarbus finansinis centras), valandiniai įkainiai gerokai didesni nei Lietuvoje. Tai reiškia, kad net ir panašios apimties ginčas gali kainuoti ženkliai daugiau vien dėl to, kurioje valstybėje jis nagrinėjamas.

Prieš priimdamas sprendimą bylinėtis verslas vertina, ar ginčas apskritai yra ekonomiškai pagrįstas (įskaičiuojamos ir galimos advokatų išlaidos, proceso trukmė, tikimybė jį laimėti, galimas priteistos sumos dydis). Tokiais atvejais gali būti naudinga iš anksto pasikonsultuoti su teisininkais – gal yra galimybė taikyti supaprastintas tarptautines procedūras ar kitus procesinius sprendimus, kurie leistų sumažinti kaštus ar net išvengti būtinybės įtraukti užsienio advokatus.

Prie bylinėjimosi kaštų prisideda ir kitos tiesioginės išlaidos. Pavyzdžiui, ekspertai, kurių gali prireikti vertinant finansinius ar techninius klausimus. Nors tokios išlaidos patiriamos ir vietos ginčuose, tarptautiniuose procesuose jos gali būti didesnės dėl papildomo koordinavimo ar poreikio įtraukti vietos specialistus. Net ir tais atvejais, kai pasirenkamas Lietuvoje dirbantis ekspertas, gali atsirasti papildomų išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu procese užsienyje – kelione, apgyvendinimu, kitais organizaciniais kaštais.

„Nematomos“ išlaidos, kurios išryškėja procese

Dar didesnę įtaką bendram kaštų dydžiui turi netiesioginės išlaidos, kurios dažnai paaiškėja tik proceso metu.

Visų pirma – su dokumentų vertimais susijusios išlaidos. Tarptautiniuose ginčuose versti tenka ne tik sutartis ar procesinius dokumentus, bet ir įrodymus, susirašinėjimą ar techninę medžiagą.

Antra, skiriasi procesinės taisyklės. Terminai, įrodymų pateikimo tvarka ar teismų praktika gali lemti ilgesnį procesą ir, atitinkamai, papildomą darbą, kuris iš anksto ne visada yra akivaizdus. Kai kuriose jurisdikcijose bylos nagrinėjimas gali trukti reikšmingai ilgiau nei Lietuvoje – pavyzdžiui, Italijoje civilinių bylų nagrinėjimo trukmė praktikoje vis dar laikoma viena ilgesnių Europos Sąjungoje (ES).

Trečia, bylinėjimasis užsienyje reikalauja ir daugiau vidinių resursų. Sprendimų priėmimas užtrunka ilgiau, būtinas intensyvesnis koordinavimas tarp skirtingų šalių, vadovybės dėmesys  nukreipiamas nuo kasdienės veiklos.

Didžiausias kaštas – laikas ir neapibrėžtumas

Nors finansinės išlaidos yra svarbios, praktikoje didelę reikšmę turi proceso trukmė ir su juo susijęs neapibrėžtumas. Ilgai trunkantis ginčas reiškia įšaldytas lėšas, sudėtingesnį finansinį planavimą ir ribotas galimybes priimti tolesnius verslo sprendimus.

Tokiose situacijose svarbus tampa ne tik pats ginčo rezultatas, bet ir tai, kada jis bus pasiektas. Kelerius metus trunkantis procesas gali turėti tiesioginį poveikį pinigų srautams, investiciniams sprendimams ar net bendram veiklos stabilumui.

Laimėtas ginčas – ne pabaiga

Svarbu ir tai, kad net ir sulaukus palankaus teismo sprendimo procesas nesibaigia, jį dar reikia įvykdyti. ES šalyse narėse teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas yra palyginti sklandus, tačiau trečiosiose valstybėse tai gali tapti dar vienu, papildomu procesu, reikalaujančiu laiko, išlaidų ir teisinio darbo.

Praktikoje iškyla ir papildomų rizikų – vykdant sprendimą svarbu, ar skolininkas vis dar turi turto, ar jis nėra perkeltas į kitą jurisdikciją. Net ir laimėtas ginčas ne visada automatiškai virsta realiai atgautomis lėšomis.

Tokiais atvejais turto paieškai ir jo išieškojimui gali prireikti papildomų investicijų. Neatsitiktinai pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiamos specializuotos turto susigrąžinimo (angl. asset recovery) paslaugos.

Taigi vertinant ginčo kaštus svarbu numatyti ne tik bylinėjimosi etapą, bet ir visą kelią iki realaus rezultato.

Komentaro autorė: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė Agnė Kisieliauskaitė

„Foreign Direct Investment Reviews 2026“ – „Ellex Valiunas“ įžvalgos apie užsienio investicijų patikrą Lietuvoje

Paskelbtas tarptautinis leidinys Foreign Direct Investment Reviews 2026: A Global Perspective, kuriame – advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkų Roberto Čiočio, Aušros Abraitytės-Gedminės ir Justino Celencevičiaus įžvalgos apie užsienio investicijų patikros procesą Lietuvoje.

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI), galinčios turėti įtakos Lietuvos nacionaliniam saugumui (investicijos energetikos, transporto, IT, finansų ir gynybos sektoriuose, taip pat strateginėse įmonėse ir infrastruktūros projektuose) yra tikrinamos. Leidimas yra būtinas prieš užbaigiant sandorį, o reikalavimų nesilaikymas gali lemti investicijos pripažinimą negaliojančia arba akcininko teisių netekimą.

Investuotojams iš ES, NATO, EFTA ir EBPO šalių patikros procesas paprastai yra sklandesnis, tuo metu kitų jurisdikcijų investuotojams jis gali būti sudėtingesnis ir išsamesnis.

Straipsnyje nagrinėjama patikros proceso apimtis ir trukmė. „Ellex Valiunas“ teisininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuva svarsto patikros sistemos plėtrą, įtraukiant žemės ūkio ir maisto sektorius, atsižvelgiant į augantį dėmesį tiekimo grandinių saugumui.

W&C FDI Reviews 2026 leidinys pateikia įžvalgas apie sparčiai kintančią investicinę aplinką įvairiose pasaulio jurisdikcijose.

