Darbo santykiai su CEO – bendrųjų taisyklių nepakanka

Bendrovės vadovas (CEO) – tai ne eilinis darbuotojas, o ypatingą teisinį ir organizacinį statusą turintis juridinio asmens atstovas, kuriam suteikti įgaliojimai veikti bendrovės vardu. Nepaisant šio išskirtinumo, praktikoje vis dar ne retai pasitaiko atvejų, kai dėl netinkamai parengtų darbo santykių dokumentų vadovo atžvilgiu tenka taikyti bendrąsias darbo santykių praktikas ir taisykles, t. y. skirtas kitiems darbuotojams. Dar blogiau – kartais vadovo teisinis statusas būna dar mažiau aiškus ir reglamentuotas nei kitų pareigybių. Taip atsiranda situacijos, kai atsakomybės lygmuo ir sprendimų laisvė yra aukščiausio lygio, tačiau taikomi standartai – minimalūs arba klaidingi. Toks formalus požiūris ne tik neatitinka vadovo pozicijos esmės, bet ir kelia didelę riziką – nuo vidinių valdymo spragų iki teisinių ginčų dėl atlygio, poilsio ar atleidimo. Tai tik keli probleminių vietų pavyzdžiai, tačiau klaidos jose yra (per) dažnos ir (per) brangios. Todėl jas verta aptarti detaliau.  

CEO įdarbinimas ir atleidimas 

Neretai pasitaiko atvejų, kai vadovui naudojamas tas pats darbo sutarties šablonas, kaip ir kitiems aukšto lygio vadovams įmonėje. To nereikėtų daryti, nes CEO statusas skiriasi nuo visų kitų vadovų bent jau tuo, kad pagal galiojančią praktiką jį galima atšaukti bet kada ir su juo sudarytą darbo sutartį nutraukti be jokio įspėjimo (nebent šalys susitartų kitaip). Tad sudarius sutartį pagal kitiems darbuotojams skirtą šabloną, tikėtina, kad joje bus tik bendros nuorodos į atleidimo atveju taikomus įspėjimo terminus. Ginčo atveju tai gali būti traktuojama kaip šalių susitarimas, tad ir vadovas turi būti iš anksto įspėtas. 

Pavyzdžiui, jei bendrovė nutaria atleisti vadovą remdamasi Darbo kodekso nuostata, leidžiančia tai padaryti be priežasties ir be įspėjimo, tačiau sutartyje yra įprastinė įspėjimo sąlyga, teismas gali pripažinti, kad vadovo nebegalima atleisti be įspėjimo. Tokiu atveju atleidimas be įspėjimo gali būti laikomas negalimu, o bendrovė privalėtų išmokėti kompensaciją už visą neišlaikytą įspėjimo laikotarpį, galbūt net kartu su papildomomis sumomis. 

Mažiausiai, ką reiktų padaryti – tai iš vadovo darbo sutarties išbraukti visas nuorodas į darbo sutarties nutraukimo įspėjimo terminus. Na, o siekiant idealo, reikėtų turėti atskirą darbo sutarties šabloną, skirtą išskirtiniai vadovui, kuriame būtų aiškiai išdėstytas jo specifinis statusas, darbo sutarties nutraukimo tvarka ir kiti svarbūs su vadovo darbo santykiais susiję aspektai. 

CEO darbo užmokestis: kodėl būtinos aiškios taisyklės? 

CEO atlyginimo sistema dažnai būna sudaryta bent iš dviejų dalių: suderinto bazinio atlygio ir nuo rezultatų priklausančių priedų. Nors toks modelis atrodo įprastas, praktikoje pasitaiko atvejų, kai priedų skaičiavimo tvarka nustatoma per abstrakčiai arba iš viso nesuformuluota aiškiai. Pavyzdžiui, „valdybos nustatytas priedas pagal pasiektus rezultatus“ – tokia formuluotė be aiškių rodiklių palieka daug vietos interpretacijoms, o tai gali virsti ginču tiek su pačiu vadovu, tiek su kitais bendrovės organais.  

Ši problema tampa ypač aktuali tais atvejais, kai neapibrėžta priedų skyrimo tvarka taikoma ilgą laiką, o valdyba, remdamasi savo vidiniais kriterijais, suformuoja tam tikrą nusistovėjusią (nors ir nerašytą) praktiką. Tokiais atvejais CEO gali susidaryti lūkestis dėl tam tikro, pastovaus dydžio priedų, net jei aiški jų apskaičiavimo metodika nėra nustatyta. Esant tokiai situacijai, bandymas pereiti prie kitos, dažnai finansiškai mažiau palankios sistemos, gali būti sudėtingas tiek iš teisinės, tiek iš organizacinės perspektyvos. Praktikoje tai dažnai sukelia ginčus tarp vadovo ir bendrovės, o aiškios skaičiavimo formulės nebuvimas lemia teisinį neapibrėžtumą – galutinį sprendimą tokiais atvejais paliekant teismo nuožiūrai. 

Mažiausiai, ką tokioje situacijoje reiktų padaryti – tai tiek darbo sutartyje, tiek (jei taikoma) atskirame dokumente aiškiai ir konkrečiai apibrėžti nuo pasiektų rezultatų priklausančių priedų apskaičiavimo tvarką. Na, o siekiant idealo – finansiniai tikslai turėtų būti išreikšti formule ar kita objektyvia skaičiavimo metodika, o kiti nefinansiniai rodikliai – apibrėžti pamatuojamais, vertinti leidžiančiais kriterijais. 

Atostogos: interesų konfliktas, kai vadovas tampa pats sau prižiūrėtoju 

Vienas iš CEO darbo santykių aspektų, kuriame išties dažnai pasitaiko kuriozų, yra atostogos. Neretai organizacijose nėra aiškiai nustatyta, kaip yra tvirtinamos vadovo atostogos. Pagal įstatymą tai turėtų daryti valdyba ar akcininkų susirinkimas – t. y. tas organas, kuris pagal įstatus skiria ir atšaukia vadovą. Tačiau praktikoje neretai susiklosto situacijos, kai vadovas pats save „išleidžia“ atostogų, o administracija  tai tiesiog įformina. Tai paskatina atvejus, kai atostogos ar jų dalis lieka neįformintos, paliekant nežinią – buvo atostogos ar nebuvo.  

Tokios situacijos ypač pavojingos ilgalaikėje perspektyvoje – laikui bėgant atostogų likučiai kaupiasi, ir pasibaigus darbo santykiams kyla rizika dėl didelių kompensacijų. Kad būtų dar įdomiau, prisiminkime, kad atostogų kompensacijos ribojimas 3 metais taikomas tik tada, kai darbuotojas atostogomis galėjo pasinaudoti. Vadovo atveju dėl jo darbo specifikos šis klausimas gali būti sprendžiamas labai įvairiai. Kitaip tariant, nors praktikoje dažnai laikomasi požiūrio, kad vadovas yra pats atsakingas už viską – įskaitant ir savo atostogų planavimą – toks vertinimas galioja ne visada.  

Mažiausiai, ką šiuo atveju reiktų padaryti, tai nusistatyti viršutinę ribą, kurios negali peržengti vadovo atostogų likutis, ir ją praktiškai įgyvendinant (t. y. reguliariai išleidžiant vadovą atostogų ir jas tinkamai įforminant). Na, o siekiant idealo –  be šio „minimumo“ vadovą paskyrusiam bendrovės organui reikėtų patvirtinti tvarką, kuri reglamentuotų, kaip yra suteikiamos vadovo atostogos (ir, žinoma, jos laikytųsi bei atostogas įformintų). 

Pasitikėjimas reikalauja aiškių taisyklių 

CEO statusas įmonėje reikalauja ne tik pasitikėjimo, bet ir aiškių taisyklių. Įmonės ir vadovo bendradarbiavimo kontekste didžiausiais iššūkiais, paprastai, tampa laikas, finansai ir galimi išsiskyrimo scenarijai. Efektyvi šių iššūkių prevencija reikalauja ne tik teisinės kompetencijos, bet ir valdymo kultūros, kurioje laikomasi skaidrumo ir aiškumo principų. 

Gerai suformuota ir individualiai CEO pritaikyta darbo santykių schema leidžia ne tik išvengti konfliktų, bet ir sukuria tvirtą pagrindą pasitikėjimu grįstam vadovavimui. Na, o jei to pasitikėjimo vis tiek pritrūktų – bent lieka aišku, kuri sutarties eilutė leidžia išsiskirti ir atsiskaityti be staigmenų. 