Kaip būsto statybos ar remontas perauga į teisinį ginčą

Būsto statyba ar remontas neretam Lietuvos gyventojui yra viena didžiausių finansinių investicijų. Deja, praktika rodo, kad tiek statant namą, tiek atliekant buto remontą kyla nemažai ginčų. Dažnai ginčai kyla tam tikruose rangos santykių „rizikos taškuose“ – sudarant sutartį, keičiant darbų apimtį, atsiskaitant ir priimant atliktus darbus. Ką verta žinoti, jei atšilus orams kaip tik planuojate atsinaujinti būstą ar statyti namą?

Neaiški ir neišsami rangos sutartis

Tiek statant namą, tiek samdant meistrus remontui nereikėtų apsiriboti trumpa, bendro pobūdžio sutartimi ar juo labiau susitarimu el. paštu (jau nekalbant apie žodinį susitarimą). Kilus ginčui bus lengviau apginti savo interesus, jei būsite aiškiai įvardiję ir sutarę, kokie konkretūs darbai turi būti atlikti, kokia yra galutinė kaina, per kiek laiko darbai turi būti baigti. Taip pat – kaip bus sprendžiamas papildomų darbų, kurie nebuvo aptarti ir suplanuoti, klausimas.

Siekiant sumažinti riziką sutartyje svarbu įtvirtinti kelias sąlygas. Pirmiausia – detalią darbų apimtį ir turinį. Ne mažiau svarbu aptarti kainos struktūrą ir jos keitimo sąlygas. Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta, ar kaina yra fiksuota, ar ji bus apskaičiuojama, pavyzdžiui, pagal faktines sąnaudas. Jei numatoma galimybė ją koreguoti, būtina nustatyti ir konkretų kainos koregavimo mechanizmą. Abstrakti kainos koregavimo frazė „atsižvelgus į pasikeitusias aplinkybes“ gali tapti ginčo objektu.

Kainos sutartyje nustatymo aspektui yra aktualus vienas Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) išaiškinimas – jei statybos rangos sutartyje nurodyta konkreti darbų atlikimo kaina (o ne apytikrė sąmata ar įvardijami kainos apskaičiavimo kriterijai), Civilinis kodeksas nenumato galimybės jos keisti (didinti ar mažinti). Taigi teismas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos privalu laikytis net tais atvejais, kai sudarant sutartį nebuvo galima tiksliai numatyti visų darbų apimties ar išlaidų.

Sutartyje taip pat būtina aptarti atsiskaitymo tvarką. Mokėjimų grafiką užsakovui naudingiausia susieti su atliktų darbų etapais, o ne vien tik kalendorinėmis datomis. Tuo pačiu būtina įvardinti, koks dokumentas (pavyzdžiui, atliktų darbų aktas) bus pagrindas inicijuoti mokėjimą.

Kas dar turėtų būti rangos sutartyje?

Žinoma, darbų pradžios ir pabaigos terminai, priežastys, kurios bus laikomos pateisinamomis pratęsti terminus,  ir atsakomybė už vėluojančius atlikti darbus. Atskirai dar verta būtų aptarti papildomų darbų užsakymo tvarką – statybos ar remontas retai vyksta be pakeitimų, todėl sutartyje naudinga numatyti, kaip bus derinami papildomi darbai (ar reikalingas rašytinis susitarimas, kaip nustatoma jų kaina ir kaip jie įtraukiami į bendrą terminą).

Galiausiai svarbu nepamiršti ir iš anksto susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų – kokiais atvejais tai galima padaryti nesikreipiant į teismą, kaip bus atsiskaitoma už jau atliktus darbus, ar reikės grąžinti avansą, mokėti netesybas.

Aiškiai surašyta sutartis svarbi net ir planuojant nedidelės apimties remontą – būtent tai dažniausiai ir lemia, ar nesutarimus pavyks išspręsti derybomis, ar teks kreiptis į teismą.

Papildomi darbai, nenurodyti rangos sutartyje

Praktikoje būtent dėl jų kyla nemažai ginčų. Tipinė situacija – rangovas atlieka tam tikrus papildomus darbus, vėliau pateikia sąskaitą, o užsakovas teigia tokių darbų neužsakęs, su kaina nesutinka ir apskritai mano, kad jie turėjo būti sutartų darbų dalis.

Vienintelis kelias išvengti konflikto – susiderinti iš anksto dėl tokių nenumatytų, papildomų darbų, pageidautina – raštu, nurodant jų apimtį ir kainą arba bent jau kainos apskaičiavimo būdą. To nepadarius gali būti sudėtinga įrodyti, ar papildomi darbai apskritai buvo užsakyti ir kokia buvo jų kaina.

Tiesa, Lietuvos teismų praktikoje būta atvejų, kai tam tikri papildomi darbai buvo pripažinti būtinais – LAT yra konstatavęs, kad vartotojas turi suprasti, jog tam tikri sutarti darbai apima ir paruošiamuosius veiksmus. Pavyzdžiui, vartotojui turėtų būti akivaizdu, kad trinkelių grindinio dangos įrengimas yra paruošiamasis veiksmas trinkelių paklojimui.

Skubotas darbų priėmimas

Užbaigus darbą, šalys įprastai pasirašo darbų perdavimo ir priėmimo aktą. Tai yra teisiškai svarbi procedūra, nes kilus ginčui dėl darbų apimties, kokybės ar atsiskaitymo vienu iš pagrindinių įrodymų dažnai tampa būtent darbų perdavimo ir priėmimo aktas.

Labai svarbu neskubėti jį pasirašyti, ypač jei pastebimi atliktų darbų trūkumai. Pasirašius darbų perdavimo ir priėmimo aktą ir vėliau kilus ginčui, rangovas galės remtis tuo, kad darbai buvo priimti be išlygų. Tačiau net ir pasirašęs aktą be pastabų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumais, jei jie nebuvo akivaizdūs priėmimo metu. Teismai vertins trūkumų pobūdį ir spręs, ar galėjo jie būti pastebėti darbų priėmimo metu.

Beje, teismai yra aiškiai pasisakę, kad mažareikšmių trūkumų nepakanka atsisakyti pasirašyti perdavimo ir priėmimo aktą.

Ar gali rangovas pasirašyti pats vienas darbų perdavimo ir priėmimo aktą, jei užsakovas atsisako tai padaryti dėl pastebėtų trūkumų? Rangovas taip gali padaryti, jei mano, kad atsisakymas priimti darbus yra nepagrįstas, ir jis, rangovas, tinkamai, t. y. sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis, įvykdė prievolę perduoti užsakovui atliktus darbus. Toks vienašališkai pasirašytas aktas taip pat turi teisinę galią ir galioja tol, kol teismas nepripažįsta jo negaliojančiu. Vienašališkai pats aktą pasirašęs rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priversti užsakovą atsiskaityti.