Rinkis Europą gyvybės mokslams? Verslui reikės daugiau, nei šūkio

Šią liepą Europos Komisija pristatė ilgai lauktą strategiją „Rinkis Europą gyvybės mokslams“ (Choose Europe for Life Sciences), kurios ambicija – iki 2030 metų paversti Europos Sąjungą pasauliniu gyvybės mokslų inovacijų centru. Šis žingsnis yra ne tik bandymas atsikovoti prarastas pozicijas globalioje konkurencinėje kovoje, bet ir strateginis kvietimas kurti aukštą pridėtinę vertę kuriančias biotechnologijas, tokias kaip inovatyvūs vaistai, vakcinų platformos ar skaitmeninės terapijos produktai. Tačiau ar šis strateginis šuolis virs realiomis galimybėmis verslui, ar tik gerai parašyta vizija?  

Faktai rodo: ES turi dėl ko stengtis 

Gyvybės mokslų sektorius Europos Sąjungoje šiandien sukuria apie 1,5 trilijono eurų bendrosios pridėtinės vertės per metus – daugiau nei visos ES automobilių pramonės produkciją sudėjus kartu. Sektorius tiesiogiai ar netiesiogiai palaiko 29 milijonus darbo vietų, o tai rodo jo sisteminę reikšmę tiek ekonomikai, tiek sveikatos sistemų tvarumui. 

Tačiau, nepaisant šio masto, Europa praranda tempą. Vien per 2024 metus daugiau nei 40 % privačių investicijų į gyvybės mokslų inovacijas atiteko Šiaurės Amerikai, tuo metu Europos dalis nesiekė net 20 %. Klinikiniai tyrimai migruoja į Aziją ar JAV, o perspektyviausi jauni talentai vis dažniau renkasi labiau inovacijoms atviras gyvybės mokslų ekosistemas. 

Europos Komisijos atsakas – planas, kuriuo siekiama pertvarkyti tyrimų infrastruktūrą, įdiegti naują Biotechnologijų aktą, sukurti bandomąją reguliavimo aplinką startuoliams, sujungti investuotojus ir mokslininkus bei svarbiausia – mobilizuoti daugiau nei 10 milijardų eurų per artimiausius metus. Tai taikli intervencija į sektoriaus silpnąsias vietas: per lėtą inovacijų patekimą į rinką, išskydusią arba sustabarėjusią reguliavimo sistemą ir žemą kapitalo prieinamumą ankstyvojoje plėtros stadijoje. 

Barjerai realybėje – didesni už strategines antraštes 

Nors dokumentas vertas dėmesio, jo poveikis priklausys ne nuo ketinimų, o nuo įgyvendinimo mechanizmų. Šiuo metu strategija – politinis pareiškimas, o ne privalomas teisės aktas. Taip pat svarbu nepamiršti, kad kiti Europos teisėkūros procesai – kaip farmacijos reguliavimo peržiūra, privalomojo licencijavimo ar duomenų apsaugos trukmės keitimai – kelia nerimą verslui ir investuotojams. 

Jeigu viena ranka Europa skatins inovacijas, o kita mažins finansinę grąžą verslui, investuotojai rinksis aiškesnes alternatyvas – nuo Bostono iki Singapūro. Jei strategija netaps aiškiais teisės aktais su realiu biudžetu ir paskatomis, išlieka rizika, kad tai bus dar viena vizija, nepasiekusi verslo realybės. 

Lietuva taip pat turi šansą tapti vienu iš sėkmės pavyzdžių. Bet tam reikia ne tik pasirinkti Europą gyvybės mokslams – reikia pasirinkti proveržį. 

Lietuva: ar tapsime istorijos dalimi, ar jos stebėtojais? 

Lietuva šiame kontekste turi puikų startinį tašką – 2023 m. gyvybės mokslų sektorius sudarė beveik 3 % BVP, o eksporto vertė viršijo 2 mlrd. eurų. Tarptautiniai investuotojai jau žino tokius vardus kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Northway Biotech“, „Sintezė“ ir kt. Šalyje formuojasi mokslo slėnių ekosistema, stiprėja universitetų bendradarbiavimas su verslu. 

Tačiau kliūtys tiek jauniems, tiek jau įsitvirtinusiems verslams išlieka skaudžios: ilga leidimų sistema, sunkumai pritraukiant kapitalą ir fragmentuota infrastruktūra. Jei ES strategijoje žadamos bandomosios reguliavimo aplinkos, sujungtos investuotojų platformos ar tiesioginis finansavimas taps realybe – tai gali būti tramplinas Lietuvos biotechnologijų šuoliui. 

Bet tam reikalinga valstybinė lyderystė. Politiką formuojantys ir ją įgyvendinantys valdžios atstovai, nacionalinės institucijos turi ne laukti, o pačios telktis prie ES iniciatyvų, koordinuoti startuolių integraciją į europinius finansavimo tinklus, stiprinti mokslinius duomenų centrus, supaprastinti reguliacinius procesus. Būtina ne tik pasirinkti Europą gyvybės mokslams, bet ir pasirinkti proveržio strategiją.  

Inovacija be prieigos? 

Tačiau klausimas, kurį vis dar retai keliame garsiai, išlieka – ką darysime su inovacijomis, kai jos gims? Net jei Lietuva sėkmingai pritrauks investicijas, išplėtos gamybos pajėgumus ir sukurs proveržines biotechnologijas, lieka esminis iššūkis – ar valstybė bus pasirengusi tas inovacijas įsigyti ir padaryti jas prieinamas Lietuvos rinkai (pvz., sveikatos sistemai, pacientams)? 

Viešųjų pirkimų bei sveikatos paslaugų ir produktų kompensavimo praktika dažnai nesuspėja paskui mokslo ir technologijų pažangą, o sveikatos sistemos biudžetai – nors ir pagrįstai – orientuojasi į kaštų efektyvumą, o ne ilgalaikį proveržio potencialą. Rizika aiški: sukursime, bet nenaudosime; inovuosime, bet nepritaikysime. Todėl kartu su investicine ir moksline strategija turime peržiūrėti ir valstybės inovacijų įsisavinimo modelį – kad tai, kas sukurta Lietuvoje ar Europoje, būtų prieinama ne tik užsienio rinkoms, bet ir mūsų žmonėms. 

Kada poilsis tampa pareiga – apie teisę „atsijungti“ ir darbdavio lūkesčius būti pasiekiamiems

Seime svarstomos Darbo kodekso pataisos, kuriomis siūloma įtvirtinti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų teisę po darbo valandų būti nepasiekiamais darbdaviui. Vis dėlto ši tema aktuali ne tik nuotoliniam darbui – tai visiems darbuotojams ir darbdaviams svarbus klausimas. Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ ekspertai pažymi, kad teisė atsijungti – tai naujas verslo iššūkis, kuris parodys organizacijos darbo kultūros brandą.

Skaitmeninė darbo aplinka keičia darbo ir poilsio ribas 

Skaitmeniniai darbo įrankiai pakeitė tradicinį požiūrį į darbo laiką. Todėl el. laiškai po darbo valandų, „WhatsApp“ ar „Teams“ žinutės, savaitgaliniai skambučiai – ilgą laiką buvo laikomi įprasta darbo kasdienybe, ypač vadovų, klientų aptarnavimo ar projektų valdymo srityse. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau keliama vadinamosios teisės atsijungti idėja, kelianti esminį klausimą: kur baigiasi organizacinis efektyvumas ir prasideda pareiga gerbti darbuotojo poilsį? 

Ramūnas Petravičius, „Ellex Valiunas“ partneris, atkreipia dėmesį į darbdaviams kylantį iššūkį – išlaikyti pusiausvyrą tarp efektyvaus verslo veikimo ir darbuotojų teisės į poilsį. 

„Verslas atsiduria tarp dviejų polių: viena vertus – būtinybė greitai reaguoti ir užtikrinti klientų pasitenkinimą, kita vertus – vis didesni darbuotojų lūkesčiai aiškioms riboms tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Dažnai ir patys darbuotojai nesuvaldo darbų perdavimo atostogų metu ir vėliau jaučiasi nepagrįstai trukdomi. Kai kurios ES šalys (pvz., Prancūzija, Ispanija, Airija) jau reikalauja turėti tokias politikos nuostatas, o Italijoje ir Graikijoje teisė atsijungti įtvirtinta nuotoliniams darbuotojams. Lietuvoje šis klausimas tampa ne tik teisinės ar personalo politikos, bet ir darbdavio reputacijos dalimi“, – pažymi ekspertas. 

Darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojo poilsį: ką sako Darbo kodeksas? 