Daugeliu atvejų tokių ginčų galima išvengti (ar bent jau išvengti teismo salės) skyrus daugiau dėmesio rengiant sutarties tekstą, išsamiai jame išvardijant darbų apimtis, taip pat – įvardijant veiksmus, kaip bus vykdomas projektas vėluojant darbams ar apskaičiuojama papildomų, nenumatytų darbų kaina.

Komentaro autorė: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkė Ieva Gruzdytė

„Ellex“ arbitražo komanda – tarp pasaulio geriausiųjų

Paskelbtas naujausias tarptautinis „GAR 100“ reitingas, į kurį trečius metus iš eilės įtraukiama „Ellex“ arbitražo komanda.

„GAR 100“ yra arbitražo žinyno „Global Arbitration Review” kasmet sudaromas geriausių pasaulyje arbitražo komandų reitingas.

„Ellex“ ginčų ir arbitražo teisininkų komanda yra viena didžiausių Baltijos šalyse ir labiausiai patyrusių sprendžiant sudėtingas komercinio ir investicinio arbitražo bylas. Komandą sudaro 23 ekspertai, kurie yra sukaupę išskirtinę patirtį atstovaudami Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybėms investiciniuose ginčuose, taip pat  – atstovaudami klientams arbitražo institucijose įvairiose komercinio pobūdžio bylose.

Į „GAR 100“ atrenkamos išskirtinę patirtį ir reputaciją turinčios arbitražo komandos, įvertinus jų svarbiausias bylas, pasiektus rezultatus ir bendrą poveikį formuojant arbitražo praktiką tarptautiniu mastu.

Daugiau apie „Ellex“ arbitražo komandą skaitykite čia.

Reikia pinigų gynybai? Pinigų yra!

Lietuva ieško pinigų gynybai. Iš kurios kišenės juos paimti? Diskutuojame apie mokesčius, skolinimąsi, biudžeto perskirstymą. Bet sprendimas gali būti ir paprastesnis. Pinigų nereikia ieškoti, jų yra, bet ar mes juos pasiimsime – štai kur klausimas.

Gal jau ne visi prisimena, bet kadaise buvo toks liūdnai pagarsėjęs bankas „Sekundė“ su liūdnai pagarsėjusiu šūkiu „Reikia pinigų? Pinigų yra!“ Tik imk. Susigundžiusiųjų netrūko, kuo viskas baigėsi – žinome.

Šiandien niekas tokių stebuklų nebežada, bet klausimas iš esmės tas pats – iš kur paimti pinigų? Gynybai. Ir štai čia atsakymas, kuris skamba netikėtai paprastai: pinigų yra. Tik jie – ne bankuose ir ne mokesčių mokėtojų kišenėse, jie – žemėje.

Valstybė pradeda pardavinėti

Ilgą laiką valstybė buvo žemės savininkė, bet ne pardavėja. Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė buvo nuomojama, dirbama, bet neperleidžiama.

Dabar tai keičiasi. Po neseniai įsigaliojusių Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimų atsirado reali galimybė tokią žemę įsigyti. Tačiau ne visiems – pirmiausia tiems, kurie ją jau dirba, turi ūkininko statusą, realiai užsiima žemės ūkiu. Kitaip sakant, tiems, kas jau yra „sistemos dalis“. Tai nėra kvietimas „ateiti ir supirkti Lietuvą“. Tačiau esmė čia ne  ūkininkai ir jų nuomojama (dirbama) valstybinė žemė, esmė šio pokyčio – valstybė pradeda savo valdomą turtą versti pinigais.

Pinigai nemaži

Svarbu akcentuoti (ši detalė viešose diskusijose kartais praslysta pro akis) – valstybė žemės neparduoda pigiau nei privatus savininkas. Priešingai. Kaina yra nustatoma pagal rinkos vertę, bet tuo viskas nesibaigia – ji dar papildomai padidinama 25 procentais. Be to, pati vertė tikrinama keliais būdais ir pasirenkama didesnė.

Kitaip tariant, valstybė sąmoningai parduoda žemę brangiau nei „vidutinė rinka“. Tai leidžia užtikrintai sakyti, kad nevyksta valstybinio turto išpardavimas, tai yra būdas iš sandorio išeiti su maksimumu, aukščiausia kaina. Ir čia prasideda įdomioji dalis.

Kiekvienas hektaras – ir šiek tiek gynybos

Šio sprendimo politinis svoris atsiskleidžia labai paprastai: didžioji dalis pajamų iš pardavimo keliauja į Valstybės gynybos fondą. Tai reiškia, kad kiekvienas parduotas hektaras yra ne tik sandoris tarp valstybės ir ūkininko, tai ir tiesioginė įmoka į Lietuvos gynybą.

Taip susijungia dvi sritys, kurios įprastai egzistuoja atskirai: žemės ūkis ir nacionalinis saugumas. Taigi atsirado reali nauja galimybė padidinti šalies gynybos fondą nerenkant naujų papildomų mokesčių, o tiesiog pasitelkiant turimus resursus.

Pinigų yra, klausimas – kiek jų pasiimsime

Valstybė šalyje valdo reikšmingus žemės plotus. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos skelbiamą statistiką, 2025 sausio 1 d. duomenimis, valstybės nuosavybėje yra apie 262 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. Jei tik dalis tokios žemės būtų parduota, kalbame apie šimtus milijonų eurų vertės sandorius.

Tai nėra vienkartinis „reikia pinigų, pinigų yra“ triukas ar pažadas. Tai gana lėtas sprendimas su aiškiu mechanizmu paversti neaktyvų turtą aktyviais pinigais. Ir tai daroma gana „kietai“ – ne diskontuojant, bet, priešingai, prašant didesnės kainos nei rinka.

Ar viskas taip paprasta?

Kaip visada – ne visai. Toks kainos nustatymas kelia nemažai klausimų. Ar didesnė nei rinkos kaina neatbaidys dalies pirkėjų? Ar valstybė neparduos to, kas ilgainiui galėtų būti strategiškai svarbu? Ar procesas bus skaidrus?

„Sekundė“ žadėjo lengvus pinigus „iš oro“. Valstybė šiandien daro priešingai – bando pinigus pasiimti iš to, ką turi. Be pažadų, be triukų, be stebuklų. Ar tai veiks – priklausys, kaip visuomet, nuo detalių įgyvendinant. Bet pats principas vertas dėmesio: kartais sprendimų nereikia ieškoti toli, pakanka pasižiūrėti, kas guli po kojomis.

Komentaro autorius: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis partneris Edvinas Džulis

„The Legal 500“ vėl skyrė aukščiausius įvertinimus „Ellex Valiunas“

Šią savaitę paskelbti dar vieni tarptautiniai advokatų kontorų reitingai – „The Legal 500“. Naujausio, 2026 m. reitingo duomenimis, „Ellex Valiunas“ komanda išlaikė aukščiausius įvertinimus – 11 iš 12 teisės sričių skirtas aukščiausias įvertinimas „Tier 1“. Taip pat „Ellex Valiunas“ komanda įvertinta 27 individualiais reitingais (išviso 26 ekspertai).  Tokius aukštus įvertinimus „Ellex Valiunas“ išlaiko kelerius metus iš eilės.   

„Tier 1“ įvertintos „Ellex Valiunas“ praktikos sritys: 

• Bankininkystė, finansai ir kapitalo rinkos  

• Komercinė teisė, įmonių susijungimai ir įsigijimai (M&A)  

• Ginčų sprendimas  

• ES ir konkurencijos teisė  

• Intelektinė nuosavybė  

• NT ir statyba  

• Laivybos ir transporto teisė  

• Darbo teisė   

• Fintech  

• Energetika ir projektai  

• Technologijos, žiniasklaida ir komunikacijos (TMT) 

„Tier 2“ įvertinta Mokesčių praktikos grupė.  

Asmeniniu reitingu įvertinti kontoros ekspertai:  

Bankininkystė, finansai ir kapitalo rinkos:  

• Ieva Dosinaitė – Hall of Fame  

• Giedrius Stasevičius – Hall of Fame  

• Eglė Neverbickienė – Next Generation Partners  

• Enrika Tamašauskaitė – Next Generation Partners  

Komercinė teisė, įmonių teisė ir susijungimai/įsigijimai (M&A):  

• Rūta Armonė – Leading partners  

• Paulius Gruodis – Leading partners  

• Žilvinas Zinkevičius – Leading partners  

Ginčų sprendimas:  

• Valentinas Mikelėnas – Hall of Fame  

• Vilija Vaitkutė Pavan – Hall of Fame  

• Egidijus Baranauskas – Leading partners 

Darbo teisė:  

• Ramūnas Petravičius – Leading partners  

• Rimantas Stanevičius – Next Generation Partners  

• Nerijus Patlabys – Leading associates 

ES ir konkurencijos teisė:  

• Marius Juonys – Leading partners   

• Karolis Kačerauskas – Next Generation Partners  

Fintech: 

• Ieva Dosinaitė – Leading partners 

Intelektinė nuosavybė:  

• Ąžuolas Čekanavičius – Next Generation Partners   

• Vilius Norvaišas – Leading associates 

Energetika ir projektai:  

• Dovilė Greblikienė – Leading partners   

• Edvinas Beikauskas – Leading associates 

Nekilnojamasis turtas ir statyba:  

• Olga Petroševičienė – Leading partners   

• Dovilė Stančikaitė – Next Generation Partners 

Mokesčiai:  

• Gintaras Balčius – Leading partners  

• Rūta Švedarauskienė – Next Generation Partners 

Technologijos, žiniasklaida ir komunikacijos (TMT):  

• Jaunius Gumbis – Hall of Fame   

• Rūta Karpičiūtė – Leading partners  

• Tomas Kamblevičius – Next Generation Partners
   

Į šių metų reitingą iš viso įtraukti 74 teisininkai iš „Ellex“ Vilniaus, Rygos ir Talino kontorų – t. y. trečdalis visų teisininkų („Ellex“ Baltijos šalyse dirba beveik 220 teisininkų). Buvo reitinguota 31 praktikos grupė – 26 iš jų, kaip ir pernai, įvertintos aukščiausiu „Tier 1“ reitingu. Tai rodo komandos meistriškumą ir stiprias pozicijas teikiant visą teisinių paslaugų spektrą Baltijos šalyse. 

Teisės žinyno „The Legal 500“ kasmet rengiamas reitingas „The Legal 500 EMEA“ vertina daugiau nei 150 Europos, Vidurio Rytų ir Afrikos šalių advokatų kontoras ir teisininkus. „The Legal 500“ reitingas laikomas vienu autoritetingiausių pasaulyje, jis remiasi kiekybiniais duomenimis, rinkos analize ir konfidencialiomis klientų apklausomis. Vertinimo procese didelis dėmesys skiriamas advokatų kontorų patirčiai įgyvendinant sudėtingus vietos ir tarptautinius projektus, teisinių paslaugų inovatyvumui ir komandos gebėjimui prisitaikyti prie kintančių verslo poreikių. Teisininko įtraukimas į „The Legal 500“ reitingą teisininkų bendruomenėje pripažįstamas kaip aukščiausios kompetencijos įrodymas, o klientams tai tarnauja kaip patikimas papildomas orientyras renkantis geriausius savo srities ekspertus. 

Išsamesnius duomenis rasite čia. 

ES valstybės narės rengiasi svarbiems pinigų plovimo prevencijos reguliavimo pokyčiams

Kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu tris dešimtmečius išlieka vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) politinių prioritetų. Naujausiu pokyčių etapu, kurį ES valstybės narės turės įgyvendinti iki kitų metų liepos 10 d., siekiama suvienodinti pinigų plovimo prevencijos taisykles visoje Europoje. Planuojami pokyčiai yra beprecedenčiai tiek savo apimtimi, tiek turiniu. Jie turėtų pagerinti teisėsaugos institucijoms teikiamos informacijos kokybę ir efektyviau užkirsti kelią įtartiniems sandoriams.

Pagrindiniai pokyčiai apims klientų tapatybės nustatymo ir klientų tikrinimo procesus, naudos gavėjų tikrinimą, vidaus kontrolės priemones. Didesnis dėmesys bus skiriamas vienkartinių sandorių kontrolei, bus harmonizuojamas įtartinų sandorių pranešimų procesas, išplečiamas įpareigotų subjektų ratas. Nauji rinkos dalyviai bus įtraukti į sąrašą asmenų, privalėsiančių laikytis griežtų pinigų plovimo prevencijos taisyklių.