Lietuvos Darbo kodeksas aiškiai nustato, kad poilsio laikas yra laisvas nuo darbo. Kitaip tariant, darbuotojo teisė ilsėtis – tai ne tik jo apsauga, bet ir darbdavio pareiga užtikrinti aiškų darbo ir poilsio atskyrimą. Darbdavys turi organizuoti darbą taip, kad darbuotojo teisės nebūtų pažeidžiamos. Atšaukti darbuotoją iš atostogų galima tik gavus jo raštišką sutikimą. 

„Teisiniu požiūriu, bet kokia reikšminga komunikacija su darbuotoju po darbo valandų gali būti laikoma darbo funkcijų vykdymu. Jei tai nėra aiškiai numatyta kaip budėjimas ar papildomas darbas, darbdaviui gali kilti pareiga tai kompensuoti“, – sako Ramūnas Petravičius. 

„Atsijungimo“ kultūra – darbdavių konkurencinis pranašumas 

Nors verslas neretai skeptiškai vertina visišką „atsijungimo“ politiką, ypač dinamiškoje aplinkoje, būtent lankstumas čia tampa nauju privalumu – gebėjimu gerbti darbuotojo teisę į poilsį. Skaidri komunikacija apie lūkesčius, aiškiai apibrėžtos ribos – visa tai formuoja brandžią organizacinę kultūrą. 

„Tarptautinės bendrovės, bendradarbiaujančios su Europos partneriais, jau taiko šiuos standartus. Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje teisė atsijungti įtvirtinta teisės aktuose, o daugelis kitų įmonių savanoriškai įtraukia ją į vidaus politiką dėl reputacijos ir ESG priežasčių. Tai tampa gero valdymo ženklu“, – teigia „Ellex Valiunas“ partneris. 

Aiškios taisyklės – mažesnės rizikos 

Teisė atsijungti nereiškia visiško komunikacijos draudimo po darbo valandų, tačiau tokia komunikacija turi būti reglamentuota. Turi būti atsakyta į klausimus: kur baigiasi būtinybė ir prasideda įprotis, kada tokia komunikacija laikytina papildomu darbu ir turi būti kompensuojama, bei kaip užtikrinama, kad ji nevirstų nuolatiniu spaudimu darbuotojams. 

Ramūno Petravičiaus teigimu, aiškus šių klausimų reglamentavimas padeda verslui: 

• išvengti ginčų dėl darbo laiko apskaitos ir apmokėjimo 

• palaikyti darbuotojų produktyvumą ir mažinti perdegimo riziką

• stiprinti darbdavio, kaip socialiai atsakingos organizacijos, įvaizdį

Teisė atsijungti – ne grėsmė, o galimybė 

„Teisė atsijungti“ verslui nereiškia grėsmės. Tai – galimybė kurti aiškias ir sąžiningas taisykles, kurios stiprina organizacinę kultūrą, mažina teisinę riziką ir didina konkurencinį pranašumą. Tokios įmonės tampa patraukliais darbdaviais šiuolaikinėje, sparčiai kintančioje darbo rinkoje. 

Viešieji pirkimai ir mokestiniai pokyčiai: ar turime atsparumo mechanizmus?

Viešojo pirkimo sutarčių kainų indeksavimas turėtų būti priemonė, padedanti išlaikyti ekonominę pusiausvyrą, kai keičiasi aplinkybės, kurių nei pirkėjas (valstybė), nei tiekėjas negali kontroliuoti. COVID-19 pandemija išmokė mus lankstesnio požiūrio į sutarčių sąlygų koregavimą, tačiau vis dar įprasta, jog viešieji pirkimai leidžia sutarčių kainų indeksavimą – tik pasikeitus pridėtinės vertės mokesčiui (PVM). Kyla klausimas: ar tai pakankama ir teisinga? Kai valstybė siekia būti ne tik didžiausia pirkėja, bet ir patikima partnerė, toks ribotas indeksavimo modelis kelia abejonių dėl skaidrumo bei verslo aplinkos tvarumo. 

Muitų karai – nematoma grėsmė tiekimo grandinėse 

Pastaraisiais metais vis ryškesni tampa vadinamieji muitų karai. Europos Sąjunga paskelbė papildomus tarifus kiniškiems elektromobiliams, Jungtinės Amerikos Valstijos ketina apmokestinti žaliųjų technologijų komponentus, o Kinija atsakė įvesdama antidempingo muitus kai kurioms Europos prekėms, tarp jų – ir konjakui. 

Ši dinamika rodo, kad muitų tarifai artimiausiu metu gali smarkiai kisti. Toks pokytis tiesiogiai paveikia tiekimo sąnaudas įmonėms, vykdančioms viešojo pirkimo sutartis. Nors muitų dydžiai priklauso nuo valstybės ar tarptautinių sprendimų, o ne tiekėjų valios, dauguma sutarčių Lietuvoje nenumato galimybės perskaičiuoti kainos dėl tokių išorinių veiksnių – nes muitai nėra laikomi PVM. 

Pavyzdžiui, Lietuvos medicinos technologijų bendrovė, tiekianti diagnostinę įrangą ar vienkartines medicinos priemones pagal ilgalaikę viešojo pirkimo sutartį, gali susidurti su staigiu sąnaudų šuoliu, jei komponentai ar galutiniai gaminiai iš Kinijos pabrangs dėl naujų muitų ar eksporto ribojimų. Tokie pokyčiai gali padidinti savikainą net 15–30 proc. Esant minimalioms pelno maržoms, tokia našta gali paversti sutarties vykdymą ekonomiškai neįmanomu. 

Lankstesnis kainų indeksavimas – mažiau rizikos ir ginčų 

Tiek neseniai priimti pelno mokesčio pakeitimai, tiek augantys muitai – tai objektyvūs valstybės politikos sprendimai, tiesiogiai veikiantys tiekėjų finansinius įsipareigojimus ir sutarčių vykdymo kaštus. Tačiau šie pokyčiai praktikoje dažnai nėra laikomi pakankamu pagrindu keisti sutarties kainą. 

Rezultatas – paradoksas: valstybė vienašališkai keičia ekonomines sąlygas, didindama verslo išlaidas, tačiau neleidžia šių pokyčių atspindėti sutartyse, jei tai nėra susiję su PVM. Toks požiūris kuria disbalansą tarp sutarties šalių ir gali mažinti pasitikėjimą viešaisiais pirkimais – tiek dėl finansinės rizikos, tiek dėl galimų teisminių ginčų, kurių būtų galima išvengti, įtvirtinus aiškesnes ir lankstesnes indeksavimo nuostatas. 

Ką daro kitos valstybės? 

Ši problema nėra būdinga tik Lietuvai. Daugelis Europos šalių jau yra pripažinusios, kad tokie išoriniai veiksniai kaip nauji muitai, mokesčių pokyčiai ar geopolitiniai sprendimai daro tiesioginę įtaką sutarčių vykdymui, ir yra sukūrusios mechanizmus, leidžiančius į tai reaguoti. 

Vokietijoje viešojo sektoriaus sutartyse plačiai taikomi kainų indeksavimo mechanizmai, susieti su vartotojų kainų indeksu arba konkrečių sąnaudų komponentais – darbo užmokesčiu, medžiagomis, net muitais. Tokia sistema leidžia automatiškai koreguoti kainą, palaikant šalių ekonominę pusiausvyrą. 

Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Skandinavijos šalyse viešųjų pirkimų teisės aktai dažnai numato aiškius ir standartizuotus mechanizmus, leidžiančius perskaičiuoti kainą dėl fiskalinių ar prekybos politikos pokyčių, tokių kaip nauji muitai, eksporto apribojimai ar subsidijų pokyčiai. 

Todėl atsakingos institucijos Lietuvoje turėtų imtis iniciatyvos dar prieš tai, kai dėl nepakankamų indeksavimo nuostatų ir besikeičiančios mokestinės aplinkos ims strigti sutarčių vykdymas. Rekomendacijos perkančiosioms organizacijoms indeksuoti kainas ne tik dėl PVM, bet ir dėl kitų reikšmingų mokestinių pokyčių padėtų išvengti neefektyvumo ir teisinės rizikos. 

Pusiausvyra tarp stabilumo ir lankstumo 

Globali ekonomika ir geopolitinė įtampa lemia, kad verslas turi nuolat prisitaikyti prie aplinkybių, kurių pats nekontroliuoja. Valstybė, kaip viešųjų pirkimų sutarties šalis, negali likti pasyvi tokios dinamikos akivaizdoje – būtina numatyti mechanizmus, kurie apsaugotų tiekėjus nuo priverstinio veikimo nuostolingomis sąlygomis. 

Tik užtikrinus sąžiningą rizikų pasidalijimą tarp šalių, viešieji pirkimai išliks ne tik konkurencingi, bet ir patrauklūs ilgalaikei, tvariai partnerystei tarp valstybės ir verslo. 