Kai kuriems rinkos žaidėjams pokyčiai reikš papildomų atitikties reikalavimų naštą, kitiems – privalomą įsitraukimą į griežtai reglamentuotą veiklos sritį be jokios ankstesnės patirties ar mokymų. Taigi žaidimo sąlygos iš esmės skirsis tarp tų, kurie turėjo dešimtmečius prisitaikyti prie pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, ir tų, kurie tik dabar priversti žengti į šią teisinių reikalavimų žaidimų aikštelę ir mokytis „žaidimo eigoje“.

Nauja ES pinigų plovimo prevencijos architektūra

Naują veiksmų planą pertvarkyti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politiką Europos Komisija (EK) pristatė 2020 metais. 2024 m. planas tapo aiškiais veiksmais – pinigų plovimo prevencijos direktyvas (angl. Anti-Money Laundering Directive, AMLD) pakeitė tiesiogiai taikomas, finansų įstaigoms privalomas reglamentas (Anti-Money Laundering Regulation, AMLR), bendrinius rizikos vertinimo principus – išsamesni, visiems vienodai privalomi standartai. AMLR įtvirtintas vieningas ES pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos taisyklių rinkinys (angl. Single Rulebook), taikomas įpareigotiesiems subjektams.

Naujo standarto laikymąsi užtikrina 2024-aisiais įkurta nauja Europos pinigų plovimo priežiūros institucija – AMLA (angl. Anti-Money Laundering Authority). Ji teikia vieningą taisyklių aiškinimą ir siekia vieningo standarto įgyvendinimo visoje ES tokiu būdu mažinant nacionalinių teisinių interpretacijų riziką. Direktyvos lygiu (AMLD6) liko apibrėžtos priežiūros institucijų pareigos, finansų žvalgybos padalinių funkcijos, bendradarbiavimo sąlygos, kt.

Rengdama naują taisyklių paketą EK daugiausia dėmesio skyrė didelių tarptautinių finansinių grupių kaštų vertinimui. Mažiau atsižvelgta į tai, kokią naštą nauji reikalavimai gali sukelti mažesnėms, nišinėms finansų įstaigoms, reguliacinių technologijų (RegTech) plėtrai ir bendram finansų sistemos konkurencingumo skatinimui Europoje, nekalbant apie kaštus, kuriuos patirs nauji įpareigotieji subjektai.

Nuotolinio tapatybės nustatymo apribojimai

Lietuvos finansų rinkai reikšmingi pokyčiai, numatomi reglamento lygiu, yra aiškūs jau šiandien: rinkoje paplitusių nuotolinio tapatybės nustatymo galimybių apribojimai, kliento deramo pažinimo duomenų išplėtimas ir supaprastinto tapatybės nustatymo sąvokos panaikinimas. Šiems pakeitimams finansų įstaigos turėtų pradėti ruoštis jau dabar.

Finansų įstaigos, kurios šiuo metu naudojasi LR Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatyme įtvirtinta galimybe taikyti supaprastintą tapatybės nustatymą, nuo 2027 m. liepos tokios galimybės nebeturės. AMLR šios sąvokos išvis nenumato – vietoje jos įvedamas supaprastinto deramo kliento patikrinimo mechanizmas. Jis leidžia atidėti kliento tapatybės patikrinimo priemonių taikymą, tačiau tapatybės patvirtinimas privalo būti atliktas visais atvejais užmezgus su klientu dalykinius santykius.

Finansų įstaigoms, kurios šiuo metu naudoja nuotolinio kliento tapatybės nustatymo priemones, vertėtų susipažinti su reglamento nuostatomis, kurios nuo 2027 m. liepos 10 d. numato vienintelę nuotolinio tapatybės nustatymo galimybę. Bus leidžiama naudoti tik tas el. atpažinties priemones, kurios atitiks reglamento reikalavimus dėl pakankamo arba aukšto saugumo užtikrinimo lygio.

Įstaigos jau dabar turėtų kreiptis į savo technologinių sprendimų tiekėjus ir pasitikslinti, ar šie turi reikiamą eIDAS akreditaciją ir teikiamos atpažinties priemonės yra pakankamo patikimumo lygio. Paslaugų teikimo sutartys dažnai sudaromos keleriems metams, todėl būtina užtikrinti tiekėjų atitiktį reglamento reikalavimams arba įtraukti į sutartis įsipareigojimus atitiktį pasiekti. Jeigu dabartinis tiekėjas artimiausiu metu neplanuoja siekti kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo statuso, racionalu jau dabar pradėti naujo partnerio paieškas – tiekėjų vertinimas, kainodaros derinimas ir, tikėtina, sutarties tvirtinimas (dėl paslaugų trečiosioms šalims perdavimo) Lietuvos banke užtruks.

Tikrieji naudos gavėjai, įpareigotieji subjektai

Reglamentas ne tik išplečia duomenų apimtį, kurią reikės rinkti apie klientų – juridinių asmenų – tikruosius naudos gavėjus, bet ir nustato aiškų metodą, kaip naudos gavėjai turėtų būti nustatomi. Papildomi reikalavimai rinkti duomenis – įskaitant asmens tapatybės dokumento numerį, naudos teisių pobūdį ir mastą, datą, nuo kada tos teisės taikomos. Jeigu nuosavybės ir kontrolės struktūra apima daugiau nei vieną teisės subjektą, būtina pateikti visos struktūros aprašymą – nurodyti visus joje dalyvaujančius subjektus ar struktūras, jų pavadinimus, identifikavimo numerius, tarpusavio santykius, turimų akcijų dalį.

Kad pasiruoštų rinkti privalomą papildomą informaciją, finansų įstaigos turės įsivertinti, ar tinkamai (pagal reglamento nuostatas) identifikuoja naudos gavėją, peržiūrėti savo klientų duomenų bazę, įvertinti duomenų struktūrą ir, tikėtina, pasiruošti papildomos informacijos surinkimui iš klientų, taip pat – papildomą tokios informacijos verifikaciją centriniuose registruose.

Juridiniai asmenys, nuo 2027 m. liepos tapsiantys naujaisiais įpareigotaisiais subjektais laikytis pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, turės iš esmės peržiūrėti visus savo procesus, kad atitiktų naujuosius reikalavimus. Lietuvoje naujų įpareigotų subjektų sąrašas plečiamas santūriau nei daugelyje ES valstybių, nes dalis sektorių (pvz. sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai) jau anksčiau buvo įtraukti pagal griežtą pinigų plovimo prevencijos politiką.

Lietuvoje nuo 2027 m. liepos naujas reguliavimas apims ne tik nekilnojamojo turto agentus ir tarpininkus, bet visus nekilnojamojo turto veiklos vykdytojus, įskaitant nekilnojamojo turto vystytojus, kurie tarpininkauja perkant, parduodant ir nuomojant nekilnojamąjį turtą. Papildomai įvardinami, kokie didelės vertės prekių (aukštos vertės laikrodžių, juvelyrinių dirbinių, motorinių transporto priemonių ir pan.) prekybininkai privalės ir kada privalės laikytis pinigų plovimo prevencijos reikalavimų. Ilgesnis pereinamasis laikotarpis taikomas tik labai siauram ratui – profesionaliems futbolo klubams.

Ką dabar privalo planuotis finansų įstaigos

Europos politikos formuotojų lūkestis aiškus – finansų įstaigos turi būti pasirengusios pokyčiams jau nuo 2027 m. liepos 10 dienos. Ar tai reiškia, kad finansų įstaigos jau dabar gali pradėti vertinti ir planuoti būsimo reguliavimo pokyčių pritaikymą – vertindamos tiek procesų pertvarkymo, tiek technologijų pritaikymo išlaidas? Atsakymas nėra vienareikšmis.

Nors AMLR reglamentas jau paskelbtas, vis dar nemažai klausimų, susijusių su detalizuojančiais teisės aktais. Kol kas paskelbti tik keli galutiniai reguliaciniai techniniai standartai ir keli projektai rinkos konsultacijoms iš daugiau nei 60 planuojamų. Be to, sudėtingas jau paskelbtų teisės aktų derinimo procesas tarp europinių institucijų ir rinkos, apimantis kelių lygių konsultacijas, leidžia manyti, kad papildomų pokyčių gali būti nemažai ir jie šiandien dar nėra aiškūs.

Trūksta aiškumo ir dėl minėto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ateities. Nors ES šalių narių laisvė pačioms taikyti griežtesnius reikalavimus gerokai apribota, ji nėra visiškai panaikinama. Pavyzdžiui, Lietuva gali griežtinti sustiprinto deramo kliento pažinimo priemones, taikyti išimtis tam tikroms elektroninių pinigų priemonėms (iki 150 Eur), plėsti politikoje dalyvaujančių asmenų sąvoką ir pan. Šiuo metu nėra aišku, kokia bus nacionalinė teisėkūros kryptis.

Nepaisant to, kai kuriuos pokyčius finansų įtaigos gali pradėti planuoti jau dabar – IT sistemų atnaujinimą, sandorių su reguliacinių technologijų sprendimų tiekėjais peržiūrą, duomenų struktūros peržiūrą, klientų duomenų, susijusių su naujais deramo kliento pažinimo reikalavimais, atnaujinimą.

Komentaro autorė: „Ellex Valiunas“ pinigų plovimo prevencijos specialistė Eglė Kontautaitė

Nauja pacientų skundų nagrinėjimo tvarka: nuo formalaus vertinimo link dialogo

Praėjusių metų rudenį įsigaliojusi nauja Pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo redakcija žymi reikšmingą paciento teisių gynimo sistemos Lietuvoje pokytį. Skundų nagrinėjimas pertvarkomas iš tradicinės institucinės kontrolės į dialogu grįstą modelį, kuriame didesnė atsakomybė tenka ir pacientui, ir sveikatos priežiūros įstaigai, o viešojo administravimo institucija veikia kaip moderatorė. Tačiau toks reguliavimas kartu kelia klausimų dėl ginčo silpnesniosios šalies – paciento – teisių apsaugos pakankamumo.

Pacientų teisių gynimo sistemoje galima išskirti dvi pagrindines kryptis. Pirmoji susijusi su žalos sveikatai atlyginimu, centrinį vaidmenį čia atlieka Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Antroji kryptis apima pacientų teisių pažeidimus, kurie kyla dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo, paciento teisių. Skundas šiais atvejais tampa reikšminga paciento teisių gynimo priemone.

Tačiau būtina pabrėžti, kad skundas nėra pirminis nesutarimų sprendimo būdas. Pacientas pirmiausia turi kreiptis į paslaugą suteikusią sveikatos priežiūros įstaigą ir tik tuomet, jei tai neatneša norimo rezultato, teikti skundą. Šių skundų nagrinėjimo funkciją Lietuvoje vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Vienas esminių pacientų skundų nagrinėjimo teisinio reguliavimo pokyčių – skundo formalizavimas, įtvirtinant privalomą skundo formą. Anksčiau neretai pasitaikydavo atvejų, kai pacientai skundą surašydavo laisva forma, pasiremdami asmeniniais išgyvenimais ir emocijomis. Tokie skundai ne visuomet leido aiškiai identifikuoti, dėl ko kilo ginčas ir kokio rezultato pacientas siekia. Dėl šios priežasties skundai dažnai būdavo grąžinami pareiškėjams tikslinti, procesas užsitęsdavo.

Naujoji skundo forma aiškiai nustato ginčo rėmus. Ji orientuoja pacientą ne tik aprašyti situaciją, bet ir susieti ją su konkrečiais teisės aktais saugomais interesais, paslaugų teikimo aspektais ar paciento teisių turiniu. Skundas tampa struktūruotu teisiniu dokumentu, tinkamu nagrinėti nuo pat jo pateikimo.

Naujoji tvarka taip pat paverčia pacientą aktyviu proceso dalyviu – reikalauja jo įsitraukimo, gebėjimo reaguoti ir tikslinti savo poziciją, aktyviai dalyvauti sprendžiant ginčą. Jo nebendradarbiavimas ar pasyvumas gali būti vertinamas kaip reikšminga aplinkybė sprendžiant skundo baigtį. Nors paciento procesinės atsakomybės didinimas gali leisti efektyviau išspręsti skundą, kai kuriais atvejais tai gali sustiprinti šalių nelygybę. Pacientai dažnai veikia be profesionalios teisinės pagalbos, tuo metu kita ginčo šalis – sveikatos priežiūros įstaiga – disponuoja gerokai didesniais instituciniais ir organizaciniais ištekliais.