Roma II reglamentas: ar laikas peržiūrėti ES taisykles dėl nesutartinėms prievolėms taikytos teisės?

Europos Sąjungai (ES) 2007 m. priėmus reglamentą (EB) Nr. 864/2007, geriau žinomą kaip Roma II reglamentas, ES lygiu buvo suvienodintos valstybių narių kolizinės teisės normos, taikytinos nesutartinėms prievolėms. Prieš keletą savaičių paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje dėl Roma II taikymo analizuojama, kaip reglamentas buvo taikomas valstybėse narėse, kokie iššūkiai kilo praktikoje ir kokie galimi Roma II tobulinimo būdai. Apie tai pasakoja Agnė Kiseliauskaitė.

Roma II sistema ir pagrindinės taisyklės  

Roma II nustato, kurios valstybės teisė yra taikytina nesutartinėms prievolėms civiliniuose ir komerciniuose santykiuose. Roma II taikomas ES lygiu, išskyrus Daniją, ir pasižymi universalumu – reglamente įtvirtintos taisyklės taikomos nepriklausomai nuo ginčo šalių gyvenamosios vietos ar pilietybės. Be to, jis gali nukreipti į trečiosios šalies teisę, jei pagal reglamento taisykles būtent ji turi būti taikoma konkrečiam nesutartiniam teisiniam santykiui. Roma II materialinė taikymo sritis yra apibrėžta 1 str., aiškiai numatant, kam reglamentas netaikomas, pvz., nesutartinėms prievolėms atsirandančioms dėl privataus gyvenimo ir su asmeniu susijusių teisių pažeidimo, įskaitant garbės ir orumo įžeidimą, nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santykių ir santykių, kurie pagal jiems taikytiną teisę laikomi turinčiais panašias pasekmes, įskaitant išlaikymo prievoles ir kt. 

Roma II 14 str. įtvirtinta šalių teisę susitarti dėl jų nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės. Nesant tokio susitarimo, 4 str. reglamento straipsnis įtvirtinta tripakopę bendrąją taisyklę: pirma dalis įtvirtina lex loci damni taisyklę, pagal kurią iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala; antra dalis numato, kad tais atvejais, kai abiejų asmenų įprastinė gyvenamoji vieta žalos atsiradimo metu yra toje pačioje valstybėje narėje, taikoma tos valstybės, o ne žalos atsiradimo vietos, teisė; trečioji dalis įtvirtina glaudžiu ryšiu paremtą išimtį (angl. escape clause), pagal kurią tais atvejais, kai pagal visas bylos aplinkybes yra aišku, kad deliktas yra akivaizdžiai glaudžiau susijęs su kita nei 1 ar 2 dalyse nurodyta šalimi, taikoma tos kitos šalies teisė.    

Roma II 4-13 str. įtvirtina atskiras taisykles, taikytinas specifiniams deliktams (pvz., atsakomybei už produktus, nesąžiningai konkurencijai, aplinkai žalai ir kt.), nepagrįstam praturėjimui, ikisutartiniams santykiams ir negotiorum gestio. 

Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad nors Roma II reglamentas iš esmės pasiekė savo tikslus, tam tikrose srityse išryškėjo trūkumai, reikalaujantys dėmesio. Esminiai jų aptariami žemiau. 

Identifikuoti trūkumai ir galimi Roma II pakeitimai 

Vienas iš pagrindinių ataskaitoje nurodytų trūkumų yra susijęs su nesutartinėmis prievolėmis, kylančiomis dėl privatumo ir asmens teisių pažeidimų, ypač skaitmeninėje erdvėje. Nesutartinės prievolės, susijusios su privatumo ir asmens teisių pažeidimais, įskaitant garbės ir orumo įžeidimą, nebuvo įtrauktos į Roma II taikymo sritį dėl teisėkūros proceso metu kilusių nesutarimų. Viena iš pagrindinių priežasčių buvo būtinybė suderinti saviraiškos ir informacijos laisvę su teise į privatų gyvenimą ir reputaciją, o ši pusiausvyra skirtingose ES valstybėse narėse užtikrinama skirtingai. Dėl šių skirtumų ir demokratinių visuomenių ypatingo dėmesio saviraiškos laisvei, galiausiai nebuvo priimta bendros taisyklės dėl privatumo pažeidimų bylose taikytinos teisės. 

Komisija nurodo, kad tuo atveju, jei į Roma II būtų planuojama įtraukti taisyklę dėl privatumui ir asmens teisėms taikytinos teisės, yra būtina išsamiai įvertinti šios taisyklės santykį su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentų (BDAR). Teisės į žalos atlyginimą klausimams, kuriuos BDAR reglamentuoja vienodai, nauja Roma II taisyklė neturėtų jokios praktinės įtakos. Tačiau teisės aspektams, kurių BDAR nereglamentuoja, ši nuostata gali turėti reikšmingų pasekmių. 

Be to, Komisija akcentuoja ir būtinybę įvertinti, kad dabartinis reglamentavimas sudaro palankias sąlygas naudotis teisminio persekiojimo strategijomis, pvz. strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo, kitaip dar žinomais kaip SLAPP (angl. strategic lawsuit against public participation). Komisija pabrėžia, kad SLAPP reiškinys patvirtina, jog galimybė rinktis taikytiną teisę ir jurisdikciją gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui, todėl svarstant naują Roma II reglamento redakciją, nauja asmeninėms neturtinėms teisėms taikytina taisyklė turėtų būti taikoma visose su privatumo ir su asmeniu susijusių teisių pažeidimų bylose, nepriklausomai nuo to, ar tos bylos iškeltos piktnaudžiaujant.  

Kita Komisijos identifikuota problema yra susijusi su kolektyviniu teisių gynimu, kai žalą patiria grupė nukentėjusių asmenų, pvz. kelias ES valstybes nares apimančios bylos dėl konkurencijos laisvę ribojančių veiksmų, atsakomybės už prospektus, masinės žalos ir kt. bylos. Kai kolektyviniais veiksmais siekiama atlyginti žalą visiems nukentėjusiems asmenims grupėje, žalos atsiradimo vieta nustatoma kiekvienam reikalavimui ir kiekvienam nukentėjusiam asmeniui atskirai. Dėl to teismui, nagrinėjančiam kolektyvinius teisių gynimo atvejus, gali prireikti taikyti kelis skirtingus materialinės teisės aktus įvairiems grupės narių reikalavimams.  

Kelių materialinės teisės aktų taikymas dažnai apsunkina bylos vertinimą, didina bylinėjimosi išlaidas ir trukmę, taip pat gali atgrasyti vartotojų judėjimus nuo bylinėjimosi. Kita vertus, alternatyvus požiūris – skirtingų teisės aktų taikymas priklausomai nuo to, ar kolektyvinio teisių gynimo atveju pateikiami individualūs, ar kolektyviniai ieškiniai – gali turėti įtakos teisės normų aiškumui, o tai savo ruožtu gali sumažinti teisinį tikrumą. Komisijos vertinimu, jeigu Roma II reglamentas būtų peržiūrimas, aptartai problematikai reikėtų skirti daugiau dėmesio. 

Komisija taip pat kreipė dėmesį į su dirbtinio intelekto (DI) naudojimu ir vykstančia technologine pažanga susijusį poreikį teisės sistemas pritaikyti DI keliamiems iššūkiams. Kadangi metodai, skirti spręsti sudėtingas problemas, susijusias su vis platesniu dirbtinio intelekto (DI) taikymu, dar yra kuriami, šiuo metu sunku tiksliai įvertinti, ar Roma II reikėtų papildyti konkrečiomis taisyklėmis. Dauguma valstybių narių pripažino, kad praktinė patirtis sprendžiant teisės pasirinkimo klausimus DI bylose yra ribota, o nors buvo užsiminta apie galimas problemas, jos nebuvo detaliai apibrėžtos. Komisijos vertinimu, DI taikytinos teisės klausimas yra galimai per ankstyvas ir reikalaujantis išsamesnės analizės. 

Kas toliau? 

Atsižvelgdama į pateiktą informaciją, Komisija planuoja atlikti išsamesnį vertinimą ir apsvarstyti, ar reikia keisti Roma II reglamentą. Esant tokiam poreikiui, Komisija svarstys galimybė rengti pasiūlymą dėl Roma II dalinio pakeitimo ar išdėstymo nauja redakcija. Be to, Komisija nagrinės, ar reikia atlikti kitus pakeitimus ar pateikti paaiškinimus tose srityse, kur esamos taisyklės yra tinkamos, kad jas būtų lengviau taikyti. 

„Ellex Valiunas“ vardu platinami melagingi laiškai

Fiksuojame atvejų, kai internetiniai sukčiai prisidengia „Ellex Valiunas“ vardu ir elektroniniame laiške dėl tariamos intelektinės nuosavybės pažeidimų prašo paspausti nuorodą arba atidaryti prisegtus dokumentus.

Primygtinai raginame neatidaryti jokių prisegtų dokumentų ar nuorodų, jei kyla bent menkiausia abejonė dėl laiško autentiškumo.

Imamės priemonių, kad būtų sustabdytas šios dezinformacijos plitimas ir būtų rasti atsakingi asmenys.

Žingsnis link lengvesnio tarpvalstybinio bendrovių bendradarbiavimo – naujausi ES bendrovių teisės pakeitimai

Europos Sąjunga (ES) žengia dar vieną žingsnį skaitmeninio pasaulio link – 2024 m. gruodžio 19 d. buvo patvirtinta nauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuri turėtų palengvinti bendrovių veiklą tarpvalstybiniu mastu.

Šiuo metu susiduriama su administracinėmis ir teisinėmis kliūtimis, ypatingai tais atvejais, kada reikia įrodyti savo bendrovės statusą ar įsitikinti kitų valstybių narių registrų duomenimis, o tai lemia papildomų legalizavimo reikalavimų poreikį (pavyzdžiui, apostilės).

Šia Direktyva taip pat siekiama, ES lygmeniu, užtikrinti didesnį duomenų apie bendrovės prieinamumą, padėti stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą vidaus rinkoje bei sudaryti sąlygas jų tiesioginiam naudojimui tarpvalstybinėje veikloje.

Bendrovėms aktualios skaitmeninės priemonės – daugiau duomenų, mažiau biurokratijos

Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės procedūros atliekant bendrovių dokumentų ir informacijos ex-ante patikrinimą skiriasi, egzistuoja tam tikros abejonės dėl pateikiamų kitų valstybių narių registro duomenų. Siekiant užtikrinti, kad teikiama informacija būtų patikima, Direktyvoje nustatyti būtiniausi bendrovių duomenų tikrinimo standartai, o valstybės narės privalės užtikrinti, kad informacija apie bendroves būtų tiksli.

Susiejant kelias esamas ES lygmens registrų sistemas, įskaitant Komercinių registrų sąveikos sistemą (angl. Business Registers Interconnection System (BRIS), tikrųjų savininkų registrų sąveikos sistema (angl. Beneficial Ownership Registers Interconnection System (BORIS) bei nemokumo registrų sąsajos sistemą (angl. Insolvency Registers Interconnection system (IRI), duomenys apie bendroves taps lengviau prieinami visoje ES.

Taip pat, į Direktyvą įtraukiamas vienkartinio informacijos pateikimo principas – bendrovės turės pateikti tam tikrus duomenis tik vieną kartą, net ir plėsdamos savo veiklą į kitas ES valstybes nares. Atitinkamai, bendrovė, steigdama juridinį asmenį kitoje valstybėje narėje, neprivalėtų pakartotinai teikti informacijos, esančios tos bendrovės valstybės narės registruose.

Tokiu būdu palengvinus tarpvalstybinį bendrovės duomenų naudojimą, sukuriamos lengvesnės sąlygos vykdyti tarpvalstybinę veiklą, steigti naujas patronuojamąsias bendroves ar filialus kitoje valstybėje narėje.

Direktyvoje numatomi ir nauji skaitmeniniai dokumentai. Vienas iš jų – daugiakalbis skaitmeninis ES įgaliojimas – elektroninis dokumentas, kurio turinys atitinka nacionalinius teisinius reikalavimus, skirtas tarpvalstybinėms procedūroms. Šis įgaliojimas, pateikiamas bendrovės registre, leis advokatams, notarams, finansų įstaigoms, valdžios institucijoms bei kitiems teisėtą interesą turintiems asmenims patikrinti jo galiojimą, taip supaprastinant verslo procedūras bendrojoje rinkoje ir sumažinant apostilių bei vertimų formalumus.

Be skaitmeninio ES įgaliojimo, Direktyva taip pat siekiama įvesti ES bendrovės pažymėjimą, kuriuo siekiama, kad bendrojoje rinkoje bendrovės turėtų galimybę paprastu ir tarpvalstybiniu mastu pripažįstamu būdu įrodyti, kad bendrovė yra teisiškai įregistruota valstybėje narėje. Šiame pažymėjime, kurį turės išduoti ir patvirtinti nacionaliniai registrai, bus pateikiama pagrindinė informacija visomis ES kalbomis, įskaitant, bendrovės pavadinimą, registruotos buveinės adresą, jos atstovus ir kt. Valstybių narių institucijos ir registrai privalės pripažinti ir priimti ES įmonės pažymėjimą, taip įmonėms turėtų būti palengvinama administracinė našta atliekant tarpvalstybines administracines procedūras, dalyvaujant teisminiuose procesuose bei atliekant kitas verslo operacijas bendrojoje rinkoje.

Abu europiniai šablonai bus prieinami elektroniniu būdu, o jų autentiškumas patvirtinamas naudojantis Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatytomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, taip siekiant garantuoti, kad dokumentuose pateikiama tikra ir aktuali informacija.

Šie pokyčiai atveria kelią į inovatyvesnį verslo aplinkos vystymą Europoje, suteikiant įmonėms daugiau galimybių augti tarptautiniu mastu, atsisakant legalizavimo formalumų ir stiprinant tarpusavio pasitikėjimą tarp valstybių narių registrų.

Nuo gegužės jokių vienkartinių plastikinių pakuočių: teks susimokėti

Su naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atėjimu, požiūris į aplinkosaugą ir tvarumą už Atlanto gerokai keičiasi, visgi Europos Sąjunga (ES), net ir dabartinės geopolitinės situacijos akivaizdoje, savo žaliojo kurso politiką laiko vienu iš savo veiklos prioritetų. Tai rodo ir nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliosiantys nauji ribojimai viešojo maitinimo įstaigoms, draudžiantys nemokamai dalinti vienkartines plastikines pakuotes. Šie pokyčiai yra dalis ES žaliųjų iniciatyvų, siekiančių mažinti plastiko taršą ir skatinti tvarų vartojimą.​

Kas keičiasi ir kam bus taikomos išimtys? Kokios baudos gresia? Apie tai plačiau pasakoja advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė, advokatė Simona Bumblauskytė-Kiauleikienė.

Kas keisis ir kam taikomos išimtys?

„Nuo gegužės 1 d. įsigalioja draudimas viešojo maitinimo įstaigoms nemokamai dalinti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes. Tiesa, paplūdimiuose ir masiniuose renginiuose prekiaujančioms įmonėms bus taikomos išimtys. Tokiais atvejais vienkartinėmis plastikinėmis maisto ir gėrimų pakuotėmis bus galima prekiauti tik taikant užstatą, kurį vartotojai galės atgauti, grąžindami panaudotas pakuotes. Taip pat draudimas nebus taikomas, jei maistas ar gėrimai į prekybos vietą buvo atgabenti jau supakuoti individualiam vartojimui“, – pasakoja S. Bumblauskytė-Kiauleikienė.

Pasak jos, viešojo maitinimo įstaigos privalės pasiūlyti alternatyvas be plastiko – vienkartines pakuotes, daugkartines pakuotes, stalo indus. Tačiau alternatyvų suteikimas nebus privalomas maistą ar gėrimus tiekiant išsinešti.

Įsigaliojusi tvarka padidins tvarių pakuočių paklausą

Advokatė pasakoja, kad Lietuvoje kasmet sunaudojama apie 40 mln. vienkartinių kavos puodelių, kurių dauguma nepatenka į perdirbimą ir tampa taršos šaltiniu. Griežtesnis reguliavimas prisidės prie aplinkai draugiškesnių pakuočių gamybos mastų augimo, o tai sumažins plastiko atliekų kiekį mišrių atliekų sraute. Naujas reguliavimas taip pat turėtų prisidėti prie tvaresnės viešojo maitinimo sistemos.

Nesilaikantiems draudimų – baudos iki 5000 eurų

„Siekdamas stebėti, kaip bus laikomasi naujai įsigaliosiančio reguliavimo, Aplinkos apsaugos departamentas, nuo 2025 m. antros pusės pradės vykdyti tikslinius patikrinimus Lietuvos viešojo maitinimo įstaigose. Nesilaikantiems naujojo reguliavimo bus taikomos baudos nuo 1 000 iki 5 000 eurų, fiziniams asmenims – nuo 30 iki 200 eurų“, – pažymi advokatė Simona Bumblauskytė-Kiauleikienė.