Naujoje tvarkoje skundas nebėra automatiškai tapatinamas su patikrinimu ar kontrolės procedūra, t. y. institucinis skundų nagrinėjimas nebėra siejamas su kontrolės ir sankcijų mechanizmais. Priešingai, jis tampa tarpine erdve, kurioje siekiama paskatinti pačias ginčo šalis išspręsti konfliktą, pasitelkiant institucijos rekomendacijas ir nustatytus terminus, be intensyvios jos intervencijos. Taigi dialogas tampa pagrindine skundo nagrinėjimo forma, o patikrinimas lieka kraštutine priemone. Išties didelė dalis pacientų skundų kyla ne dėl esminių medicininių ar sisteminių pažeidimų, bet dėl informavimo trūkumų, komunikacijos klaidų, organizacinių spragų ar subjektyviai patiriamo neteisingumo jausmo. Tokiais atvejais patikrinimas nėra nei proporcingas, nei efektyvus.

Pacientų skundų nagrinėjimo teisinio reguliavimo pokytis, kai pirmu pasirinkimu sprendžiant skundą įtvirtinamas dialogas, žymi reikšmingą pacientų teisių gynimo sistemos perorientavimą. Dialogu grįstas skundų nagrinėjimo modelis iš esmės perkelia dalį atsakomybės iš viešojo administravimo institucijos pačiam procesui ir jo dalyviams. Pacientui tenka aktyvesnis vaidmuo, o sveikatos priežiūros įstaiga įgyja daugiau galimybių savarankiškai spręsti konfliktą.

Kiek sėkmingai bus įgyvendintas naujas pacientų skundų nagrinėjimo modelis, priklausys ir nuo to, ar bus užtikrinta reali, o ne formali paciento, kaip silpnesnės ginčo šalies, apsauga. Dialogu grįstas modelis reikalauja dar didesnės institucinės kompetencijos, jautrumo ir gebėjimo identifikuoti situacijas, kuriose paciento teisės gali likti nepakankamai apsaugotos. Tolesnė šio reguliavimo raida turėtų būti orientuota ne tik į procedūrų supaprastinimą, bet ir į aiškių saugiklių, užtikrinančių, kad dialogu grįstas skundų nagrinėjimas iš tiesų tarnautų paciento teisių apsaugai.

Komentaro autorė: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo teisininkė Andra Lapė

CEELM DOTY nominuoti penki „Ellex“ sandoriai

Penki „Ellex“ Baltijos šalyse konsultuoti sandoriai buvo atrinkti į 2025 m. „CEE Legal Matters Deal of the Year“ (CEELM DOTY) apdovanojimams nominuotų sandorių sąrašą. Apdovanojimus organizuoja „CEE Legal Matters“ – pirmaujantis teisinės industrijos leidinys (žurnalas ir internetinė platforma), orientuotas į Vidurio ir Rytų Europos teisinę rinką.

Apdovanojimams atrenkami sandoriai, reikšmingi visam regionui: nuo gynybos finansavimo ir atsinaujinančios energetikos iki strateginių infrastruktūros projektų.

Atrinkti „Ellex“ sandoriai:

• UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ išplatinta 25 mln. Eur vertės obligacijų emisija. Tai pirmosios „Nasdaq“ gynybos obligacijos, atitinkančios „Nasdaq“ gynybos obligacijų kriterijus; iš obligacijų emisijos surinktos lėšos nukreiptos investicijoms į „Rheinmetal Defence“ artilerijos šaudmenų gamyklą.
• „Eesti Energia“ įvykdytas ir „Enefit Green AS“ akcijų išpirkimas ir delistingavimas iš „Nasdaq Tallinn“ vertybinių popierių biržos.
• 100 proc. saugumo technologijų bendrovės „Defendec Holding OÜ“ bei jos dukterinių įmonių Estijoje, JK ir JAV akcijų pardavimas Monrealyje įsikūrusiai pažangių stebėjimo sprendimų tiekėjai „VOSKER“.
• 85,6 mln. Eur finansavimas, kurį ERPB, Šiaurės investicijų bankas (NIB) ir „Edmond de Rothschild AM“ suteikė „Baltic Storage Platform“ platformai, skirtai Estijos baterijų energijos kaupimo sistemų (BESS) projektams.
• Kreditoriaus konsultavimas dėl „Tele2“ ir „Global Communications Infrastructure“ (GCI) bendros įmonės kūrimo, steigiant visą Baltijos regioną apimančią ryšio bokštų infrastruktūros bendrovę.

Šiais metais CEELM DOTY iš viso sulaukė 301 paraiškos, atrinkti 253 sandoriai, kurie pretenduoja į vieną ar kelis apdovanojimus.

2025 m. metų sandoriai nugalėtojai bus paskelbti gegužės mėnesį.

Lietuvos teisės paradoksas, arba Ar tavo sutuoktinis žino, kur investuoji?

Lietuvoje mėgstame pasilyginti su kaimyninėmis šalimis savo pasiekimais ir ambicijomis. Norime būti regiono startuolių, aukštųjų technologijų centru, siekiame didesnio visuomenės finansinio raštingumo. Norime, kad sparčiau daugėtų smulkiųjų investuotojų, vyrų ir moterų, kurie investuotų kapitalo rinkose ir taip pasirūpintų finansine ateitimi. Tam reikia ne vien edukacijos, bet ir reguliacinių pokyčių. Pernai įsigaliojusi investicinė sąskaita – vienas tokių, ilgai lauktų pokyčių. Galbūt atėjo metas atsisakyti dar vieno teisinio relikto – kalbu apie Civilinio kodekso nuostatą (3.92 straipsnis), reikalaujančią sutuoktinio „palaiminimo“ kiekvienam vertybinių popierių sandoriui.

Tebegaliojanti nuostata, verčianti pasijusti globos reikalaujančiu asmeniu, prasilenkia su šiandienos laiko dvasia ir mūsų ambicijomis. Gal išties metas šį reikalavimą pasiųsti į archyvus? Šį klausimą pradėjo svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Diskusija nėra paprasta: vienoje pusėje stovi finansų rinkos atstovai, pavargę nuo biurokratijos, kitoje – notarai, kuriems patikėta šeimos turto sargo vaidmuo. Abi pusės, paradoksalu, yra savaip teisios.

Kai geri norai virsta galvos skausmu

Įsivaizduokite tokią situaciją: dirbantis, mokesčius mokantis žmogus nusprendžia, kad indėlių palūkanos jo netenkina, jos per mažos ir nekompensuoja infliacijos poveikio, todėl nusprendžia dalį santaupų nukreipti į akcijas ar obligacijas. Visiškai racionalus ir sveikintinas žingsnis siekiant apsaugoti finansinio turto perkamąją galią.