Pastarosiomis savaitėmis nuolat girdint kalbas apie tai, kad JAV planuoja visapusiškai skatinti iškastinio kuro industrijos plėtrą, panašu, kad pasaulio žalioji politika šiandien laikosi tik ant Europos. Reikia pasidžiaugti, kad ES šiais klausimais yra labai rimtai nusiteikusi ir toliau sėkmingai rūpinasi savo žaliojo kurso politikos įgyvendinimu.

„Ellex“ arbitražo komanda – viena geriausių pasaulyje

Tarptautinis arbitražo žinynas „Global Arbitration Review“ (GAR) dar kartą įtraukė „Ellex“ arbitražo komandą į prestižinį reitingą „GAR 100“. Šis reitingas kasmet išskiria stipriausias arbitražo kompetencijas visame pasaulyje turinčias advokatų kontoras.

Į „GAR 100“ sąrašą patenka tik išskirtinę reputaciją ir patirtį turinčios arbitražo komandos, kurių darbas matomas ir reikšmingas ne tik regioniniu, bet ir pasauliniu lygmeniu.

Šis prestižinis Londone leidžiamo žinyno reitingas formuojamas apžvelgiant ir vertinant kontorų veiklą pagal sudėtingiausias jų nagrinėtas bylas, pasiektus rezultatus bei bendrą įdirbį arbitražo praktikoje tarptautiniu mastu.

Pripažinimą pelniusią „Ellex“ arbitražo komandą sudaro 28 specialistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos – tai viena didžiausių šios srities komandų Baltijos regione.

„Ellex“  arbitražo komandos teisininkai turi sukaupę reikšmingą patirtį, atstovaudami valstybėms investiciniuose ginčuose ir dirbdami su komercinio pobūdžio bylomis tarptautinėse arbitražo institucijose, tokiose kaip Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo teismas (ICC) ar Stokholmo Prekybos Rūmų Arbitražo institutas (SCC). Šis įvertinimas patvirtina stiprią „Ellex“ poziciją regione ir augantį pripažinimą pasaulinėje teisinių paslaugų rinkoje.

Daugiau apie „Ellex“ arbitražo paslaugas ir komandą: Arbitražas – Ellex

IFLR: „Ellex“ – geriausia advokatų kontora Baltijos šalyse 2025 m.

Advokatų kontora „Ellex“, Londone vykusiuose „IFLR Europe“ apdovanojimuose, buvo pripažinta geriausia 2025 m. advokatų kontora Baltijos šalyse.

Baltijos šalių metų advokatų kontoros apdovanojimas yra skiriamas už išskirtinius teisinius pasiekimus, strateginį augimą, inovacijas, nepriekaištingą klientų aptarnavimą bei už kontoros indėlį į įvairovės ir atitikties skatinimą Europos teisinėje sistemoje.

Be šio apdovanojimo, „Ellex“ vienintelė iš Baltijos šalių advokatų kontorų buvo nominuota dar trijose kategorijose:

• Metų Europos advokatų kontora, kartu su tokiais visame pasaulyje žinomais vardais kaip „Cuatrecasas“, „Loyens & Loeff“, „NautaDutilh“, „Roschier“, „Schönherr“, „Uría Menéndez“ ir „Wolf Theiss“;
• Nulinės emisijos pereinamojo laikotarpio kontora – už pastangas skatinti tvarias praktikas ir perėjimą prie „net-zero“ ekonomikos;
• Metų finansinių paslaugų reguliavimo komanda – už mūsų kompetenciją naviguojant sudėtinguose reguliavimo klausimuose;

Į trumpąjį finalistų sąrašą buvome įtraukti ir dar dviejose „Metų sandorio“ kategorijose:

• Metų sandoris, susijęs su skola ir akcijomis – už „Ellex“ darbą su „Eesti Energia“ ir žaliosiomis hibridinėmis obligacijomis;
• Metų sandoris, susijęs su paskolomis – už „Ellex“ dalyvavimą „Sunly“ finansavimo projekte.

Nugalėtojai buvo paskelbti 2025 m. balandžio 3 d. Londone vykusioje apdovanojimų ceremonijoje, kur dalyvavo ir apdovanojimą atsiėmė vienas iš „Ellex Valiunas“ Ginčų praktikos grupės vadovų Miroslav Nosevič.

Sveikiname savo profesionalų komandą su dar vienu laimėjimu! Ir, žinoma, pačios didžiausios padėkos dar kartą – mūsų nuostabiems klientams už pasitikėjimą ir bendradarbiavimą.

Daugiau apie „IFLR Europe“ apdovanojimus skaitykite čia.

Stipriname bankininkystės ir finansų sritį: naująja partnere tapo Neringa Mickevičiūtė

Advokatų kontora „Ellex Valiunas“ plečia ir stiprina savo partnerių gretas, pakviesdama į partnerių komandą Bankininkystės ir finansų praktikos grupės asocijuotąją partnerę Neringą Mickevičiūtę. Ji tampa ne tik naująja advokatų kontoros partnere, bet kartu ir viena iš dviejų „Ellex Valiunas“ Bankų ir finansų praktikos grupės vadovių, kartu su Ieva Dosinaite.

Taip „Ellex“, išauginusi partnerių skaičių Baltijos šalyse iki 52, dar labiau didina atotrūkį rinkoje, įtvirtindama didžiausios partnerių komandos ir didžiausios advokatų kontoros poziciją šiame regione. Neringa Mickevičiūtė yra 28-oji „Ellex Valiunas“ partnerė Lietuvoje.

Prie „Ellex Valiunas“ Bankininkystės ir finansų praktikos grupės N. Mickevičiūtė  prisijungė prieš šešerius metus ir nuo to laiko dirbo su pinigų plovimo rizikos valdymo (angl. „anti money laundering“, AML), tarptautinių sankcijų reglamentavimo, kovos su korupcija ir finansinių nusikaltimų prevencijos klausimais. Daugiau nei 15 metų teisinio darbo patirties turinti N. Mickevičiūtė yra sertifikuota pinigų plovimo prevencijos ir AML audito specialistė („CAMS-Audit“), sukaupusi daug praktinės pinigų plovimo rizikų valdymo patirties ir dirbanti su verslo klientais bei finansinėmis institucijomis.

„Ellex Valiunas“ Bankininkystės ir finansų teisės praktikos grupė yra didžiausia rinkoje, ją sudaro beveik 20-ties profesionalų komanda. Kartu su ja N. Mickevičiūtė dirba su įvairiais finansų rinkos žaidėjais – nuo sisteminių bankų iki fintech rinkos lyderių.

„Džiaugiuosi, kad mūsų partnerių komanda šiemet pasipildė Neringa, kurią aš, be abejonės, laikau geriausia AML eksperte Lietuvos rinkoje. Labai džiugu matyti talentus, kurie auga kontoros viduje. „Ellex Valiunas“ Bankininkystės ir finansų teisės komanda yra viena stipriausių Baltijos šalyse. Jai iki šiol vadovavo ilgametis partneris, vienas žinomiausių bankų ir finansų srities advokatų rinkoje, Giedrius Stasevičius kartu su Ieva Dosinaite, mūsų banko, finansų ir fintech „guru“. Norisi pasidžiaugti, kad šiemet mūsų komanda itin sustiprėjo ir antrąjį metų ketvirtį pasitiksime su dar labiau išaugusia partnerių, ekspertų, asocijuotųjų partnerių ir kitų teisininkų komanda. Tai tik rodo, kad „Ellex“ Lietuvoje komanda kiekvienais metais vis stiprėja“, – sako „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas.

Nuo šio balandžio „Ellex Valiunas“ papildo ir savo ekspertų bei asocijuotųjų partnerių komandą, augindama talentus viduje.

Prie advokatų kontoros ekspertų prisijungia Ilona Andriušienė, kuri specializuojasi nekilnojamojo turto vystymo, statybų, žemės naudojimo srityse; Arvydas Grušeckas, kuris konsultuoja klientus įmonių teisės, įsigijimų ir susijungimų ir kitais klausimais; Nerijus Patlabys, dirbantis su darbo teisės, migracijos ir pilietybės klausimais.

„Ellex Valiunas“ asocijuotųjų partnerių gretas papildo Simona Danylė, turinti didelę patirtį su nemokumo ir arbitražo ginčais, sudėtingomis, išskirtinės svarbos ir didelės vertės bylomis; Augustinas Mačionis, konsultuojantis verslo klientus įmonių teisės, įmonių įsigijimo ir susijungimo, įmonių veiklos tyrimo ir kitais klausimais; Jurgita Šamrickienė, turinti didelę klientų atstovavimo patirtį įmonių teisės, bankroto ir viešųjų pirkimų teisminiuose ginčuose; Dominykas Užkurnys, konsultuojantis klientus dėl teritorijų planavimo, statybos ir nekilnojamojo turto teisės klausimų.

Verslo advokatų kontora „Ellex Valiunas“ yra visame Baltijos šalių regione veikiančios „Ellex“ dalis. Kontoros biure Lietuvoje dirba daugiau nei 110 teisininkų, tarp kurių 28 partneriai, o visose trijose Baltijos šalyse – apie 210 teisininkų, iš kurių 52 partneriai. Iš viso teisininkų ir verslo palaikymo paslaugas teikiančių profesionalų komanda Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vienija apie 270 darbuotojų ir jau daug metų yra didžiausia advokatų kontora Baltijos šalyse.

The Legal 500: aukščiausi įvertinimai „Ellex Valiunas“ komandai

Tarptautinis teisinis žinynas „The Legal 500 EMEA 2025“ paskelbė naujausius 2025 metų advokatų kontorų reitingus, patvirtinančius nuoseklų „Ellex Valiunas“ meistriškumą. Juose „Ellex“ komanda Lietuvoje dar vienus metus iš eilės pelnė aukščiausius įvertinimus (Tier 1 ir Tier 2) visose teisės srityse. Net 11-oje sričių iš 12-os pelnė patį aukščiausią įvertinimą – Tier 1. 29 „Ellex Valiunas“ teisininkai gavo individualius įvertinimus.  

„Ellex“ Lietuvoje pelnė aukščiausią (Tier 1) įvertinimą šiose 11-oje praktikos sričių: 

• Bankininkystė, finansai ir kapitalo rinkos 

• Komercinė teisė, įmonių teisė ir susijungimai/įsigijimai (M&A) 

• Ginčų sprendimas 

• ES ir konkurencijos teisė 

• Intelektinė nuosavybė 

• Nekilnojamasis turtas ir statyba 

• Laivybos ir transporto teisė 

• Darbo teisė  

• Fintech 

• Energetika ir projektai 

• Technologijos, žiniasklaida ir komunikacijos (TMT)

Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – veikiantys „Ellex“ biurai reitinguose pačiu aukščiausiu reitingu (Tier 1) buvo įvertinti net 26 praktikos srityse. 

„Ellex“ klientai žinynui „The Legal 500 EMEA“ kontorą apibūdino kaip tą, kuri „rinkoje išsiskiria itin aukštos kvalifikacijos profesionalais“, turinčiais „solidžią patirtį verslo srityje“, pabrėžė „Ellex“ gebėjimą „konkrečiai bylai surinkti idealiai tinkamą komandą“. „Ellex“ klientai apklausose teigė, jog „Ellex“ teisės ekspertai yra „itin operatyviai reaguojantys ir draugiški“, „ypač atsidavusi klientui komanda“, kuri „visuomet viršija lūkesčius“. 

„The Legal 500“ taip pat paskelbė atskirų teisininkų reitingus. Skaičiai džiuginantys – net 76 „Ellex“ teisininkai Baltijos šalyse buvo pripažinti tokiose kategorijose kaip „Hall of Fame“, „Leading Partners“, „Next-Generation Partners“ ir „Leading associates“. 29 jų – iš Lietuvos.  

Individualiai reitinguojami šie „Ellex Valiunas“ teisininkai: 

Bankininkystė, finansai ir kapitalo rinkos: 

• Ieva Dosinaitė – Hall of Fame 

• Giedrius Stasevičius – Leading partners 

• Eglė Neverbickienė – Next Generation Partners 

• Enrika Tamašauskaitė – Leading associates

Komercinė teisė, įmonių teisė ir susijungimai/įsigijimai (M&A): 

• Rūta Armonė – Leading partners 

• Paulius Gruodis – Leading partners 

• Žilvinas Zinkevičius – Leading partners 

• Robertas Čiočys – Next Generation Partners

Ginčų sprendimas: 

• Valentinas Mikelėnas – Hall of Fame 

• Vilija Vaitkutė Pavan – Hall of Fame 

• Egidijus Baranauskas – Leading partners

Darbo teisė: 

• Ramūnas Petravičius – Leading partners 

• Rimantas Stanevičius – Next Generation Partners 

• Nerijus Patlabys – Leading associates

ES ir konkurencijos teisė: 

• Lauras Butkevičius – Leading partners 

• Marius Juonys – Leading partners  

• Karolis Kačerauskas – Next Generation Partners 

• Edvinas Einoris – Leading associates

Fintech:

• Ieva Dosinaitė – Leading partners

Intelektinė nuosavybė: 

• Ąžuolas Čekanavičius – Next Generation Partners  

• Vilius Norvaišas – Leading associates

Energetika ir projektai: 

• Dovilė Greblikienė – Leading partners  

• Edvinas Beikauskas – Leading associates

Nekilnojamasis turtas ir statyba: 

• Olga Petroševičienė – Leading partners  

• Dovilė Stančikaitė – Next Generation Partners

Mokesčiai: 

• Gintaras Balčius – Leading partners 

• Rūta Švedarauskienė – Next Generation Partners

Technologijos, žiniasklaida ir komunikacijos (TMT) 

• Jaunius Gumbis – Hall of Fame  

• Rūta Karpičiūtė – Leading partners 

• Tomas Kamblevičius – Next Generation Partners
  

Nuo 1991 m. leidžiamas prestižinis teisės žinynas „The Legal 500“ teikia kasmet atnaujinamą, nešališką nuomonę apie pirmaujančias advokatų kontoras ir teisininkus. Jų leidžiamas „The Legal 500 EMEA“ vadovas tiria ir vertina advokatų kontoras ir jų teisininkus iš daugiau nei 150 jurisdikcijų. Reitingai grindžiami 300 000 klientų visame pasaulyje atsiliepimais, advokatų kontorų pateiktais duomenimis ir pokalbiais su pirmaujančiais skirtingų praktikos grupių teisininkais, taip pat tyrėjų komanda, turinčia neprilygstamą patirtį teisinėje rinkoje. „The Legal500“ skelbiami reitingai laikomi vieni objektyviausių ir svarbiausių teisės srityje, patvirtinantys reitinguotų kontorų ir jų teisininkų lyderystę ir aukštą paslaugų kokybę, pažangumą ir novatoriškumą teisės konsultacijų srityje. 

Chambers Europe 2025 reitingai: „Ellex Valiunas“ – pirmi tarp Lietuvos advokatų kontorų

Dar vieni metai, kai „Ellex“ pelnė aukščiausius įvertinimus „Chambers Europe Guide 2025“ – vienuose svarbiausių reitingų advokatų kontoroms.

Naujaisiais „Chambers Europe Guide 2025“ duomenimis, advokatų kontora „Ellex“ gavo net 15 aukščiausių įvertinimų (Band 1).

„Ellex Valiunas“ advokatų kontora Lietuvoje pelnė aukščiausius įvertinimus (Band 1) įmonių / komercinės teisės, ginčų sprendimo, bankų ir finansų, konkurencijos ir darbo teisės srityse. „Ellex“ šiemet tarp konkurentų išsiskyrė kaip komanda, pelniusi tik pačius aukščiausius įvertinimus (Band 1 ir Band 2) visose vertintose praktikos srityse ir jau ne pirmus metus iš eilės yra vienintelė iš Lietuvos advokatų kontorų pelniusi patį aukščiausią (Band 1) įvertinimą konkurencijos teisės srityje.

Šis pripažinimas mums tik dar kartą primena, kokie už puikius įvertinimus esame dėkingi savo klientams.

„Chambers Europe Guide 2025“ leidime paskelbti ir atskiri teisininkų reitingai. Iš mūsų visos Baltijos šalių komandos individualius reitingus gavo 56 teisininkai. Iš jų Lietuvoje – net 27: Rolandas Valiūnas (Eminent Practitioners), prof. habil. dr. Valentinas Mikelėnas (Senior Statespeople), Giedrius Stasevičius (Senior Statespeople), Ieva Dosinaitė, Eglė Neverbickienė, Enrika Tamašauskaitė, Marius Juonys (Band 1), dr. Lauras Butkevičius, dr. Karolis Kačerauskas, Paulius Gruodis, dr. Robertas Čiočys, Rūta Armonė, Žilvinas Zinkevičius, Vilija Vaitkutė Pavan (Band 1), Giedrė Aukštuolienė, dr. Egidijus Baranauskas, Miroslav Nosevič, dr. Tadas Varapnickas, Simona Budreikaitė, Rimantas Stanevičius (Band 1), Ramūnas Petravičius, dr. Ąžuolas Čekanavičius, dr. Olga Petroševičienė, Dovilė Stančikaitė, Antanas Butrimas, Gintaras Balčius (Band 1), Rūta Švedarauskienė.