Tačiau jei žmogus yra susituokęs, operacija dažnai nebūna tokia paprasta. Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir investavimo platformos privalo įsitikinti, kad disponavimas vertybiniais popieriais nepažeidžia sutuoktinių interesų. Todėl praktikoje jos reikalauja sutuoktinio sutikimo ar įgaliojimo. Vienur pakanka, kad sutuoktinis atvyktų į banką ir tokį sutikimą (įgaliojimą) išduotų banko darbuotojo akivaizdoje arba pasirašytų jį el. kvalifikuotu parašu, kitur – prašoma notariškai patvirtinto sutikimo (įgaliojimo). Kitaip tariant, net investuojant per reguliuojamą ir skaidriai veikiantį tarpininką, susituokusiam asmeniui tenka įrodinėti savo teisę disponuoti lėšomis.

Čia ir išryškėja didžiausias paradoksas. Jei tas pats žmogus nuspręstų tuos pačius pinigus išleisti vartojimui, pralošti lažybų punkte ar „investuoti“ į abejotinos reputacijos investavimo platformas kažkur užsienyje, niekas jo sutuoktinio ar sutuoktinės parašo neprašys. Valstybė čia tarsi primerkia akis, bet vos tik pasirenkamas skaidrus, legalus ir vietinis kelias – iškart užkraunama biurokratinė-administracinė našta.

„Kokia nesąmonė, kodėl turiu prašyti vyro / žmonos leidimo investuoti savo pinigus?“, – finansų konsultantai tokius klausimus girdi nuolat. Rezultatas: kapitalas lieka gulėti neįdarbintas arba investuojamas per užsienio platformas, kuriose Lietuvos teisės normų taikymas jų konkrečiai situacijai nėra taip tikrinamas. Taip siekdami apsaugoti sutuoktinių interesus, netiesiogiai skatiname investuotojus rinktis sudėtingiau Lietuvos teisei pasiekiamas alternatyvas.

Saugumo iliuzija ar būtinas stabdis?

Lietuvos notarų rūmai į šią situaciją žiūri per kitą prizmę, jų argumentai taip pat nusipelno dėmesio. Jų teigimu, šeimos teisės normos pirmiausia skirtos sutuoktinių turtinių interesų apsaugai. Vertybiniai popieriai nėra tik skaičiukai ekrane – tai gali būti ir 100 proc. dešimtmečius kuriamo šeimos verslo akcijų. Jei vienas sutuoktinis be kito žinios jas perleis ar įkeis, nukentės visa šeima, o atstatyti teisybę teismuose bus be galo sunku.

Notarai vertina, kad atsisakę formalaus sutikimo, prarasime svarbią prevencinę priemonę. Jų nuomone, dabartinė tvarka skatina sutuoktinius kalbėtis, derinti sprendimus, geriau suprasti šeimos finansinę situaciją. Baiminamasi, kad vėliau kilusiuose ginčuose teismams bus neįmanoma įrodyti, ar „bendras sutarimas“ apskritai egzistavo, o gal tai tebuvo vienašališkas sprendimas.

Kiek pasitiki antrąja puse?

Tačiau čia kyla esminis klausimas – ar „popierinis“ sutikimas iš tiesų yra tas vaistas, kuris gydo nepasitikėjimą šeimoje? Jei sutuoktiniai nesikalba apie finansus arba, dar blogiau, kažkuris iš jų bando nuslėpti turtą, joks notarinis antspaudas nuo to neapsaugos.

Tuo metu Finansų ministerijos suformuota Kapitalo rinkos taryba, vienijanti rinkos profesionalus, pokyčiams pritaria. Jų pozicija aiški: šiandien investavimas yra dinamiškas procesas, reikalaujantis greičio ir lankstumo, o ne klaidžiojimo biurokratinėmis teisės aktų kilpomis.

Išvada, kurios teks palaukti

Diskusija Seime juda lėtai, galbūt todėl, kad joje susiduria dvi stiprios vertybinės pozicijos. Viena siekiama apsidrausti – užtikrinti maksimalų saugumą ir garantijas, kad niekas nebūtų apgautas. Kita siekiama proveržio kuriant modernią, pasitikėjimu grįstą visuomenę ir gyvą kapitalo rinką.

Akivaizdu, kad stovėti vietoje negalime. Dabartinė formaliais draudimais paramstyta sistema baudžia tuos, kurie nori veikti ir veikti skaidriai, tačiau ir nesulaiko tų, kurie rizikuoja šeimos turtu abejotinose, šešėlinėse veiklose.

Komentaro autorė: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Aušra Abraitytė-Gedminė

Ką svarbu žinoti įmonėms, kurių finansiniai metai baigėsi gruodžio 31-ąją

Visą reikalingą informaciją apie su metine atskaitomybe susijusias pareigas, finansinių ataskaitų rengimą ir jų pateikimą Registrų centrui (RC), taip pat svarbius terminus rasite „Ellex Valiunas“ teisininkų parengtoje šioje atmintinėje.

Atmintinę parengusios asocijuotoji teisininkė Aušra Abraitytė-Gedminė ir jaunesnioji teisininkė Dominyka Grybauskaitė primena, kad šiuo metu galioja 4 mėn. terminas, per kurį įmonė nuo finansinių metų pabaigos turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir jame patvirtinti bendrovės metines finansines ataskaitas.

Jei finansiniai metai baigėsi gruodžio 31 d., vadinasi, šių metų balandžio 30-oji yra paskutinė diena įmonei surengti susirinkimą. Susirinkime patvirtintos finansinės ataskaitos RC turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo patvirtinimo. Atitinkamai, jei ataskaitos patvirtinamos balandžio 30 d., RC jos turi būti pateikti ne vėliau kaip gegužės 30 d. (įskaitytinai).

Teisininkės taip pat atkreipia dėmesį, kad su finansinių metų pabaiga susiję reikalavimai yra aktualūs visiems Lietuvoje įsteigtiems juridiniams asmenims nepriklausomai nuo jų teisinės formos  (AB, UAB, MB ir kt.). Be to, pareigą registrui teikti steigėjo finansines ataskaitas turi ir Lietuvoje registruoti užsienio įmonių filialai.