„Chambers Europe Guide“ kasmet vertina Europos advokatų kontoras ir reitinguoja jas šiose praktikos srityse: įmonių / komercinė teisė, konkurencijos teisė, bankininkystė ir finansai, ginčų sprendimas, darbo teisė, intelektinė nuosavybė, nekilnojamasis turtas ir mokesčiai.

„Chambers & Partners“ yra nepriklausoma tyrimų bendrovė, veikianti 200 jurisdikcijų ir teikianti išsamius reitingus bei įžvalgas apie pirmaujančias pasaulyje advokatų kontoras ir teisininkus. Teisės katalogas skelbia savo reitingus „Chambers Global“, „Chambers Europe“ ir „Chambers Fintech“ vadovuose. Baltijos šalyse veikianti „Ellex“ ir Lietuvoje – „Ellex Valiunas“ kasmet yra vienos aukščiausiai vertinamų advokatų kontorų.

Daugiau informacijos apie „Chambers Europe Guide 2025“ reitingus rasite ČIA.

Didžiausia padėka mūsų klientams už nuolatinį pasitikėjimą ir palaikymą!

Iki 60 000 Eur kibernetiniam saugumui – padėsime gauti finansavimą

Mažos ir vidutinės įmonės dabar turi galimybę padidinti savo kibernetinį saugumą visiškai nemokamai. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) siūlo iki 60 tūkst. Eur vienai įmonei siekiančią finansinę paramą kibernetiniam atsparumui stiprinti. Bendras biudžetas – 540 tūkst. Eur. „Ellex Valiunas“ yra pasirengusi padėti reikalavimus atitinkančioms įmonėms gauti šias lėšas, užtikrindama sklandų ir veiksmingą paraiškų teikimo procesą.

Kas gali kreiptis?

Finansavimas yra skirtas mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, turinčioms iki 250 darbuotojų ir kurių metinės pajamos neviršija 50 mln. Eur arba bendras turtas yra mažesnis nei 43 mln. Eur. Šia iniciatyva siekiama padėti įmonėms sustiprinti savo kibernetinio saugumo infrastruktūrą be papildomų išlaidų.

Ką galima finansuotis?

Finansavimas apima pagrindines kibernetinio saugumo priemones, įskaitant:

• Privalomas veiklas:
  • Kibernetinio saugumo produktų, procesų ir paslaugų įsigijimas bei diegimas įmonės tinkluose ir IT infrastruktūroje.
• Galimas veiklas:
  • Kibernetinio saugumo paslaugų ar procesų, kurie nėra tiesiogiai diegiami įmonės IT infrastruktūroje, įsigijimas (iki 20 % visų projekto išlaidų).
  • Kibernetinio saugumo mokymai darbuotojams.

Šios veiklos gali apimti atitikties auditus, kibernetinio saugumo rizikos vertinimus, vidinių saugumo politikų ir procedūrų atnaujinimą bei ekspertų konsultacijas, padedančias įmonėms geriau suprasti ir laikytis kibernetinio saugumo reguliavimo reikalavimų.

Kibernetinės grėsmės kasdien nuolat auga ir įmonėms būtina nuolat planuoti ir imtis prevencinių priemonių tam, kad užkirstų tam kelią. Šis valstybės finansuojamas projektas įmonėms leidžia investuoti į kibernetinį saugumą be papildomų finansinių išlaidų. Visgi, biudžetas ribotas, susidomėjimas didelis, todėl svarbu nedelsti ir kreiptis kuo greičiau.

Nepaisant makroekonominių iššūkių, 2024-ieji Baltijos šalyse buvo itin aktyvūs susijungimų ir įsigijimų sandorių metai

Baltijos šalių susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinkoje 2024 m. įvykdytas 231 sandoris, kurių bendra vertė siekė 2,1 mlrd. Eur – fiksuotas reikšmingas sandorių skaičiaus augimas, lyginant su praėjusiais metais. Šiuos duomenis skelbia advokatų kontora „Ellex Valiunas“ kartu su tarptautine sandorių stebėjimo agentūra „Mergermarket“.

Kalbant apie sandorių kiekį, 2024-aisiais užfiksuota 42 proc. daugiau sandorių nei 2023 m. Daugiau nei pusę (58 proc.) visų 2024 m. Baltijos šalyse paskelbtų sandorių sudarė vietos įmonių sandoriai, kuriems teko 51 proc. bendros sandorių vertės, tai rodo, kad pastaraisiais metais daugėja stiprių regioninių investuotojų – tiek įmonių, tiek fondų.

„Vietinių sandorių augimas rodo Baltijos šalių įmonių finansinį pajėgumą ir stiprią vietos privataus kapitalo rinką. Kol tarptautiniai investuotojai dėl globalių makroekonominių iššūkių ir geopolitinio neapibrėžtumo vis dar išlieka atsargesni, aktyvūs vietos rinkos žaidėjai naudojasi kiekviena plėtros galimybe ir stengiasi stiprinti savo pozicijas Baltijos šalyse“, – komentuoja „Ellex Valiunas“ Įmonių praktikos grupės partneris Paulius Gruodis.

Sandorių vertė 2024-aisiais regione išaugo 76 proc. – nuo 1,2 mlrd. (2023 m.) iki 2,1 mlrd. Eur. Šį augimą lėmė itin išaugęs didelės vertės sandorių skaičius – sudaryti net 7 sandoriai, kurių vertė viršijo 100 mln. Eur., kai pernai metais tokio dydžio sandorių buvo vos 3. Didžiausio 2024 m. sandorio vertė siekė 670 mln. Eur – beveik tiek, kiek dešimt didžiausių sandorių 2023 m. kartu sudėjus. Didžiausias pernai Baltijos šalyse įvykęs sandoris – tai Estijos investicijų bendrovės „Infortar“ 21,71 proc. „Tallink Grupp“ akcijų įsigijimas iš „Citigroup Venture Capital“ už 670 mln. Eur. Po sandorio „Infortar“ valdo 68,47 proc. įmonės akcijų.

Lietuva yra didžiausia Baltijos šalių ekonomika, taigi natūraliai praėjusiais metais regione pirmavo ir pagal sandorių skaičių – 41 proc. visų Baltijos šalyse paskelbtų sandorių buvo įvykdyti Lietuvoje. Estija sudarė – 34 proc., o likusius 25 proc. – Latvija.

„Ellex Valiunas“ Įmonių praktikos grupės partneris Lietuvoje Ramūnas Petravičius sako, kad Lietuvos 2024 m sandorių rinkos aktyvumas yra susijęs su stipriu ekonomikos augimu ir konkurencinga verslo aplinka: „Nors retkarčiais tikrai pasitaiko kiek kitokių situacijų, o koją gali pakišti ir geopolitinė mūsų situacija, tačiau apskritai Lietuvoje turime tikrai palankią verslo aplinką. O paskutiniais metais Lietuva jau spėjo įsitvirtinti ir tarp pirmaujančių ES šalių pagal verslo aplinkos palankumą. Sąlyginai nedideli mokesčiai įmonėms ir įvairios iniciatyvos užsienio investicijoms daro Lietuvą patrauklią tiek verslui, tiek investuotojams.“

Aktyviausias sektorius jau kelerius metus iš eilės mūsų regione išlieka technologijos, žiniasklaida ir telekomunikacijos (TMT). Praėjusiais metais 21 proc. visų sandorių buvo TMT sektoriaus ir 30 proc. visų viešai skelbiamų sandorių vertės.

„Reikia pripažinti, kad Baltijos šalių technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų įmonės tikrai sulaukia tiek vietos, tiek tarptautinių investuotojų dėmesio, o tai atspindi didėjančią regiono ekonomikos diversifikaciją ir kartu su augančia ekonomika nuolat augančias perspektyvas“, – pasakoja „Ellex Valiunas“ Įmonių praktikos grupės partnerė Rūta Armonė.

Baltijos šalių advokatų kontorų „Ellex“ ekspertai prognozuoja, kad 2025 m. turi potencialo būti dar sėkmingesni nei 2024 m. – kaupiami privatūs kapitalai, mažėjančios palūkanų normos ir besistabilizuojančios Baltijos rinkos turėtų įnešti dar daugiau pozityvių pokyčių. Mūsų šalių atsparumas, atvirumo investicijoms ir inovacijų taikymo istorija 2025 m. turėtų ir toliau išlikti pagrindine susijungimų ir įsigijimų sandorių rinkos varomąja jėga.

Visą „Baltic M&A Monitor“ apžvalgą galite skaityti ČIA.